Lietuvoje

2020.08.06 21:12

Mokyklos mato klaidas, bet antros COVID-19 bangos laukia neramiai: didžiausias klausimas, ar nuotolinis mokymas būtų kokybiškesnis?

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.08.06 21:12

Švietimo, mokslo ir sporto ministras teigia, kad dėl prastėjančių egzaminų rezultatų nuo rugsėjo bus atnaujinamas ugdymo turinys ir tobulinama mokytojų kvalifikacija. Algirdas Monkevičius kartu sako, kad dabartinė sistema irgi leidžia daugeliui pasiekti gerą mokymosi lygį, o didžiulius atotrūkius lemia įvairūs su mokinio aplinka susiję niuansai. Jis šiandien pranešė, kad mokslo metai rugsėjo pirmąją prasidės mokyklose, o dėl nuotolinio ugdymo bus sprendžiama priklausomai nuo aplinkybių.

Ministras šiandien negalėjo atvykti į „Dienos temą“, bet joje – prezidento vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Jolanta Karpavičienė ir Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras, taip pat Savivaldybių asociacijos Švietimo komiteto pirmininkas Vytautas Laurinaitis.

Dienos tema. Egzaminas ne tik mokiniams, bet ir švietimo sistemai: ar pasirengėme antrai galimai COVID-19 bangai?

– Mere, be pareigų asociacijoje, esate ir Šilutės meras. Pasakykite, ar mokyklų steigėjos savivaldybės yra ramios dėl būsimų mokslo metų? Ar pedagogai jaučiasi pasiruošę ir aprūpinti vaikų ugdymui reikalingais dalykais?

V. Laurinaitis: Aišku, kiekvienoje savivaldybėje yra skirtinga situacija. Tas ramumas yra santykinis dalykas. Kasmet mažėja mokytojų ir mes Šilutės savivaldybėje išleidome į užtarnautą poilsį apie 30 mokytojų, gal jų trūks kažkur. Kitas dalykas, kad neaišku, kaip bus su ministerija. Jeigu reikės grįžti prie nuotolinio mokymo, tai irgi įneša įtampos bene visoms savivaldybėms ir didesnio dėmesio švietimui, bet aš manau, kad turime patirties iš šio pavasario. Turėtų viskas būti normaliai.

– Ar savivaldybių mokyklos arba savivaldybės turi lėšų medicinos apsaugos priemonėms?

V. Laurinaitis: Sudėtinga pasakyti už visas savivaldybes, bet aš manau, kad taip. Kadangi steigėjos yra savivaldybės, jos aprūpina visas švietimo įstaigas. Pavyzdžiui, Šilutė. Mes jau nusprendėme, kad visoms švietimo įstaigoms, visiems darbuotojams, jeigu reikės, apsaugos priemonių, kiek jų reikės, rezervą turėsime dviem mėnesiams. O vėliau matysime, kadangi savivaldybės įpareigotos tuo rūpintis. Ir turi tuo rūpintis, nes niekas kitas nepasirūpins.

– O kaip savivaldybių mokyklos yra pasirengusios nuotoliniam mokymui, kurio gali prireikti? Kokios pamokos išmoktos per karantiną? Kas keitėsi mokyklose?

V. Laurinaitis: Pirmiausia ugdymo programų turinys, kadangi jis turi būti pritaikytas nuotoliniam mokymui. Aš manau, kad visos Lietuvos mokyklos visose savivaldybėse tam pasiruošė. Tam buvo pakankamai laiko. Yra aspektas kaimiškose vietovėse dėl interneto ryšio, bet dabar, kiek žinau, ta problema išspręsta visose savivaldybėse. Nėra nė vienos atokesnės sodybos, kad nebūtų interneto ryšio. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija labai pasistengė dėl kompiuterių, dėl planšečių. Manau, dėl techninės dalies problemų neturėtų kilti. Nebent dėl ugdomosios dalies, jei būtų keičiama ar būtų kokių naujovių nuo rugsėjo 1 dienos.

– Dėkojame Šilutės merui ir Savivaldybių asociacijos Švietimo komiteto pirmininkui V. Laurinaičiui, kuris mano, kad nuotoliniam mokymui pasirengta gerai, ir sako, kad priemonių yra. Tiesa, gali nebūti interneto. Bet kas tada iš tų priemonių, jeigu nebus interneto? Ponia patarėja, ar, jūsų manymu, tinkamai pasirengta ugdymo turinio pokyčiams?

