Lietuvoje

2020.08.11 05:30

Šimtai tūkstančių – rinkėjų vilionėms: vienos partijos pasiruošusios išleisti 308 tūkst. eurų, kiti neturi nė cento

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.08.11 05:30

Iki Seimo rinkimų likus dviem mėnesiams, partijų sąskaitos toliau pildosi rinkimų kampanijai skirtais pinigais. Vienos politinės jėgos džiaugiasi valstybės dotacijomis, kitos bando išgyventi iš savo lėšų ir intensyviai renka fizinių asmenų paramą. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad rinkėjų simpatijų pinigais lengvai nenupirksi, o ir išskirtinis dėmesys, kuriuo šiuo metu mėgaujasi, pavyzdžiui, valdantieji, ne visada yra naudingas.

LRT.lt primena, kad, 2012 m. uždraudus juridinių asmenų paramą partijoms, jos savo politinę kampaniją gali finansuoti iš kelių šaltinių: partijos lėšos (dažniausiai iš narių mokesčio surinktos lėšos), nuosavos kandidatų lėšos, fizinių asmenų aukos, iš bankų gaunamos paskolos. Fiziniai asmenys politinės kampanijos dalyviams gali aukoti pinigų sumą, kuri neviršys 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių (13 590 Eur) ir kartu neviršys 10 proc. paskutinių praėjusių kalendorinių metų deklaruotų metinių pajamų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje skelbiamame viešame aukotojų sąraše skelbiami aukotojai, kurie politinės kampanijos dalyviui paaukojo daugiau negu 12 Eur. Aukotojų, aukojusių mažas aukas (iki 12 Eur), duomenys neviešinami, jų aukos nurodomos neišskiriant aukotojų.

Džiaugiasi iš valstybės kišenės pažertais pinigais

VRK duomenimis, daugiau negu 100 tūkst. eurų politinei rinkimų kampanijai savo sąskaitose šiuo metu yra sukaupusios šešios partijos.

Centro partijos „Gerovės Lietuva“ (pirmininkas Naglis Puteikis) sąskaitoje kampanijai skirta apie 100,7 tūkst. eurų. Didžioji dalis lėšų – 100 tūkst. eurų – yra partijai skirti valstybės biudžeto asignavimai. Ši politinė jėga neseniai paskelbė apie jungimąsi su Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, kuriai vadovauja Sakalas Gorodeckis. Tiesa, šios partijos rinkimų kampanijos sąskaita tuščia. Naujos partijos pavadinimas – Centro partija-Tautininkai.

Šiuo metu opozicijoje dirbančios Lietuvos socialdemokratų partijos (pirmininkas Gintautas Paluckas) rinkiminėje sąskaitoje – apie 204 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šios sumos – 200 tūkst. eurų – sudaro valstybės biudžeto asignavimai. Beveik 4 tūkst. eurų prie rinkimų kampanijos pridėta iš partijos lėšų.

Kiek daugiau lėšų rinkimams – 210 tūkst. eurų – surinko Gedimino Kirkilo vadovaujama valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Visa ši suma, išskyrus fizinio asmens paaukotus devynis eurus, yra valstybės biudžeto dotacija.

2018 m., daliai socialdemokratų palikus LSDP, buvo įkurta LSDDP, tad ši politinė jėga nepretendavo į valstybės dotaciją. Vis dėlto Seimas pakeitė įstatymus ir „socialdarbiečiai“ įgijo teisę į valstybės paramą.

LRT.lt kalbinta LSDDP vicepirmininkė Irena Šiaulienė neslėpė, kad kiekvienas partijos kandidatas ieškos papildomų lėšų politinei kampanijai, tačiau valstybės dotacija taps svarbiausiu finansiniu šaltiniu. Anot politikės, nepaisant valstybės paramos, LSDDP sunku šiuo laikotarpiu.

„Ir dabar yra sunkoka, lyginant su kitomis partijomis. Ką reiškia naujai sukurta struktūra? Čia yra ne tik finansai, bet ir žmonės, skyrių kūrimas, partijos struktūra. Reikalingas įdirbis, kuris staiga nėra padaromas“, – aiškino I. Šiaulienė.

