Lietuvoje

2020.08.12 15:43

Penkis 100-ukus pelnęs abiturientas studijuos filosofiją: o kodėl turėčiau rinktis studijas pagal populiarumą?

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.08.12 15:43

Penki abiturientai, per šių metų egzaminų sesiją gavę po penkis 100 balų įvertinimus, neketina studijuoti to, ką santykinai dažniausiai Lietuvoje renkasi mokslus baigę jaunuoliai, – medicina, teisė ar politikos mokslai jų nepatraukė.

Penkis 100-ukus šiemet gavo septyni abiturientai, su penkiais iš jų kalbėjosi LRT RADIJO laida „10–12“. Visi jie sutartinai sako, kad gerų rezultatų tikėjosi, mat dėjo pastangas ruošdamiesi. Visų interesai gana skirtingi, atitinkamai ir pasirinktos studijų programos. Tarp jų nėra tų, kurios kasmet susilaukia didžiausio abiturientų dėmesio. Paklaustas apie tai, Kauno technologijos universiteto gimnazijos auklėtinis Titas Jonauskis retoriškai klausia pats: „O kodėl reikėtų rinktis studijas pagal populiarumą?“ Jis pasirinko studijuoti filosofiją Vytauto Didžiojo universitete.

„Manęs ne pirmas žmogus paklausia ir ne pirmas žmogus nustemba, kodėl studijuosiu filosofiją, – juk mano pažymiai tokie geri. Vien dėl to, jog į filosofiją stoti konkursinis balas yra žemesnis ir ji nėra suvokiama kaip prestižinė profesija ar panašiai. Man atrodo, šitas pragmatizmas ir parodo, kaip žvelgiame į švietimą Lietuvoje“, – LRT RADIJUJ sakė T. Jonauskis.

Vaikinas iš Gargždų į Kauną gyventi persikėlė 15-os, nuo tada iki šiol gyvena bendrabutyje. Kaip pats sako, tik atvykęs į gimnaziją buvo „tiksliukas“, tačiau interesus ir požiūrį pakreipė vienas mokytojų.

„Turėjau istorijos mokytoją Domą Boguševičių, per jo pamokas aš supratau, kiek pasaulio dar nesuvokiu ir kiek daug prarandu nesigilindamas į humanitarinius mokslus“, – sakė T. Jonauskis. Į rankas paėmus Platono „Lisidą“, jį įtraukė filosofija, todėl jos studijas jis ir pasirinko.

„Kai stojau į universitetą, visiškai nesvarsčiau apie jį kaip apie profesinę mokyklą, dėl to negalvojau, kurios profesijos yra perspektyviausios. Manau, kad aukštasis mokslas turėtų išugdyti žmogų ir tik po to tu ieškai, kuo nori būti gyvenime. Ypač kai gyvename tokiame amžiuje, kuriame ribos tarp skirtingų darbo rinkų ir profesijų yra nunykusios“, – sakė pašnekovas.

Šimtukų jis nesureikšmina, sako, kad žinių ir mąstymo gebėjimų jie neatspindi. Kritikos ugdymo sistemai ir jos stereotipams mokykloje jis turi ir daugiau.

„Problema galbūt ne tiek tai, kad nėra filosofijos mokykloje, kiek apskritai požiūris į tokius mokslus ir sritis kaip filosofija ir etika. Kadangi egzamino nėra, į pačią etiką žiūrima tik kaip į laisvą pamoką, kurios metu gali pasiruošti kitiems dalykams, „svarbesniems“, kadangi iš jų vis dėlto gauni pažymius ir iš jų tenka laikyti egzaminus. Man atrodo, tokie mokslai nukenčia labiau dėl to“, – kalbėjo T. Jonauskis.

Norbertas Blandis laikė šešis egzaminus, be penkių 100-ukų, iš lietuvių egzamino jis gavo 86, tačiau stipriai dėl to neapgailestauja. Jis ketina studijuoti matematiką ir informatiką Mančesterio universitete Anglijoje. Sako, kad pandemija kiek pakoreguos studijas, bet jau rugsėjį vyks į savąjį universitetą.

„Kiek žinau dabar, paskaitos bus online, per kompiuterį, bet mažesni susitikimai su dėstytojais ir kitais kursiokais bus. Ir dar parašė universitetas, kad nori visi, kad atvykčiau jau rudenį į Mančesterį, tai taip ir planuoju daryti“, – pasakojo N. Blandis.

Jaunuolis iki karantino aktyviai sportavo – 5–6 kartus per savaitę lankė bėgimo treniruotes, vaidina Kauno dramos ir kituose teatruose.

„Manau, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau ir padarai. Turi savo rutiną ir net neatrodo, kad daug darai, atrodo, kad kiti daugiau dirba. Visada yra toks jausmas, kad mano klasiokai ar bendraamžiai daugiau mokosi, gal jie daugiau skundžiasi. Aš kažkaip einu, darau ir to nelabai pastebiu. Viskas, ką darau, man teikia laimę, dėl to neatrodo sunku ruoštis egzaminams“, – sakė pašnekovas.

Į Angliją pakrypo ir Juozapo Ivanausko kelias, jis mokslus tęs „University College London“ aukštojoje mokykloje. Tiesa, tiksliai jis dar nežino, ką norėtų dirbti ateityje

„Nelabai įsivaizduoju, nesu susigalvojęs svajonių profesijos, bet matematika man visai sekasi ir gana įdomu, tai tikiuosi atrasti savo pašaukimą dar studijuodamas“, – atviravo J. Ivanauskas.

Paklaustas apie diskusijas dėl matematikos egzamino, kuris 2018 tapo privalomu norintiesiems studijuoti universitete, jis sako aiškiai matantis jos naudą.

„Aš manau, kad reikalinga ir apskritai mąstymui, ji lavina logiką, manau, tikrai naudinga. Bent jau pagrindus kiekvienas turėtų mokėti – čia kaip smegenų mankšta, tikrai į blogą neišeina“, – kalbėjo šimtukininkas.

Jokūbas Nenartavičius žino, kad ateityje norėtų dirbti pilotu, todėl jo prioritetas – aviacijos studijos čia, Lietuvoje, o artimiausiu metu ketina pasidarbuoti ir korepetitoriumi. Todėl apgailestauja, kad pedagogo specialybė Lietuvoje nuvertinta.

„Apsidžiaugiau, paskambinau mamai, pranešiau rezultatus ir toliau gyvenau įprastą dieną“, – apie tai, kaip reagavo sužinojęs penkių 100-ukų rezultatą, kalbėjo jis.

Taip pat skaitykite

Niekur iš Lietuvos bent kol kas išvykti neketina ir Simono Daukanto gimnazijos auklėtinis Justas Lekavičius. Jis sako, kad savo egzaminų rezultatus galėjo prognozuoti maždaug 10 balų tikslumu.

Džiaugėsi jis ir bendramokslių pasiekimais. „Pas mus gal nėra daug konkurencijos, mūsų klasėje pakankamai geri santykiai ir yra labai smagu žinoti, kad yra tokių pat gerų pasiekimų klasėje kaip ir mano“, – kalbėjo J. Lekavičius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „10–12“ garso įraše.