Lietuvoje

2020.08.13 05:30

„Druskininkų caro“ etiketė Malinausko nežeidžia: neverta piktintis kiekvienu mergaitės krykštavimu

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.08.13 05:30

„Planuoju apie tai parašyti knygą“, – interviu LRT.lt sakė įtarimų prekyba poveikiu sulaukęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Jis apgailestavo, kad valdantieji Seime neatsižvelgė į druskininkiečių prašymą pradėti parlamentinį tyrimą dėl kurortą esą persekiojančių teisėsaugos veikėjų, tačiau pabrėžė, jog kovodamas dėl savo reputacijos, jei reikės, kreipsis į tarptautinį arbitražą.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

– Druskininkų verslai dėl pirmos koronaviruso bangos smarkiai nukentėjo, bet karantinas jau kurį laiką yra atšauktas. Ar verslai jau spėjo atsigauti?

– Jeigu palygintume dabartinę situaciją su 2019 metais, kurie, kalbant apie turizmą, buvo rekordiniai – pastaruosius 30 metų tokių rezultatų nebuvo, – tai šiandien turistų srautai sumažėjo nuo dviejų iki trijų kartų. Kai kur, kur siūloma daugiau paslaugų, rezultatai yra geresni, bet sumažėjimas vis tiek akivaizdus. Kadangi apie 70 procentų miesto gyvenimo, verslų yra susiję su turizmu, poilsiu, pramogomis, maitinimu, tai akivaizdžiai matome, kad trijų mėnesių užsidarymas turėjo neigiamą įtaką.

– Ar Druskininkuose buvo verslo įmonių, kurios dėl koronaviruso sukeltų finansinių sunkumų užsidarė arba bankrutavo?

– Kai kur darbuotojų skaičius buvo sumažintas, bet kad dėl šių priežasčių įmonės būtų bankrutavusios ar užsidariusios, neteko girdėti.

– Ar jau ruošiatės antrai koronaviruso bangai?

– Be abejo, ruošiamės. Susitinkame, diskutuojame su verslu, su didžiųjų įstaigų, sanatorijų, viešbučių vadovais, su specialistais, kaip išgyventi kurortui, kalbant ir apie reklamą, ir apie paslaugas, bet kartu išlaikant saugumą. Džiaugiamės, kad šiuo metu neturime nė vieno koronaviruso susirgimo atvejo. Skelbta apie du atvejus, bet pakartotinai ištyrus paaiškėjo, kad infekcijos nėra.

– Ar Druskininkuose numatytos patalpos, institucijos, kurios galėtų priimti ir gydyti koronavirusu užsikrėtusius žmones?

– Dar pirmos bangos metu visoje šalyje nustatyti objektai žmonių izoliacijai, karantinavimui. Vienas pirmųjų tokių objektų – Abromiškių sanatorija, vėliau priskirta Druskininkų „Eglės“ sanatorija, „Draugystės“ sanatorija. Kiek žinau, šie objektai kaip karantinavimo vietos nėra panaikinti.

– Jūs tam neprieštaraujate?

– Prieštarauti būtų nesąžininga, nes kalbame apie didelę bėdą ir didelę tragediją.

– O su kokiomis didžiausiomis problemomis šiuo metu susiduria Druskininkai?

– Neturime tokių didelių problemų kaip medikų ar mokytojų trūkumas. Pavyzdžiui, medicinos darbuotojai, kurių nėra Druskininkuose, atvažiuoja iš kitų miestų. Kaip sako gydytojai, atvažiuoti į Druskininkus dirbti, o šeimą leisti pramogauti, sveikatintis yra pakankamai patrauklu.

Jeigu kalbėtume apie kasdienius darbus savivaldybėje, įvardyčiau kurorto infrastruktūros plėtrą, kurorto žinomumo didinimą. Su visokiais uždaviniais susitvarkome ir pagal bendrąją statistiką Druskininkai yra geriausių Lietuvos savivaldybių penketuke.

– Esate Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas. Kokioje situacijoje šiuo metu atsidūrę šalies kurortai? Pirmoji koronaviruso banga veikiausiai sustabdė didžiąją dalį kurortų verslų, tačiau galbūt patirtus praradimus pavyko kompensuoti dažniau poilsį Lietuvoje, o ne užsienyje pasirinkusių tautiečių dėka?

