Kupiškio sėkmė sprendžiant opią Lietuvos problemą – savižudybių skaičių sumažino kelis kartus

Domantė Platūkytė, LRT.lt
2020.08.18 05:30
Depresija

„Man atrodo, šis skausmo šulinys niekada nesibaigs“, – tokiais žodžiais prieš kelerius metus į kolegę kreipėsi psichologė, buvusi Kupiškio savižudybių prevencijos iniciatyvos koordinatorė Valija Šap. Ilgus metus Kupiškis išsiskirdavo aukštais savižudybių rodikliais – buvo aišku, kad be jokių pastangų problema neišsispręs, todėl 2014 metais buvo pradėta vykdyti Kupiškio savižudybių prevencijos programa. Po kelerių metų įvyko lūžis, savižudybių skaičius stabilizavosi, o tada pradėjo mažėti.

Remiantis statistikos duomenimis, 2006–2010 metais savižudybių skaičius Kupiškio rajone buvo 2 kartus didesnis nei šalies vidurkis. Pasak V. Šap, Kupiškis su šia problema susidūrė ilgą laiką ir buvo aišku, kad be jokių pastangų tai neišsispręs: „Tai nebuvo atsitiktiniai vieneri ar dveji metai – aukšti statistiniai rodikliai buvo ne vienerius metus“, – sako psichologė.

Pagrindinės programos veiklos kryptys – įvairių sričių specialistų apmokymai, glaudus bendradarbiavimas su vietos bendruomene, psichologais, vykdomi tyrimai.

Praradę viltį, iniciatyvos ėmėsi patys

2014 metais tuometinis Kupiškio meras sukvietė miesto bendruomenę, įvairių institucijų vadovus, dvasininkus, psichologus ir ragino ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą. Tais pačiais metais spręsti savižudybių problemos Lietuvoje susirinko ir šalies suicidologai.

„Iki tol neveikė bandymai spręsti savižudybių problemą. Buvo daug pažadų iš savivaldybių, ministerijų, tačiau iki šiol neturime nacionalinės savižudybių prevencijos strategijos, todėl galvodami, kad nebeverta dėti didelių vilčių ir tikėtis, kad artimiausiu metu bus esminių permainų, suicidologai pradėjo tartis, kad galbūt naudinga paimti vieną ar dvi savivaldybes, kurios nuspręstų savo lygmenyje spręsti savižudybių problemą“, – pasakoja V. Šap.

Vilniaus universiteto suicidologai kalbėjosi sostinėje, o tuo metu pokyčiai brendo ir Kupiškyje. Taigi susijungė dvi iniciatyvos ir 2014 metų balandį pradėta savižudybių prevencijos iniciatyva šiame mieste. Buvo suburta darbo grupė, kurioje dalyvavo ekspertai, nevyriausybinės organizacijos ir įvairūs Kupiškyje dirbantys specialistai – policijos atstovai, socialinių paslaugų centro darbuotojai, psichologai, medikai.

Įtraukė seniūnus, policiją, bendruomenių lyderius

Siekiant išsiaiškinti, ar veikia sistema, ar aišku, kaip teikiama pagalba žmogui, kalbančiam apie savižudybę arba mėginusiam žudytis, buvo atlikta apklausa pagalbą teikiančiose institucijose. Kaip aiškina V. Šap, buvo svarbu sužinoti, ar specialistai mano, kad jiems pakanka žinių atpažinti savižudybės grėsmę, į ją reaguoti.

„Specialistai labai nuoširdžiai ir atvirai pasakė, kad pagalbos sistemos jokios nėra, kad jiems neaišku, ką reikėtų daryti, kad trūksta žinių“, – prisimena psichologė.

Valija Šap
Valija Šap / BNS nuotr.

Specialistai labai nuoširdžiai ir atvirai pasakė, kad pagalbos sistemos jokios nėra, kad jiems neaišku, ką reikėtų daryti, kad trūksta žinių.

Taigi programoje itin daug dėmesio skirta specialistų ruošimui, jų mokymui. Per penkerius metus rajone įvyko 129 valandos įvairių mokymų ir supervizijų, iš viso programoje dalyvavo 710 žmonių, kai kurie lankėsi kelis kartus.