Ji patikino, kad ne visa suma, skirta iš valstybės biudžeto LSDDP, bus naudojama rinkimams.

Nenori fizinių asmenų aukų

Trečioje vietoje pagal rinkimams skirtos sumos dydį šiuo metu – opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos politinės jėgos rinkiminėje sąskaitoje – per 221 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 200 tūkst. yra partijai skirta valstybės biudžeto dotacija, dar 20 tūkst. – partijos lėšos, likusi suma – fizinių asmenų aukos.

Daugiausia mandatų Seime turinčios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, vedamos Ramūno Karbauskio, rinkiminėje sąskaitoje – kiek daugiau nei 260 tūkst. eurų. Valdantieji bent kol kas savo kampaniją finansuoja iš biudžeto asignavimų – rinkimams skirta 260 tūkst. iš valstybės iždo gautų pinigų. Likusi kampanijai skirtų lėšų dalis – fizinės aukos ir partijos pinigai.

Didžiausią rinkimų kampanijai skirtą sumą šiuo metu yra surinkusi europarlamentaro Viktoro Uspaskicho vedama Darbo partija. „Darbiečių“ sąskaitoje – 308 tūkst. eurų. Visa ši suma – iš partijai skirtos valstybės biudžeto dotacijos.

Šių metų liepą VRK nutarė, kad į Darbo partijos sąskaitą dar iki Seimo rinkimų turėtų būti pervesta 1,8 mln. eurų. Tai yra seniau (2007 ir 2008 m.) partijai skirta valstybės dotacija, ją nurodyta pervesti, atsižvelgiant į „darbiečiams“ palankius teismų sprendimus.

Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas tikino, kad biudžeto asignavimai partijai taps pagrindiniu „darbiečių“ rinkimų finansavimo šaltiniu.

„Taip, pagelbėjo (biudžeto dotacija – LRT.lt), bet jie turėjo dotaciją išmokėti prieš dvejus metus, tai yra prieš savivaldybių, Europos Parlamento rinkimus. [...] Visi pinigai bus skirti rinkimams, partijos išlaikymui, struktūros išlaikymui“, – LRT.lt kalbėjo „darbiečių“ pirmininkas.

Jis teigė, kad partija finansiškai rems kiekvieną savo kandidatą, tačiau kartu tvirtino raginantis kiekvieną rasti ir papildomų finansinių šaltinių. Tiesa, V. Uspaskicho teigimu, „darbiečiai“ fizinių asmenų aukomis šios rinkimų kampanijos metu remtis neketina.

„Nelabai norime susidėti su kokiais nors kitais finansiniais dalykais. Partija turi pinigų, mums nereikia. Susidedi su kuo nors, tai vėl kyla problemų“, – tvirtino politikas.

Remiasi ir solidžiomis verslininkų aukomis

Kiek mažesnėmis, tačiau keliasdešimt tūkstančių eurų viršijančiomis rinkimams skirtomis sumomis gali pasigirti trys partijos – Liberalų sąjūdis, Lietuvos žaliųjų partija ir Laisvės partija.

Opozicinis Liberalų sąjūdis (pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen) šiuo metu rinkimų kampanijai yra sukaupęs apie 82 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų – 60 tūkst. eurų – yra valstybės partijai skirta biudžeto dotacija. Beveik 22 tūkst. eurų rinkimų kampanijai skirta iš nuosavų partijos lėšų, likusios lėšos – fizinių asmenų aukos.

Remigijaus Lapinsko vadovaujamos Lietuvos žaliųjų partijos rinkiminėje sąskaitoje šiuo metu yra daugiau negu 60 tūkst. eurų. Apie 36,5 tūkst. eurų sudaro partijos, kaip kandidato, lėšos, o 24 tūkst. eurų – fizinių asmenų aukos. VRK duomenimis, partijos rinkimų kampaniją dosniai finansuoja politinės jėgos lyderis, verslininkas R. Lapinskas, jis į kampanijai skirtą sąskaitą pervedė 27 tūkst. eurų, dar 4 tūkst. eurų pridėjo jo žmona Dalia Lapinskienė. Partijos rinkimų kampanijai 10 tūkst. eurų taip pat pervedė verslininkas, buvęs koncerno „Achemos grupė“ direktorius Rimantas Bukauskas.

