Lietuvoje

2020.08.14 17:35

Politologas apie rinkimus, kuriais ir vėl nusivilsime: liaudies tarnas negali būti lyderis

Aleksandra Ketlerienė, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.08.14 17:35

Kalbėjimas apie politinę atsakomybę tapo išplaukęs, priskirtina jai tapo tik tai, kas pažodžiui įrašyta Baudžiamajame kodekse ar kituose įstatymų rinkiniuose, sako LRT „Aktualijų studijos“ pašnekovai. Viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis atkreipia dėmesį, kad ir šios Seimo daugumos kadencijos pradžioje startuota kitaip, tačiau vėlesnės politinės aplinkybės lėmė permainas ir elgesyje.


Prezidentui Gitanui Nausėdai, žadėjusiam telkti ir vienyti, pastarąjį pusmetį teko mėginti kalbėti griežtesniu tonu – iš pradžių keliose susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus istorijose, o pastaruoju metu ir reaguojant į teisėsaugos pradėtą tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų, kuriame atsidūrė ir sveikatos apsaugos viceministrė.

Abiem atvejais prezidentas pareiškė, kad ministrai turi prisiimti atsakomybę, visgi po kurio laiko patikslino, kad SAM vadovo Aurelijaus Verygos atsistatydinti jis neragino. LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ diskutuota, kaip reikėtų suprasti „politinę atsakomybę“ ir kiek svarus tokiais atvejais yra prezidento žodis.

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Donatas Puslys pastebi, kad kalbėjimas apie atsakomybę, stokojantis konkretumo, yra beprasmis, vis dėlto dažnas reiškinys.

„Kai mes imame žarstytis tais žodžiais vienas po kito skirtingose situacijose, mes dažnai ir nusiritame į tai, ką jau ir į lietuvių kalbą išverstas filosofas Harry Frankfurtas pavadino šūdmala. Tai yra tiesiog kalbėjimas, kuris nebeturi jokio konkretaus turinio, tiesiog automatiškai turime pasakyti tam tikras frazes, nes kažkas įvyko – štai aš ateinu, turiu kažką pasakyti, kad reikalauju atsakomybės, bet nepasakau, ką tai reiškia“, – kalbėjo D. Puslys.

Anot pašnekovo, neišvengiamai tenka kreipti dėmesį į politinės kultūros būklę Lietuvoje. Jis sako, kad atsakomybę dažnai linkstama suprasti tik kaip tiesioginį įstatymo pažeidimą, tačiau ne iškylančius pagrįstus įtarimus ar problemas, už kurias atsakyti turėtų konkrečią sritį kuruojantys politikai.

„Atsakomybė išplaunama, nelieka moralinių-etinių kategorijų, lieka, grubiai tariant, „baudžiakas“. Maždaug, „rodyk punktą“, jei nėra – „ko jūs norite?“ – sakė D. Puslys.

Viešųjų ryšių specialistas A. Armalis, šioje rinkimų kampanijoje konsultuojantis Liberalų sąjūdį, prisiminė kelis atvejus praeityje, kai postų atsisakyta, kuomet tuometiniais ministrais suabejota.

„Jeigu pažvelgtume bent 15 metų atgal, pirma, kas iškyla į atmintį, tai du ministrai, kurie pasitraukė dėl reputacinių dalykų. Raimundas Šukys pasitraukė iš vidaus reikalų ministro pareigų po to, kai neblaivus policininkas, deja, užmušė keletą žmonių, konservatorių ministras Dainius Kreivys pasitraukė iš ūkio ministerijos į viešumą iškilus žinutei dėl pinigų, skirtų mamos įmonei. Tai nebuvo vien prezidentės spaudimas ir įtaka, bet ir pačių partijų požiūris į savo politinę reputaciją“, – teigia A. Armalis.

Visgi, priduria jis, ir šioje kadencijoje „iš inercijos“ tarsi galiojo kiek kiti standartai. Kalbėdamas apie prezidento autoritetą, jis pabrėžia, kad vienas lemiamų veiksnių šiuo atveju yra politinių sąjungininkų turėjimas.

