Sveikata

2020.08.11 14:05

Kauniečių šeimos kryžiaus keliai: sunkiai sergantį ligonį slaugos namai tirti atsisakė, teko vežti į mobilųjį punktą

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.08.11 14:05

„Vilniuje gali būti vienaip, Kaune – kitaip“, – tokį Kauno miesto savivaldybės atsakymą išgirdo Eglė Alasevičienė, bergždžiai mėgindama aiškintis, kas turi atlikti slaugomam tėčiui COVID-19 testą perkeliant jį iš vienų slaugos namų į kitus. Galiausiai nevaikštantis ir pats lėkštės nenulaikantis vyras buvo vežtas tirtis į mobilų punktą.

Kaunietė Eglė Alasevičienė LRT.lt portalui pasakojo, kad išvykusi į Belgiją lankyti ką tik gimusios anūkės netikėtai sulaukė žinios iš bendrovės „Remedas“, kuriai priklauso globos ir slaugos namai Kaune. Bendrovės darbuotoja pranešė, kad būtina kuo greičiau iš slaugos namų pasiimti Eglės tėtį, nes slaugos namai jau yra sudarę sutartį su kitu asmeniu, kuriam reikia skubiai atlaisvinti lovą.

„Pasiteiravom, kas atsitiko, tai darbuotoja atsakė, kad ką noriu tą ir darau. Jei panorėsiu tai ir šiandien galiu jus išmesti į gatvę“, – sakė E. Alasevičienė.

Eglė tikina buvusi priblokšta tokios žinios. Sutartis su privačia įstaiga turėjo galioti iki rugpjūčio pabaigos. Apie vienašališką sutarties nutraukimą įmonė yra įsipareigojusi pranešti ne vėliau kaip prieš mėnesį.

„Bet aš jau į tai nebesigilinau, supratau, kad reikia skubiai ieškoti, ką daryti, kad tėtis gautų tinkamą priežiūrą. Tėtis yra su visiška negalia. Mes jį slaugėme virš 20 metų, daugiausia slaugė mama. Jam išsėtinė sklerozė ir jis visą laiką tik geso. Šiandien jam reikalinga maksimali priežiūra, nes jis nevaikšto, pats nevalgo. Tikrai sunkus ligonis“, – pasakojo E. Alasevičienė.

Be COVID-19 testo atsisakė priimti

Nors kitus slaugos namus kaunietei pavyko rasti, jau ir rezervacijos mokestis sumokėtas, tačiau iškilo kita problema. Slaugos tarnyba, kuri valdo pastaruosius slaugos namus, atsisako priimti pacientą, kol šiam nėra atliktas COVID-19 testas. Mat slaugos namuose pakaktų vieno infekuoto darbuotojo ar paciento, koronavirusas žaibiškai išplistų, o slaugos namuose – vien rizikos grupei priskiriami ligoniai.

„Prasidėjo paieškos, kaip mums tą testą pasidaryti. Paskambinome karštąja linija 1808, gavome informaciją, kad pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą išlydinti įstaiga privalo jį padaryti. Skambiname į tuos namus, prašome to tyrimo, o mums sako, kad nedarys. Aš ten skambinau dar 5 kartus, bet darbuotoja ragelio nebekėlė.

Tada parašiau žinutę, kad prašau man per pora valandų atsakyti, kokia situacija dėl COVID-19 testo mano tėčiui, nes kitu atveju aš būsiu priversta kreiptis į valstybines institucijas. Ji po žinutės į kitą mano skambutį atsiliepė ir, net nežinau kaip pavadinti balso toną, priekaištavo, kad tėvo nežiūrime, numetėme, o dabar mes iš jos reikalaujame perteklinių dalykų“, – pasakojo E. Alasevičienė.

Dar kartą darbuotojai pakartojus, kad išlydinti įstaiga Eglės tėčiui koronaviruso testo nedarys, moteris puolė ieškoti kitų būdų. Kreipėsi į tėčio šeimos gydytoją, tačiau ši paaiškino, kad tyrimui siuntimo duoti negali, nes toks nepriklauso. Eglė bandė pagalbos ieškoti naujuose slaugos namuose – pastarųjų darbuotojai kartoja, kad per didelė rizika priimti žmogų, kuriam nėra padarytas koronaviruso testas.