2019 m. įkurta buvusios Liberalų sąjūdžio narės Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija šiuo metu Seimo rinkimų kampanijai sukaupė per 42 tūkst. eurų. Ši partija išsiskiria iš kitų tuo, kad didžioji jos kampanijai skirtų pinigų dalis atėjo iš fizinių asmenų aukų – apie 38,7 tūkst. eurų. Likusi dalis – 3,5 tūkst. eurų – kampanijai pridėta iš partijos lėšų.

Laisvės partijai, VRK duomenimis, intensyviai pinigus aukoja partijos kandidatai į Seimą – Gediminas Jaunius, Tomas Vytautas Raskevičius, A. Armonaitė. Vis dėlto didžiausias pinigų sumas pervedė partijai nepriklausantys žmonės: Mindaugas Žilionis partijai paaukojo 7990 eurų, Rytis Laurinavičius – 5000 eurų, Martynas Majeris – 2000 eurų.

LRT.lt kalbinta Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė tvirtino, kad politinė jėga negauna valstybės dotacijos, tad fizinių asmenų aukos jai yra svarbiausias finansavimo šaltinis rinkimams.

„Kadangi mes negalime konkuruoti nei su „agrooligarchinėmis“ partijoms, nei su tomis partijomis, kurios gauna valstybės dotaciją, mes labai aktyviai kviečiame įvairius žmones, kurie gali sau leisti finansiškai paremti mūsų kampaniją“, – dėstė Seimo narė.

„Tai yra verslo žmonės, kurie gali sau leisti paremti organizacijas, paremti demokratiją ir liberalias idėjas“, – teigė A. Armonaitė, paklausta, kas yra tie žmonės, kurie nepriklauso partijai, tačiau jai paaukojo tūkstančius eurų.

A. Armonaitė teigė tikinti, kad partijos rinkiminę sąskaitą dar pavyks papildyti savo partijos narių aukomis, partijos nuosavomis lėšomis.

Kai kurių partijų kišenėse švilpauja vėjai

2020 m. įkurtos politinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ (pirmininkas Vytautas Radžvilas) rinkiminėje sąskaitoje – 8,7 tūkst. eurų. VRK duomenimis, 8 tūkst. eurų yra partijos lėšos, o likusi dalis – fizinių asmenų aukos.

Šiemet buvusio konservatoriaus Rimanto Jono Dagio įkurta ir jo vadovaujama Krikščionių sąjunga rinkimams sukaupė apie 5,5 tūkst. eurų. Maždaug 5,2 tūkst. eurų rinkimų kampanijai surinkta iš fizinių asmenų aukų (3 tūkst. eurų pervedė partijos pirmininkas), 350 eurų – partijos lėšos.

Valdančioji Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) rinkimų kampanijai yra surinkusi per 5 tūkst. eurų. Didžioji dalis – 5 tūkst. eurų – sumos yra iš valstybės skirtų biudžeto asignavimų, likusioji dalis – partijos lėšos.

Nors šiemet buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovautos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pagrindu buvo įkurta nauja partija – „Laisvė ir teisingumas“, VRK pateikiamuose dokumentuose galime ir toliau išvysti A. Zuoko politinės jėgos pavadinimą. Šios rinkiminėje sąskaitoje – apie 4 tūkst. eurų. (3,9 tūkst. eurų – iš partijos lėšų, likusi suma – fizinių asmenų aukos).

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis LRT.lt teigė, kad oficiali partijos sąskaita atsiras tada, kai bus patvirtintas partijos suvažiavimo protokolas.

„Esminės lėšos bus partijos lėšos. Vienas dalykas – panaudosime pinigus, gautus per savanorišką narių mokestį, ir antra – per savanoriškas kandidatų aukas, užstatų sumokėjimą“, – apie partijos rinkimų finansavimą kalbėjo R. Žemaitaitis.