„Dalyvavo seniūnai, seniūnijų ir socialiniai darbuotojai, bendruomenių darbuotojai, policija, medikai, psichologai, vaiko teisių specialistai, bendruomenių lyderiai, pirmininkai, kurie yra arčiau žmonių. Prisijungė Kupiškio žiniasklaida, kuri daug padėjo, skleidė informaciją“, – vardija V. Šap.

Depresija
Depresija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Riziką patiriantį žmogų visą laiką lydi specialistai, o, net ir po gydymo sugrįžus į namus, jį stebi socialiniai darbuotojai. Pasak V. Šap, toks lydėjimas ir žmogaus perleidimas iš rankų į rankas labai svarbus. Būtent dėl to šio modelio kūrime turėjo dalyvauti visų specialybių atstovai, buvo numatyti konkretūs žingsniai – ką daryti, kai žmogus kalba apie savižudybę, kai ketina nusižudyti, kai sutinka arba nesutinka priimti pagalbos...

Modelį kūrė „nuo nulio“

Buvo atlikta išsami penkerių metų analizė, kuria siekta sužinoti, kuriose seniūnijose buvo daugiausiai savižudybių, kokia nusižudžiusiųjų lytis, amžius. Anot V. Šap, svarbu tai, kad savižudybių prevencijos modelis buvo kuriamas nuo nulio – nors ekspertai domėjosi užsienio šalių patirtimi, mokslo žiniomis bei įvairiais tyrimais, modelis nebuvo nukopijuotas ar išverstas. Tai – viena sėkmės priežasčių.

„Jis buvo kuriamas Kupiškiui, pagal Kupiškio resursus ir galimybes. (...) Popieriniai algoritmai neveikia – jūs galite paimti Kupiškio algoritmą, pakeisti pavadinimą ir jį turėti, jis viešas, neturime jokių pretenzijų dėl autorinių teisių, bet žinokite, kad jis neveiks.

Depresija, vienatvė, liūdesys
Depresija, vienatvė, liūdesys / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Popieriniai algoritmai neveikia – jūs galite paimti Kupiškio algoritmą, pakeisti pavadinimą ir jį turėti, bet žinokite, kad jis neveiks.

Jūsų savivaldybėje yra kitaip nei pas mus, yra tam tikrų niuansų, o ir patys specialistai turi dalyvauti jo kūrime – jei nuleisite iš viršaus algoritmą, kurį kažkur kažkas sukūrė, natūralu, kad tai bus tik dar vienas dokumentas. Vargu, ar jis bus gyvas“, – svarsto buvusi programos koordinatorė.

Su tokia nuomone sutinka ir suicidologas, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, psichologas Paulius Skruibis. Jo manymu, yra bendri savižudybių prevencijos principai ar bendra valstybės politika, tačiau labai svarbu suprasti, kas konkrečiame regione vyksta, ką su esamais resursais ir galimybėmis įmanoma padaryti.

Prie Kupiškio savižudybių prevencijos programos sėkmės prisidėjo ir verslininko Vlado Lašo iniciatyva finansuoti psichologo konsultacijas ir sukurti „alternatyvias ligonių kasas“: „Labai gerai, kad Kupiškyje taip yra, bet kaip tai pritaikyti visoje Lietuvoje? Nebent visur po verslininką, kuris tai darys“, – sako P. Skruibis.

Paulius Skruibis
Paulius Skruibis / BNS nuotr.

Taigi šis programos aspektas kituose regionuose jau nebeveiktų, priduria psichologas. Anot jo, nors Kupiškio savižudybių prevencijos programa sėkminga, nepavyko rasti tokio sprendimo, kad užtektų valstybinės psichikos sveikatos paslaugų sistemos – reikėjo sukurti atskirą. Neaišku, kaip šią problemą reikėtų išspręsti kituose miestuose, jei prie konsultacijų finansavimo neprisidėtų verslininkai ar kiti žmonės iš šalies, svarsto suicidologas.