„Jie sako, logiškai pagalvokite, jeigu mes bent vieną įsivežam, kuris gali būti infekuotas, išgrius visi. Prienuose yra pavyzdžių, kad tokius pacientus uždaro į atskirą patalpą ir izoliuotus laiko 14 dienų. Laikyti laiko, bet juos kažkas maitina. Tai ateis sveikas žmogus pamaitinti – viskas“, – slaugos namų poziciją palaiko pati Eglė.

Paskutinė viltis – Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri yra ir viena sutarties šalių su bendrove „Remedas“. Pasiskundus administracijos darbuotojams, kad šiai įmonei priklausantys slaugos namai atsisako išlydėdami pacientą jam padaryti COVID-19 testą, pastarieji tik gūžčiojo pečiais – galbūt nesusipratimas kilo dėl ministro pasirašyto įsakymo interpretacijų.

„Savivaldybės atstovas pasakė, kad COVID-19 testų nedaro, nes atsiranda interpretacijos ir kad kiekviename mieste yra viskas kitaip: Vilniuje gali būti vienaip, Kaune – kitaip. Bet kai paaiškinau, kad šeimos gydytoja atsisako išrašyti siuntimą, tai ji sako, kad yra susitarimas, slaptas žodis, kurį reikia pasakyti paskambinus 1808 – kaunietis profilaktiniam ištyrimui. Taip ir buvo. Skambinu 1808 – sako tirkitės privačiai. Pasakau raktažodį – mus užregistruoja pirmadieniui 8.30 val.“, – tikino E. Alasevičienė.

Su nepagarbiu bendravimu susiduria nebe pirmą kartą

Grįžusi iš Belgijos Eglė su šeima yra priversta izoliuotis 14 dienų. Telefonu skambinti įstaigoms ieškant naujų slaugos namų ir kas padarys tėčiui COVID-19 testą izoliacija netrukdė. Kartu pavyko suorganizuoti ir transportą tėčiui, kuriuo jis bus nugabentas į mobilų punktą tyrimui.

Tačiau kilo kitų keblumų. Eglė baiminosi, kad bendrovei „Remedas“ priklausančių slaugos namų darbuotojai gali tėčio tyrimui neišleisti, o jei išleis – gali nebepriimti atgal. Mat jeigu tyrimas teigiamas – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai su infekuotu asmenimi susisiekia po 5-6 valandų nuo testo atlikimo. Tačiau neigiamo rezultato gali tekti palaukti ir savaitę.

Kad su „Remedas“ priklausančiais slaugos namais gali kilti problemų Eglė tikina žinanti iš karčios patirties. Mat dar pasirašant sutartį su šia privačia įstaiga dėl tėvelio slaugos jai buvo persiųstas tik sutarties paskutinis lapas su rekvizitais ir mokėtina suma. Mėnesiui tėvelio slauga kainavo 1 tūkst. eurų, iš kurių 200 eurų dengė Kauno miesto savivaldybė. Į sumą neįskaičiuotos nei sauskelnės, nei vaistai pacientui. Šias atsargas Eglė į slaugos namus nešdavo kad užtektų mėnesiui į priekį.

Kai prasidėjo konfliktai su įstaiga dėl tėvelio iškeldinimo, Eglė neturėjo nė kur pasitikrinti, kokios yra sutarties sąlygos. Tačiau viena slaugos namų darbuotojų jos mamai, atvykusiai lankyti tėčio, sutartį esą į rankas įbruko, kaip atneštus tėčiui vaistus.

„Aplinkiniams girdint mama buvo vadindama nemandagiais žodžiais, liepta tuoj pat nešdintis iš teritorijos. Ši darbuotoja fiziškai stumdė mamą, vėliau atnešė tėčiui skirtus vaistus ir liepė juos išsinešti, išrėkdama, kad vaistai tėčiui nebebus duodami“, – tikino Eglė.