Be to, jis užsiminė, kad suma turėtų padidėti dėl partijai skirtos valstybės dotacijos.

Arvydo Juozaičio vadovaujama Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, VRK duomenimis, rinkimų kampanijai yra surinkusi apie 600 eurų. Visa ši suma – fizinių asmenų aukos.

Dariaus Kuolio vadovaujamos partijos „Lietuvos sąrašas“ rinkimų kampanijai skirtoje sąskaitoje – 200 eurų (politinės partijos lėšos).

VRK duomenimis, Seimo rinkimuose dalyvausianti Lietuvos liaudies partija (pirmininkas Vaidotas Prunskus), partija „Jaunoji Lietuva“ (pirmininkas Stanislovas Buškevičius), partija „Lietuva – visų“ (pirmininkas Tomas Pačėsas), partija „Drąsos kelias“ (pirmininkas Jonas Varkala) ir Kovotojų už Lietuvą sąjunga (pirmininkas Stanislovas Tomas) kol kas rinkimų kampanijai jokių lėšų nesukaupė.

Be pinigų – nė krust, bet jų suma – nėra svarbiausia

LRT.lt kalbintas viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas akcentavo – politinė partija gerai rinkimuose negalės pasirodyti, jei kampanijai neišleis nė cento. Anot jo, pinigai reikalingi ne tik reklamoms spaudoje, internete, televizijose, radijuje, bet ir kitoms kampanijos reikmėms, galiausiai – strategijos sukūrimui.

„Partijai, kuri turi daug nežinomų žmonių, reikės vienokios strategijos. Partija, kuri turi didžiulį įdirbį, kurios žmonės yra atpažįstami, naudos visai kitą strategiją rinkimų kampanijos metu. Aišku, tiesiogiai pinigų kiekį konvertuoti į balsus nedrįsčiau, nes mes matėme Lietuvos istorijoje, kai dideli pinigai gali daug dalykų padaryti, bet ir atvejus, kai dideli pinigai neatneša realios naudos“, – tvirtino ryšių su visuomene ekspertas.

A. Katausko teigimu, finansinės investicijos leidžia partijoms, jos kandidatams į Seimą rinkimų kampanijos metu tapti lanksčiais, efektyviau reaguoti į įvairias aplinkybes. Vis dėlto, kaip kartojo pašnekovas, svarbiausia – kaip bus panaudotos rinkimų kampanijos lėšos, o ne kiek jų bus surinkta.

„Socialiniai tinklai gal šiek tiek koreguoja rinkimų kampaniją arba suteikia šansų partijoms vienaip ar kitaip geriau pasirodyti, bet, jeigu mes kalbame apie tuos tris ar keturis žirgus, tai yra partijas, kurios realiai turi šansų kažką padaryti, jos bus priverstos kovoti dėl dėmesio, o kovoje dėl dėmesio pinigai nėra paskutinės svarbos faktorius. Vis dėlto pinigų kiekis nėra svarbiausias, jų tinkamas išnaudojimas yra kur kas svarbesnis dalykas“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.

Jam pritarė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas. Anot jo, pinigų kiekis, skirtas rinkimams, padidina partijos galimybes sėkmingai pasirodyti Seimo rinkimuose, tačiau, politologo teigimu, nereikėtų pamiršti ir apie kitus, neretai už viliojančias politines reklamas svarbesnius faktorius.

„Žmonės dažnai turi nusistovėjusias tradicijas, už ką balsuoti, nes mano, kad tam tikros partijos ir veikėjai atitinka jų vertybes ir interesus. Kitiems yra patrauklūs partijų lyderiai ar pagrindiniai partijos elito nariai, kurie irgi apibrėžia partijos veidą. Svarbi ir partijos komunikacija, gebėjimas patraukti rinkėjų dėmesį savo žinute. Dar gali suveikti toks veiksnys kaip partijos naujumas, alternatyva nusistovėjusioms politinėms jėgoms“, – dėstė politologas.