J. Karpavičienė: Mes manome ir tikimės, kad pandemijos metu nuotolinis mokymas, kuris buvo taip greitai įvestas ir kurį taip greitai turėjo įvaldyti tiek mokiniai, tiek mokytojai ir tėvai, kurie dalyvaudavo tame procese, yra išmoktas. Labai tikimės ir labai linkime, kad geroji patirtis – reikia pabrėžti – taptų įrankiu pradėti spręsti ir bendresnes švietimo sistemos problemas: investuojama į kokybę, mažinama socialinė, geografinė atskirtis. Tos pamokos turėtų duoti naudos.

Labai tikimės, kad ministerija, surinkusi medžiagą, kai buvo apklausti mokytojai ir išsiaiškinti jų poreikiai, yra parengusi priemonių planą, kuris bendrais bruožais buvo šiandien pristatytas. Tikimės, kad jis jau pasiekęs mokyklas ir mokiniai, mokytojai, tėvai, švietimo sistemos darbuotojai ramiai pasitiks naujus mokslo metus, kad galėtume būti pasirengę įvairiems veikimo modeliams. Svarbiausia, kad kiekvienas suvoktume, jog tai visų mūsų atsakomybė, kad nebūtų nerimo, psichologinės įtampos, kad ramiai į labai žaibiškai galinčią kisti situaciją reaguojanti aplinka būtų adekvati.

– Sprendžiant iš to, kaip mokiniai, o ypač mokytojai ir mokinių tėvai baigė praėjusius mokslo metus, tai jie labai ramūs ir saugūs psichologiškai nesijaučia. Nuotolinis mokymas per karantiną buvo iššūkis visiems. Kitąmet daugiau kaip 12 milijonų eurų skiriama mokyklų skaitmeniniam turiniui ir mokytojų kvalifikacijai, kuri susijusi su skaitmeniniu turiniu. Skaičiuojant vienam mokiniui ši parama yra 40 eurų. Direktoriau, ar realu su tokiais pinigais tinkamiau pasirengti nuotoliniam mokymui, negu buvo mokoma per karantiną? Jūs su nuotoliniu mokymu patirties turite jau dvi dešimtis metų.

A. Daubaras: Aš manau, kad pinigų kiekis nėra lemiamas dalykas. Svarbu nusiteikimas, noras ir savivaldybių ir mokyklų bendruomenių organizaciniai gebėjimai, susitarimas dirbti nauju būdu, vadybiniai kiekvienos švietimo įstaigos vadovo gebėjimai ir pasiryžimas tą iššūkį priimti, su optimizmu ir geranoriškumu plėtoti šią sritį. Pinigų daug nereikia.

Mokyklas pasiekia planšetės, daugelis šeimų jau ir taip namie turi kažkokią kompiuterinę įrangą. Socialiai remtini tikrai buvo aprūpinti. O jeigu ir nebuvo – tai bus, o jeigu ir nebus – iškėlus klausimą tai labai greitai sprendžiama. Svarbu nusiteikimas, noras ir kad nebūtų psichologinio pasipriešinimo, kai nuotoliniame mokyme ieškoma trūkumų, jie be reikalo akcentuojami užmirštant, kad tai pažangus būdas, leidžiantis spręsti ekstremalias situacijas. Ir apskritai tai yra švietimo ateitis.

– Ar jus pasiekė ta programa, apie kurią kalbėjo ponia Karpavičienė? Jos jau turėtų būti pasiekusios mokyklas, nes iki mokslo metų pradžios liko mažiau nei mėnuo.

A. Daubaras: Aš negaliu kalbėti atsakingai, nes šiuo metu atostogauju ir neturiu pakankamai informacijos.

– Kaip jūs vertinate paramos techninę bazę? Šiandien skaičiau patarimus ministerijos tinklalapyje, kaip dirbti nuotoliniu būdu, ir tarp patarimų yra tokių: „Jeigu stringa internetas, perkraukite bevielio interneto maršrutizatorių. Jei nerandate įjungimo ir išjungimo mygtuko, galite tiesiog trumpam išjungti jį iš elektros lizdo.“

A. Daubaras: Taip, čia techniniai dalykai, bet aš norėčiau akcentuoti ką kita. Matote, informacinės technologijos leidžia dirbti ir kitu būdu: nebūtinai visada reikalingas šimtaprocentis interneto ryšys. Mokytojas iš anksto galėjo pateikti užduotis. Visi mokiniai turi net ir popierinius vadovėlius, kur išdėstytos pamokų temos. Mokinys gali be interneto ryšio atlikti užduotis ir patogiu metu, kai išsisprendžia problemos, atsiranda ryšys, nusiųsti mokytojui savo atliktus darbus. Čia nėra problemos. Labai didelė galimybė yra spręsti įvairiai. Jeigu ieškosime probleminių vietų, jas akcentuosime – tai atrodys neįmanoma. Informacinės technologijos leidžia viską.