„Turiu omenyje Gretos Kildišienės istoriją – juk galėjo valdantieji lygiai taip pat užsispirti ir laikytis kaip dabar. Bet kuo labiau skeldėjo „valstiečių“ dauguma ir kuo labiau reikėjo paramos iš kitų partijų, atėjo partneriai, kurie į politinę reputaciją žiūri labai pro pirštus ir atsinešė tokią politinę kultūrą ir komunikaciją, kurioje prezidentui labai sunku savo poziciją atstovėti. Iš kitos pusės, jo pasirinkta moderatoriaus rolė turbūt jam taip pat kiša koja. Nes norėdamas tik moderuoti, o ne bendradarbiauti su konkrečiomis politinėmis jėgomis, jis neturi tų sąjungininkų, kurie reikalingi spaudimui palaikyti. Dalia Grybauskaitė tų sąjungininkų turėjo“, – sakė A. Armalis.

Pašnekovai pastebi, kad kritiką dažnu atveju mėginama atmesti kaip nemotyvuotą oponentų puolimą, siekį „sumažinti reitingus“. Taip, pavyzdžiui, Ramūnas Karbauskis reagavo į prezidento kritiką A. Verygos atžvilgiu.

„Noriu tikėti, kad tas gerokai pavėluotas, labai didelis susirūpinimas koronaviruso sukeltos krizės valdymu po to, kai ji buvo suvaldyta, nėra banalus bandymas griauti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos reitingus“, – rašė „valstiečių“ lyderis.

Sociologė Rasa Ališauskienė sako, kad tokia taktika politikoje veikia tik kai kuriais specifiniais atvejais.

„Yra daug veiksnių, kurie daro įtaką žmonių vertinimams. Viena vertus, jeigu konfliktuojančios pusės yra iš labai skirtingų stovyklų, kitaip tariant, jų rinkėjai nėra tie patys, () tas konfliktas praktiškai neturi jokio poveikio. Nes tiems žmonėms, kuriems ministras nepatiko anksčiau, po konflikto labiau patikti jis nepradės, o tiems, kuriems patiko, irgi nuo jo nenusigręš, nes vertinimas būna pakankamai selektyvus. Banaliai sakant, „mūsiškį skriaudžia“ – taip žmonės reaguoja“, – kalbėjo sociologinių tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė R. Ališauskienė.

Prezidentui, rinktam kaip asmenybei, bet ne komandos nariui, visuomenės pasitikėjimas yra svarbesnis, sako ji.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas dr. Gintas Karalius sako, kad demokratijoje neišvengiamos tam tikros vidinės prieštaros.

„Demokratijoje su tuo „asmeniniu momentu“ yra problema, kadangi valdžia yra iš tautos, ji yra kolektyvinė ir yra skirtingi asmenys, kalbantys tautos vardu – prezidentas, ministrai, dar kažkas, nebūtinai net tiesiogiai išrinkti. (...) Asmeninis momentas kaip ir dingsta, mes tikimės jo, kad atsakomybė bus prisiimta, bet pagal santvarkos principą valdžią yra kolektyvinė ir asmens nelieka“, – kalbėjo G. Karalius.

Galima artimiausius rinkimus prognozuoti, bet jau dabar tvirtai pasakyti viena – „jau dabar žinome, kad būsime nepatenkinti po jų“, – kalbėjo G. Karalius.

Lyderio paieškos demokratijoje taip pat savotiškai paradoksalios, pastebi jis. „Vėl ieškosime, kodėl neatsiranda lyderiai. Neatsiranda, nes visi yra liaudies tarnai, o lyderis nebūna tarnas“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Populiariausi

Filipas Kirkorovas

Lietuvoje

2021.01.19 12:24

Istoriniame posėdyje subsidijas dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų vadino „baisia klaida“ atnaujinta 13.10; Skvernelis: CSKA tiesiogiai susijusi su Raudonąja armija – drauskime ir ją?

24