Lietuvoje

2020.08.07 18:08

Po karantino – skyrybų šuolis: sutuoktiniai gyveno kaip kaimynai, kuriuos sieja tik bendra buitis

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.08.07 18:08

Karantinas paveikė ir sutuoktinių santykius – šeimų mediatoriai ir teisininkai pastebi po karantino išaugusį skyrybų skaičių. Anot LRT.lt pašnekovų, karantino metu visą laiką leisdami kartu kai kurie sutuoktiniai pamatė, kad jų daug kas nesieja, kad gyvena tarsi kaimynai: turi bendrą buitį, rūpesčius, bet bendrų vertybių, dėl kurių vertėtų gyventi toliau, nėra.

Tikėtina, kad statistiškai skyrybų skaičius po karantino bus didesnis, portalui LRT.lt sako „Skyrybos lengvai“ teisininkė Rita Vestertė. Anot jos, tai iš dalies galima tiesiogiai susieti su karantinu, kita vertus, pastebimas išaugęs skyrybų skaičius tų porų, kurios kartu negyvena ilgus metus.

„Tai reiškia, kad karantinas įtakos turi tik tiek, jog žmonės turėjo daugiau laisvo laiko susitvarkyti skyrybų dokumentus ir išsiskirti su sutuoktiniu, su kuriuo seniai negyvena. Karantino įtaka, tikėtina, didžiausia tose šeimose, kuriose smurtas ir alkoholis yra stipri problema, o karantinas ją dar labiau išryškino“, – tvirtina R. Vestertė.

Ji pabrėžia, kad, pasibaigus karantinui, skyrybų skaičiaus padidėjimas pastebimas, tačiau kol kas patys klientai kaip skyrybų priežasties karantino neįvardija – problemos dažnai būna senos, o buvimas kartu ilgesnį laiką jas dar labiau išryškina arba padeda priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo.

Tačiau ne visi LRT.lt kalbinti pašnekovai pastebi padidėjusį skyrybų skaičių. Anot dalies jų, karantinas didesnės įtakos skyrybų skaičiui nepadarė. Pavyzdžiui, teisinių paslaugų sistemos „Teisės vartai“ vadovė Neringa Zagurskienė tvirtina, kad didelių pokyčių nepastebi, skyrybų skaičius ir po karantino išliko panašus.

N. Zagurskienei antrina „Skyrybų centro“ vadovas Saulius Vaikšnoras. Jis teigia nepastebintis, kad sulaukiama daugiau kreipimųsi skirtis, tačiau pabrėžia, kad ypač padaugėjo besikreipiančiųjų dėl bankroto. Galbūt kai kurie ir norėtų skirtis, tačiau neleidžia finansinė situacija – karantino metu daliai žmonių sumažėjo atlyginimai, kiti buvo priversti išeiti į prastovas, todėl negali skirti finansų skyryboms, svarsto S. Vaikšnoras.

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus portalui LRT.lt sako, kad Registrų centras išaugusio skyrybų skaičiaus taip pat nepastebėjo. Vis dėlto, priduria jis, kol kas kalbėti apie skyrybų skaičiaus padidėjimą karantino metu dar anksti, kadangi šie procesai trunka ne vieną mėnesį, todėl jie statistikoje dar neatsispindi.

Pamatė, kad gyvena kaip kaimynai, – bendra tik buitis

Šeimų mediacijos paslaugas teikiančio biuro „Pactum“ vadovė mediatorė Odeta Intė sutinka, kad nors po karantino savo praktikoje pastebi padidėjusį skyrybų skaičių, toks padidėjimas statistiškai dar neatsispindi.

Anot jos, tai gali lemti nuo šių metų atsiradęs reikalavimas besiskiriančioms poroms dalyvauti privalomoje mediacijoje – prasidėjus karantinui nebuvo galima teikti dokumentų asmeniškai, o nemažai daliai žmonių sunku pateikti dokumentus internetu.

Kitas sunkumas – bendravimas ir paslaugų teikimas nuotoliniu būdu. Prasidėjus karantinui mediatoriai savo paslaugas taip pat teikė nuotoliniu būdu, tačiau ne visos šeimos galėjo dalyvauti tokiuose užsiėmimuose. Taigi tokia situacija taip pat gali lemti, kad skyrybų bumas dar neišryškėjo, o tikroji statistika paaiškės kiek vėliau, portalui LRT.lt sako mediatorė.