– Situacija, palyginti su laikotarpiu, kai buvome užsidarę, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas, kai buvo skatinama nevykti į kurortus, nedalyvauti renginiuose, yra pasikeitusi, kadangi vasara, atostogų metas, žmonių srautai yra padidėję. Labai baiminamės rugsėjo mėnesio. Rugsėjo mėnesį, kiek pastebime iš bendrosios statistikos, lietuviams baigiasi atostogų metas, jie išvyksta, o kurortuose padidėja turistų srautai iš Rusijos, Baltarusijos, Izraelio. Taip buvo kompensuojamas srauto sumažėjimas. Šiais metais, kai poilsiautojų iš šių valstybių praktiškai neturime, rugsėjo laukiame su nuogąstavimais.

– Kaip apskritai vertinate mūsų valdžios veiksmus kovojant su koronavirusu? Ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos, ar jos nebuvo per drastiškos?

– Visada lengviausia mosikuoti kardais po visko, kai gali vertinti, kaip buvo, kaip yra ir kaip buvo galima daryti. Kalbėti po visko visi gudrūs. Tai buvo pirmas toks atvejis, neturėjome patirties ir praktikos. Kaltinti visada lengviausia. Teko nemažai bendrauti tiek su ministru (sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga – LRT.lt), tiek su jo komanda, skambindavome jam dėl patarimo, skambindavome ir patys patarti. Taigi nenorėčiau kaltinti, juo labiau kad visi klaidų padarome.

– Kaip manote, ar Lietuva turėtų grįžti prie karantino?

– Manyčiau, kad apie tai kalbėti kol kas tikrai anksti. Šiuo metu turime išnaudoti visas priemones, naudotis apsaugos priemonėmis, o ne uždaryti verslus, nutraukti paslaugas.

– Vienas iš „valstiečių“ Vyriausybės tikslų buvo stiprinti regionus. Kaip Jūs, kaip buvęs ilgametis Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, manote, ar valdantiesiems pavyko pasiekti šį tikslą?

– Jeigu kalbėtume apie pačius regionus, tai konkrečių sprendimų, kad būtų išspręstos regionų problemos, išlyginti netolygumai, nepasakyčiau, kad buvo. Pažiūrėkime vien į europinių fondų finansavimą regionams – tai yra labai nedidelis procentas. Lėšos skiriamos didžiųjų miestų plėtrai. Tai kaip galime kalbėti apie tai, kad regionams reikia vytis didžiuosius miestus? Šiuo atveju revoliucija neįvyko.

– Apie regioninę politiką nemažai kalba ir prezidentas Gitanas Nausėda. Ar Jums jau teko pabendrauti su šalies vadovu?

– Prezidento komanda organizavo savivaldybių apklausą ne tik apie regionus, bet ir apie savivaldos funkcijas, savarankiškumą. Džiaugiuosi, kad po gerų 10 metų prezidentūra kalba su savivaldybėmis partnerio tonu, o ne „velnių atskaitymo“ tonu. Manau, kad darbo rezultatai tikrai turėtų būti, nes žmonės bendrauja, renka informaciją ir daro išvadas.

– Jaučiate didžiulį skirtumą, kai šaliai vadovavo Dalia Grybauskaitė ir kai tai daro G. Nausėda?

– Palyginti neįmanoma. Pastaruosius penkerius ar šešerius metus praktiškai nebuvo jokio bendravimo.

– Turite omeny D. Grybauskaitę?

– Taip.

– Kaip apskritai vertinate G. Nausėdos, kaip prezidento, veiklą?

– Su pačiu prezidentu po rinkimų neteko bendrauti, bet teko bendrauti su jo komanda. Yra paprastas, žmogiškas, žemiškas dialogas. Manau, prezidentui nereikėtų taip tiesmukiškai pasitikėti visais aplinkui, daugiau kontroliuoti pačiam, visapusiškai įvertinti institucijų darbą, valdžios atstovus. Siūlyčiau šalies vadovui labiau rinktis savo komandą, o ne naudotis buvusių prezidentės komandų draugyste ir darbu kartu. Tada prezidentas gautų teisingesnę informaciją apie situaciją.

– Iš Lietuvos socialdemokratų partijos pasitraukėte dar 2016 metais. Ar pastaruoju metu sulaukėte kvietimo grįžti į šią partiją? O gal Jus kvietė prisidėti prie Lietuvos socialdemokratų darbo partijos?

– Sulaukiau kvietimo.

– Iš kurios partijos?

– Iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos.

– Jei gerai suprantu, atsisakėte prisidėti. Kodėl? Ar kvietimas buvo susijęs su siūlymu dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose?

– Kvietimas buvo susijęs su artėjančiais rinkimais, bet tai buvo ir siūlymas tiesiog prisidėti prie komandos. Pasiūlymų prisidėti prie komandos sulaukiau ir iš kitų partijų, bet tiek to – kadangi nesusigundžiau, tai nenorėčiau apie tai daugiau pasakoti.