– Bet yra žmonių, kuriems buvo neįmanomi tie dalykai, nes jie nebuvo niekada anksčiau su tokiu mokymu susidūrę ir neturėjo patirties. Kas svarbiausia be to, ką jūs minite: be priešiškumo, sukurti gerą nuotaiką ir nusiteikimą? Kas yra svarbu, kad mokytojai nepatirtų tokio streso, kokį patyrė? Tie, kurie nebuvo anksčiau su tuo susidūrę.

J. Karpavičienė: Aš manau, kad įvaldant skaitmeninį turinį svarbu skleisti kuo platesne apimtimi gerąją patirtį.

– Kiek mes turime skaitmeninio turinio?

J. Karpavičienė: Čia galėtų atsakyti mokytojai, kurie tą patyrė ir kurie dabar ruošiasi mokslo metams, bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žmonės, kurie ruošiasi ir žino tą informaciją. Manau, galimybė koncentruoti tą gerąją patirtį, kaupti informaciją apie tai, kas padaryta, ir skleisti kiek platesne apimtimi yra nepaprastai svarbu.

Yra dalykas, kuris siunčia labai neraminantį signalą ir ženklą – tai valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Visų pirma matematika ir informacinių technologijų (IT) egzaminai, kurie rodo, kad yra labai didelių sisteminių klaidų. Svarbiausias dalykas pasitinkant šiuos mokslo metus – galvoti apie tuos vienuoliktokus ir dvyliktokus, kurių laukia valstybiniai brandos egzaminai.

Matematikos ir IT dalykų egzaminai yra mūsų ateitis, jeigu galvojame apie skaitmeninę, į mokslo pažangą orientuotą Lietuvą. Prezidentūra inicijuos koordinacinės grupės kūrimą, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojai, asociacijų atstovai, mokytojai – tie žmonės, kurie atsakingi, kurie gali pasidalyti patirtimi, galėtų padaryti konkretų veiksmų planą, kad per dvejus metus būtų galima spėti dar ištaisyti dalį klaidų, apie kurias signalizuoja labai prasti matematikos ir IT egzaminų rezultatai.

– Vytauto Didžiojo universiteto žiemą atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos mokyklose trūko pusketvirto šimto mokytojų. Užimtumo tarnybos šios dienos duomenimis, laisvos 219 mokytojų darbo vietų. Kaip jūs vertinate padėtį dabar, kai iki naujų mokslo metų liko mažiau kaip mėnuo? Ar tai yra problema šiandieninėje bendrojo ugdymo sistemoje?

A. Daubaras: Pažangiai ir drąsiai dirbančios mokyklos tos problemos neturi. Mūsų mokykloje niekada netrūko mokytojų. Didžiulis patogumas dirbti iš namų: susitaupo laiko, nereikia valdyti klasės. Žinome, koks tai didelis iššūkis, ypač paauglių grupėje.

– Bet reikia valdyti nuotoliniu būdu, o tai dar didesnis iššūkis.

A. Daubaras: Čia tema, kurią irgi norėčiau paliesti. Mes sukūrėme tokią sistemą, kad to nereikia daryti, nelieka tų problemų. Kai dirbi pažangiai, racionaliai tvarkai ugdymo procesą, mokytojai iš tokių mokyklų nebėga. Jūsų minėtų įtampų buvo, tačiau jos buvo visiškai bereikalingos. Nežinau, kodėl buvo toks nusiteikimas, kad visos pamokos visą laiką turi būti transliuojamos „Zoom“ programa tiesiogiai. Manyčiau, kad turėjo būti mišrus režimas: dalis pamokų „Zoom“, dalis online, dalis – offline.

– Turite minty, kad nereikia vaikų surinkti vienu metu į krūvą?

Daubaras: Taip. Jei yra keturios matematikos pamokos per savaitę, gal vieną pamoką padaryti tokią, kai visi susirenka, aptaria problemines vietas. Bet dalį pamokų galima organizuoti pateikiant užduotis, įvertinant jas kiekvieną pamoką. Taip yra pas mus. Taupydami laiką mes kuriame tokią sistemą, kai kiekvieno mokinio kiekvienos pamokos darbas yra įvertinamas: mokytojas sutaupo nereikalingų darbų laiką ir turi galimybę įvertinti šiuos dalykus.

Galima buvo ir reikėtų, manau, dalį pamokų daryti tokių, dalį – konsultacijų, kai mokytojas skaipu pasikalba su mokiniu. Reikia mišraus būdo. Aišku, stresas buvo visiems, kurie sunkiai valdo informacinių technologijų techniką, pareikalauti, kad pirmadienį 8 valandą visi prisijungiame. Pusę pamokos laiko buvo ištaškoma tam, kad visi prisijungtų. Taip buvo prarasta daug laiko.