Sėkmės priežastis – įsitraukimas ir pasitikėjimas

Taigi kodėl sukurtas modelis pasiteisino? Pasak P. Skruibio, išskirti vieno svarbiausio aspekto neišeitų, kadangi turi būti visos programos visuma. Pavyzdžiui, sako jis, įvairūs mokymai specialistams labai svarbūs, tačiau jei žmonės, nukreipti pagalbos, jos nesulaukia, jei susiduria su didelėmis eilėmis ar neprofesionalia pagalba, jie nusivilia – rūpinosi, kreipėsi, bet nieko geresnio negavo.

Iš dalies savižudybių prevencijos programos Kupiškyje sėkmę lėmė tai, kad Kupiškis yra nedidelė savivaldybė, todėl užtenka palyginti nedaug žmonių, kad programa įgautų pagreitį. Suicidologo manymu, įgyvendinti tokią programą Vilniuje ar Kaune būtų sudėtingiau. Vis dėlto daugybė nuopelnų turėtų būti priskiriama V. Šap ir jos komandai, Kupiškio bendruomenei, kuri labai aktyviai įsitraukė į prevencijos programos veiklą, priduria P. Skruibis.

Valija Šap
Valija Šap / BNS nuotr.

V. Šap teigimu, pagrindinė sėkmės priežastis – žmonių ir specialistų pasitikėjimas sistema. Tačiau tam reikėjo daug pastangų – modelio kūrėjai važiavo į bendruomenes, akcentavo, kad žmonės nekentėtų užsidarę, o kreiptųsi pagalbos.

„Visa esmė, kad labai aktyviai įsitraukė specialistai. (...) Nemaža dalis pranešimų apie ketinimus arba mėginimus žudytis buvo iš pačios visuomenės – kaimyno, šeimos nario, draugo, kolegos... Turime tokių gražių pavyzdžių“, – pasakoja psichologė.

Pavyzdžiui, prisimena V. Šap, kartą vadovas pastebėjo, kad jo darbuotojas pradeda vartoti daugiau alkoholio. Tada Kupiškio žiniasklaida daug rašė apie savižudybes, todėl vadovas iš karto atkreipė dėmesį į padidėjusį alkoholio suvartojimą. Darbo metu pats vadovas nuvežė savo darbuotoją pas psichologą, padėjo pasiskambinti, viską suderinti.

Depresija
Depresija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Skambina vadovas, klausia, kada galėčiau priimti darbuotoją. Atvežė, palydėjo iki durų, laukė, kiek reikės, sakė neskubėti. Po konsultacijos vėl paskambino, sako: jei matysite, kad žmogui reikia dar daugiau pagalbos, sakykite, mes sumokėsime, pasirūpinsime, kad jis nuvažiuotų.

O ir kolegos vis kalbėjo, kad tu ramiai, mes už tave tuos darbus padarysime, tu tik važiuok pas psichologą, o jei ko nors iš mūsų reikia, sakyk. Tai yra sėkmė – sėkmė yra ne psichologas kabinete. Taip, jis yra reikalingas, bet sėkmė yra ne psichiatras ir ne patvirtintas logaritmas. Sėkmė yra visuomenės įsitraukimas“, – įsitikinusi V. Šap.

Kupiškį vadina pavyzdžiu

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas portalui LRT.lt sako, kad Kupiškis – geras pavyzdys visoms savivaldybėms, kadangi sugebėjo sumažinti savižudybių skaičių ir pasiekti gerų rezultatų be valstybės pinigų. Jis svarsto, kad viena sėkmės priežasčių – įvairių įstaigų susivienijimas.

Pasak parlamentaro, programa pasiteisino ir dėl to, kad ją kūrė būtent Kupiškio specialistai. Kiekviena savivaldybė turi savas tradicijas, kultūrą ir susiformavusį charakterį, todėl ji geriausiai žino savo žmones, bendruomenes, kurios gali geriausiai atstovauti programai, mano jis.

Robertas Šarknickas
Robertas Šarknickas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Lietuvoje savižudybių prevencijos programos dar turi trūkumų, o dalis visuomenės bijo kalbėti šiomis temomis ir lankytis įvairiuose mokymuose, jaučiama stagnacija – lyg gėda, nesmagu, sako R. Šarknickas. Nors perlaužti šiuos ledus ne taip paprasta, pastaruoju metu vis daugiau apie tai kalbama – bijome ir gėdijamės vis mažiau, įsitikinęs Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.