– Kokios kitos partijos siūlė prisidėti? Ar viena jų buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga?

– Su šia partija buvo daugiau bendradarbiavimo, o ne prisijungimo klausimai.

– Per prezidento rinkimus išreiškėte paramą „valstiečių“ keltam kandidatui premjerui Sauliui Skverneliui. Ar šios simpatijos yra išlikusios? Ar tai simpatijos vienam asmeniui, ar visai partijai?

– Gal tai daugiau simpatijos asmeniui.

– Patiems „valstiečiams“ simpatijų nejaučiate?

– Jeigu būtų buvę sureaguota ir atkreiptas dėmesys į 6 tūkstančių druskininkiečių kreipimąsi atlikti tyrimą ir įsigilinti į Druskininkų kelerių pastarųjų metų istorijas, pagarbos ir meilės tikrai būtų buvę daugiau, bet Seimo pirmininkui ir kitiems nusprendus tai palikti stalčiuose ta meilė nelabai ir sustiprėjo.

– Apie kokį tyrimą kalbate? Ką turite omeny?

– Prašėme, kad būtų atliktas tyrimas dėl tam tikrų teisėsaugos veikėjų, kurie persekioja Druskininkus.

– Ar tai yra susiję su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamais tyrimais?

– Tai yra visiškai nesusiję su dabartiniais tyrimais, tai susiję su teismų procesais, tai susiję su dvejopų standartų taikymu, su dokumentų klastojimu, su prokuratūra ir t. t.

– Ar visa tai susiję su vadinamojo Vijūnėlės dvaro, kuris teismo sprendimu nugriautas, nes kurorte stovėjo neteisėtai, istorija?

– Tai yra tik vienas epizodas iš dešimčių.

– Jūs norėjote parlamentinio tyrimo, bet išgirdote neigiamą atsakymą?

– Taip. Iš pradžių buvo atsakyta „taip“, bet vėliau dėl kažkokių priežasčių persigalvota.

– Neseniai STT pareigūnai lankėsi Druskininkų savivaldybėje, dar anksčiau Jums pareikšti įtarimai prekyba poveikiu. Ar situacija kaip nors pasikeitė?

– Visiškai niekas nepasikeitė. Per pusantrų metų laikotarpį nieko neįvyko.

– Ar šie įvykiai kenkia patiems Druskininkams?

– Tikrai nepadeda, tik tai, kad pagrindinis siekis sumenkinti pasitikėjimą manimi neišdegė ir neaišku, ar išdegs. Kai kurių konkrečių veikėjų pastangos kol kas rezultato neatnešė. Pirmame mero rinkimų ture po visų šou prieš pusantrų metų druskininkiečiai man atidavė 72 procentus balsų. Gerbiu tokį žmonių sprendimą ir kol žmonės manimi pasitikės, tol dirbsiu Druskininkams.

– Kalbate apie „konkrečius veikėjus“. Galite įvardyti konkrečiai?

– Organizatoriai yra vietiniai liberalai Juozas Šarkus, Valdas Trinkūnas su savo ryšiais, pinigais, su buvusiu Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi, su buvusia prezidentės patarėja Rasa Svetikaite ir su prezidente. Toliau jau eina prokurorų dokumentų klastojimas, dokumentų interpretacijos, apsilankymai teismuose... Ilga istorija. Planuoju apie tai parašyti knygą – rimtą, su daug gražių faktų, įrodymų.

– Priminsiu, Jums pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. Savo kaltę neigiate?

– Kaip jos galėčiau neneigti, jei tai absurdas ir teatras? Žinau, kas tai organizavo, davė nurodymus, bet tam įrodyti reikia laiko.

– Ar Jūs esate pasiryžęs dėl savo reputacijos eiti iki tarptautinių arbitražų?

– Jūs esate visiškai teisus. Tikrai garantuoju, kad tai bus padaryta.

– Trumpai grįžkime prie socialdemokratų. Dalis patyrusių LSDP narių išėjo ir sukūrė kitą partiją. Dabar abi socialdemokratų partijos dalyvaus rinkimuose savarankiškai. Ar nebus taip, kad galiausiai nukentės abi pusės?

– Vienareikšmiškai nukentės, jau nukentėjo. Pagrindinis viso to kaltininkas yra buvęs partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris buvo vadovas be nuomonės, be stuburo, be sprando. Jis, baimindamasis dėl savo reitingų, nesugebėjo nė piršto pakrutinti dėl komandos.