Vis dėlto jos praktikoje skyrybų atvejų padaugėjo. „Santykių krizės užsidarius namuose paaštrėja, todėl buvo tokių žmonių, kurie (karantino metu – LRT.lt) nusprendė skirtis. Jie įvardijo buvimą kartu uždarytiems kaip galimybę pamatyti, kad jų labai daug kas nesieja, kad gyvena kaip kaimynai, turi bendrą buitį, rūpesčius, bet bendrų vertybių, dėl kurių vertėtų gyventi toliau, nėra. Tai buvo būdas įsivertinti tarpusavio santykius“, – aiškina O. Intė.

Jos teigimu, iki šiol skyrybos dažniausiai įvykdavo dėl trečio žmogaus – arba vienas sutuoktinių susiranda kitą partnerį, arba įsikiša šeimos nariai – tėvai, seneliai. Karantino metu ir po jo dažniausia skyrybų priežastis – tarpusavio santykiai, o ne kitų žmonių įtaka ar pastūmėjimas.

„Būdami kartu žmonės pamatė, kad yra labiau skirtingi nei panašūs, o būti kartu nėra labai prasminga“, – pasakoja biuro „Pactum“ vadovė.

Pasak O. Intės, situacijų būna įvairių, tačiau paprastai jas paaštrina karantino metu susidariusi įtampa: „Darbas namuose, vaikai lipa ant galvos, vyras arba žmona nepadeda su vaikais susitvarkyti... Kaip viena žmona pasakė: pultelis rankoje, ant sofutės guli, o man ir darbas, ir maisto gaminimas...“

Tokios situacijos neretai išprovokuoja momentinius sprendimus, todėl bandydami vienas kitą suprasti ir išgirsti partneriai kartais išsaugo savo santykius. Kitaip būna, jei karantino metu atsiradusi krizė – tik „verdančio puodo dangčio nuėmimas“, kai viskas jau išsiveržia į viršų – įtampa ir trintis buvo jau anksčiau, bet sutuoktiniai vengdavo priimti sprendimą, teigia O. Intė. Anot jos, tokiais atvejais karantinavimasis kartu būna tik postūmis išsiskirti, todėl išsaugoti santykius sudėtingiau.

Paaštrėjo ir buvusių sutuoktinių santykiai

Karantino metu ir po jo padaugėjo ne tik skyrybų ar ginčų tarp sutuoktinių, bet ir konfliktų tarp jau išsiskyrusių porų. Reikėjo padėti tėvams iš naujo susidėlioti bendravimo tvarką su vaikais, rasti naujų būdų, kad santykis nevirstų nauju karu, tvirtina O. Intė.

„Tikriausiai neturėjome nė vieno teismo sprendimo, nė vienos sutarties, kur būtų numatyta, kad, esant kriziniam laikotarpiui, gali būti taikoma kitokia bendravimo tvarka. (...) Kadangi tarp kai kurių tėvų santykiai įtempti, jie nenori vienas kito matyti, yra nustatytos neutralios vaiko pasiėmimo sąlygos. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų vaiką pasiima iš darželio. Tačiau karantino laikotarpiu ugdymo įstaigos nebeveikia, iš karto atsiranda suvaržymas, kaip pasiimti vaiką“, – pasakoja mediatorė.

Pasak jos, daug įtampos sukėlė ir skirtingas tėvų požiūris į pandemiją, kai vienas jų visų rekomendacijų laikėsi preciziškai – nešiojo kaukę, nesilankė viešose vietose, – o kitas sako, kad vėl sugalvotas koks nors reiškinys ir nepažįsta nė vieno, kuris susirgo, todėl elgėsi gana laisvai, nevengė ir vakarėliuose dalyvauti.

„Tada vėl konfliktai. Vienas iš tėvų, pamatęs socialiniuose tinkluose vakarėlio nuotraukas, nenori leisti vaiko pas buvusį sutuoktinį, nes bijo, kad jį užkrės. Tokie nauji, neįprasti dalykai sukėlė nerimą, (...) bet koks dirgiklis santykius dar labiau paaštrina“, – tvirtina O. Intė.