Eglės mama su tėčiu visada susitikdavo įstaigos kieme. Slaugos namų personalas atvykus lankytojui tėtį aprengdavo, įsodindavo į vežimėlį ir atveždavo į susitikimo vietą. Tačiau jokio lankymo grafiko slaugos namuose nėra. Eglė įsitikinusi, kad jeigu būtų sudarytas aiškus grafikas, lankytojai supažindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis, tokių akibrokštų gal būtų galima išvengti.

„Šiuo metu lankymas yra nesuderintas. Atvyksti pas asmenį ir lauki malonės, gal įleis pasimatyti, o gal ne. Nuo ko priklauso apsilankymas, kiek laiko gali būti skiriama lankymui yra neaišku“, – tikino E. Alasevičienė.

Savivaldybė pažeidimo neįžvelgia

Naujienų portalui LRT.lt pavyko susisiekti su bendrovės „Remedas“ direktoriumi Linu Urbanavičiumi, tačiau įstaigos vadovas savo poziciją pateikti atsisakė.

Kauno miesto savivaldybė, kuri sudarant sutartį su bendrove „Remedas“ dalyvavo kaip trečioji šalis, teigia apie situaciją esanti informuota, tačiau pažeidimo dėl anksčiau laiko nutraukiamos sutarties neįžvelgia.

„Minimas atvejis mums žinomas, tačiau norime patikinti, kad visi procesai vykdomi pagal reikalavimus. Senelių ir neįgaliųjų globos įstaigoje „Remedas“ galiojanti sutartis su pacientu gali būti nutraukta anksčiau laiko tik tuo atveju, kai šie veiksmai yra suderinti su asmeniu, kuriam yra teikiamos paslaugos, arba asmens atstovu, jei asmuo išreiškia norą apsigyventi kituose globos namuose.

Šiuo metu sutartis dėl paslaugų teikimo nėra nutraukta ir visos trumpalaikės slaugos paslaugos yra toliau teikiamos. Minėto slaugos namų paciento atstovui taip pat suteikta informacija, apie galimybę pateikti prašymą dėl Ilgalaikės socialinės globos teikimo bei teisę pasirinkti bet kurią kitą įstaigą, kurioje būtų pasirūpinama pacientu ir suteikiama visa reikalinga pagalba“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Putnienė.

Tvarka viena – interpretacijų daug

Eglės artimieji pasirūpino, kad tėčiui COVID-19 testas būtų atliktas mobiliame punkte. Baimė, kad slaugos įstaiga išvežto tyrimui tėčio gali nepriimti nepasitvirtino. Tačiau nerimą kelia kita situacija – kiekviena šalies savivaldybė patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tvarką dėl atliekamų COVID-19 tyrimų interpretuoja savaip.

Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės paklausus, kas turi atlikti COVID-19 tyrimą asmeniui, kuris yra pervežamas iš vienos slaugos įstaigos į kitą, J. Putnienė tikino, kad tokio reikalavimo apskritai nėra.

„Pagal galiojančią tvarką privalomi profilaktiniai tyrimai atliekami tik socialinės globos įstaigų darbuotojams. Tiesa, Kauno miesto mobiliajame punkte tyrimai dėl COVID-19 atliekami visiems norintiems, kurie užsiregistruoja tyrimui paskambinę į 1808 ir pasakę frazę „kaunietis profilaktiniam tyrimui“. Tai prevencinė priemonė, kadangi Kauno miesto savivaldybėje yra padidėjęs sergančiųjų skaičius. Taip pat norisi, kad miestiečiai jaustųsi ramiai ir saugiai, žinant, kad bet kuriuo metu gali išsklaidyti nerimą ar dvejones“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės atstovė.

Tuo tarpu SAM teigia priešingai. SAM spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis į tą patį klausimą atsiuntė kitokį atsakymą.

„Į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą hospitalizuojamiems pacientams turi būti atliekamas COVID-19 tyrimas ir šį tyrimą turi atlikti priimančioji asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Paslauga pacientui pradedama teikti nelaukiant tyrimo atsakymo“, – rašoma atsakyme.