Aš pats išstojau iš tų gretų, nes būti komandoje su žmonėmis, kurie netiki savo nariais ir nepabando net padėti jiems įrodyti tiesą, palieka likimo valiai, niekada nebuvo prie širdies. Kada partijos vadovas yra silpnas, kada jis žiūri tik į savo reitingus ir interesus, tada rezultatas būna toks, kokį mes šiandien turime.

– Kol kas, žvelgdami į partijų reitingus, matome tris ar keturias išsiskiriančias partijas. Kaip manote, ko galime laukti po Seimo rinkimų? Ar galime išvysti netikėtumų?

– Turiu informacijos, kad dar iki šiol nežinomų dalyvių bus rinkimuose. Vis dėlto aš manau, kad valdžią po rinkimų dalinsis būtent šios pagrindinės partijos. Tikiu, kad nemažai balsų turės Darbo partija.

– Apie kokius „nežinomus dalyvius“ kalbate?

– Nenorėčiau apie tai kalbėti. Tegul jie patys prabyla.

– O Jūs pats savo politinę ateitį ir toliau siejate su Druskininkais?

– Kol kas – taip. Kaip ir minėjau, kol turėsiu žmonių pasitikėjimą, kokį turiu per tuos 20 metų, dirbsiu Druskininkams ir druskininkiečiams.

– Esate vadinamas Druskininkų caru. Ką apie tai manote? Ar Jūsų nežeidžia toks epitetas?

– Žinau, kas sugalvojo tą dalyką. Tai yra žmogus, kuris buvo opozicijoje arba žurnalistu, kuris nuo liberalų net ir į Seimą bandė eiti, kuris apsimeta, kad yra nepriklausomas, sukuria tokius epitetus, nes negali dėl darbo rezultatų man įkąsti.

Galiu tvirtai pasakyti, kad tai sugalvojo žmonės, kurie patys nesupranta, kas yra demokratija, būtent tie žmonės, kurie patys elgiasi kaip carai. Didžiausias vagis visada garsiausiai rėks apie korupciją, o tas, kuris yra vienvaldis ir nepripažįsta kitų nuomonės, kitus vadins carais. Jeigu piktinčiausi kiekvienu tokios mergaitės krykštavimu, tai iš viso nereikėtų dirbti panašaus darbo.

– Esate įsitikinęs, kad savivaldybėje demokratijos netrūksta?

– Jeigu šiandien vertintume keturių savivaldybės tarybos opozicijos veikėjų, kurie viskuo nepatenkinti, poziciją, tai kalbėti apie tai, kad sprendimai priimami 21 žmogaus balsais, man atrodo, yra normalus dalykas. Mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kur po rinkimų dėliojasi jėgos, ir tos jėgos, kurios turi daugiausia balsų, priima sprendimus.

– O kaip reikėtų suprasti tarybos priimtą sprendimą sutrumpinti tarybos narių kalbėjimo trukmę? Ar tai nėra noras užtildyti valdžios kritikus?

– Tai absoliutus marazmas. Žmonės tą laiko ribą per metus pasiekia vieną ar du kartus. Dažniausiai tai būna žmonės, kurie ateina į tarybos posėdį tam, kad pasipuikuotų prieš kameras ir padeklamuotų namuose rašytas eiles.

Jeigu kalbėtume apie demokratijos trūkumą, tai kodėl tie žmonės nepasisako komitetuose, kur pasisakymų laikas nėra reglamentuotas? Jie ten galėtų kalbėti kad ir valandą, jei toks noras būtų, bet ten nėra filmuojama, nėra viešumo.

Populiariausi

Koronavirusas; ligoninė

Lietuvoje

2020.09.17 13:43

Radviliškio ligoninėje nustatyti dar 23 koronaviruso atvejai, į ją nauji pacientai patekti nebegali iš viso serga 23 pacientai ir 8 darbuotojai; atnaujinta 15:20

10
Vilniaus Gabijos progimnazija. Mokykla

Lietuvoje

2020.09.18 10:06

Naujas COVID-19 židinys Mažeikiuose siejamas su savivaldybe ir mokykla, yra susirgimų Kelmės ir Raseinių ligoninėse nauji atvejai Radviliškio, Raseinių ligoninėse; atnaujinta 10.43

7
STT

Lietuvoje

2020.09.17 15:19

Nelegalių veisyklų istorijos atgarsiai: Žemės ūkio ministerija dėl VMVT kreipėsi į STT Mažeika apie VMVT vadovą: kai kurių abejonių kyla; atnaujinta 17.13

18