Valdančiųjų situacija – dvejopa

A. Katauskas, kalbėdamas apie partijų finansus, patikino, kad neretai apžvalgininkai, kalbėdami apie galimus lyderius rinkimuose, veikiausiai nepelnytai pamiršta Darbo partiją, kuri, viešųjų ryšių specialisto teigimu, gali sužibėti, mat neseniai gavo 1,8 mln. eurų dydžio valstybės dotaciją, ją gali efektyviai panaudoti rinkimams.

„Tai tikrai yra apčiuopiama suma, tai bus didžiulis impulsas, jeigu jie visus tuos pinigus naudos rinkimų kampanijai. Viskas priklauso nuo to, kaip tuos pinigus panaudos. [...] Turėdami omeny, kad „darbiečiai“ kartais sugeba sužaisti labai įdomius žaidimus per rinkimus, turėdami omeny dabartinį V. Uspaskicho įsiliejimą į politiką, galime pasakyti, kad partija bus labai aktyvi. Ar daug rinkėjų patikės Darbo partija? Dar reikės palaukti. Aišku, su tais pinigais, kuriuos jie turi, su V. Uspaskichu priešakyje aš jų neišmesčiau kaip visiškų nevykėlių iš šitų rinkimų“, – kalbėjo A. Katauskas.

Anot jo, nevertėtų pamiršti ir valdančiųjų partijų, kurių atstovai šiuo metu gauna itin daug dėmesio, ir kartais sunku suprasti, kada jie pateikia svarbią informaciją visuomenei ir kada naudodamiesi užimamomis pareigomis reklamuoja savo darbus prieš rinkimus. Vis dėlto, pasak A. Katausko, nors valdantieji ir naudojasi savo postais bei dėmesiu, jie negali užsiimti kita svarbia rinkimų kampanijos veikla.

„Valdantieji, turėdami administracinį resursą, kurį gali panaudoti rinkiminei kampanijai, lyg ir gauna tam tikrą pirmenybę, didesnį postūmį pradinėje (rinkimų kampanijos – LRT.lt) stadijoje, bet kartu jie netenka labai svarbaus vaidmens rinkimuose. Visos rinkimų kampanijos susideda iš pažadų ir kritikos dabartinei valdžiai. Opozicija, ne opozicijoje esančios partijos arba nauji politikai, kurie oponuoja valdžiai, neturi to administracinio resurso, bet jie turi daug turinio, kurį gali pateikti. Šioje vietoje atsiranda balansas, kai vieni turi daug, bet jiems sunku sugeneruoti turinį, o, iš kitos pusės, kiti turi mažiau, bet turi labai daug turinio“, – dėstė A. Katauskas.

Politologas M. Jurkynas taip pat pabrėžė, kad valdančiųjų partijų atstovai dėl savo užimamų pareigų šiuo metu yra dėmesio centre ir gali siekti išnaudoti šią situaciją politinei agitacijai prieš rinkimus. Vis dėlto, anot pašnekovo, šios aplinkybės valdantiesiems ne visada gali atnešti naudos.

„Tas eteris, kuris skiriamas valdantiesiems, dažniausiai būna kritiškas jų atžvilgiu, ar kalbėtumėme apie premjerą, ar apie ministrą Jaroslavą Narkevičių, ar apie kitus. Teigiamų žinių apie juos mažai ir rastumėte. Taigi, tai, kad jie turi eterį, dar nereiškia, kad jie turi pozityvų eterį. Jie savo komunikacija pasakoja, ką daro, kaip daro, bet žiniasklaidoje šios žinutės nėra atkartojamos, eteryje jie yra kritikuojami, akcentuojama kita informacija“, – pažymėjo M. Jurkynas.

Populiariausi

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje skiepijami medikai antrąja vakcina nuo COVID-19

Lietuvoje

2021.01.17 11:01

Antrą COVID-19 vakcinos skiepą gavę šalies medikai: tai – viltis grįžti į ankstesnį gyvenimą papildyta Kauno klinikų ir Santaros klinikų informacija; atnaujinta 15.00

31