Vis dėlto, priduria jis, viskas įmanoma, o tą parodė ir Kupiškis, kurio metinis biudžetas, lyginant su kitomis didesnėmis savivaldybėmis, pakankamai mažas: „Manau, ne priežastis, kad kažko trūksta ar nėra – iniciatyvos svarbiausia. Pinigų visada trūko ir trūks, (...) bet paradoksas toks, kad kur didesnis finansavimas, ten nesiima iniciatyvų“, – tvirtina R. Šarknickas.

Sunkumų dar išlieka

Nors sukurtas modelis pasiteisino, V. Šap tvirtina, kad tai pasiekti buvo sudėtinga, o iš pat pradžių nepavyko sistemiškai užtikrinti pagalbos prieinamumo.

„Įsivaizdavome, kas mūsų laukia, bet tikrai neįsivaizdavome ir nenumatėme tikrosios situacijos, su kuria susidūrėme. Nenumatėme, kad tiek daug žmonių kreipsis pagalbos – sistema užsikimšo per pirmuosius tris mėnesius. (...) Mums nepavyko sistemiškai užtikrinti savalaikio pagalbos prieinamumo čia ir dabar, nes per pirmus mėnesius besikreipiančių į psichologus padaugėjo tris–keturis kartus“, – kalba psichologė.

Depresija
Depresija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Jos teigimu, pradėjus veikti modeliui specialistai pamatė žmonių psichologinio skausmo mastą, o po metų intensyvaus darbo V. Šap savo kolegei sakė: „Man atrodo, šis skausmo šulinys niekada nesibaigs“. Iš tiesų, pirmuosius dvejus metus į specialistus kreipėsi labai daug žmonių, buvo labai daug ilgus metus laikyto psichologinio skausmo, trauminių patyrimų, sako buvusi programos koordinatorė.

Tačiau 2016 metais savižudybių skaičius stabilizavosi, įvyko lūžis ir pradėjo mažėti savižudybių. Nors jų mažėjo, kreipimųsi į psichologus skaičius išliko panašus. Pasak V. Šap, tai reiškia, kad žmonės pradėjo vieni kitus kviesti kreiptis pagalbos, nebelaukti. Tai ir buvo prevencijos esmė, kadangi pirmaisiais metais vyko tik intervencija – tikroji prevencija atsirado tada, kai žmonės pradėjo kreiptis pagalbos, tikina psichologė.

„Pats didžiausias pokytis – socialiniai darbuotojai jaučiasi komfortiškai kalbėdami šia tema, nejaučia baimių, nerimo. Specialistas jaučia, kad jis buvo svarbus, kad yra ir jo indėlis. Tai kiekvieno nuopelnas, nes kabinetuose gali dirbti patys profesionaliausi psichologai, bet žinome, kad savižudybės riziką patiriantis žmogus vengia kreiptis pagalbos, jis užsidaro.

Tėvas/tėvai/tėvystė/vaikai/šeima/vienišas tėvas
Tėvas/tėvai/tėvystė/vaikai/šeima/vienišas tėvas / Szilvia Basso/Unsplash nuotr.

Todėl jei nebus tų specialistų ir artimųjų, kurie mato, pasikalba, nukreipia žmogų... Dabar patys seniūnai atveža žmogų pagalbos. Čia yra tas didžiulis pokytis“, – teigia V. Šap.

P. Skruibis išskiria, kad viena didžiausių problemų savižudybių prevencijos srityje Lietuvoje yra didelis lūkestis iš pirminės grandies – psichikos sveikatos centrų. Dalis žmonių, susiduriančių su įvairiais psichikos sveikatos sunkumais, gali gauti pagalbą, bet visada yra tų, kuriems tokios pirminės pagalbos neužtenka ir reikia didesnės pagalbos.

„Atsiranda klausimas, ką tada daryti, nes negali vienas psichologas mokėti su visokiomis problemomis dirbti – ir potrauminio streso sutrikimą gydyti, ir sudėtingas savižudybės grėsmės situacijas spręsti. Dažniausiai kitas atsakymas yra hospitalizacija, stacionarai, kurie nebūtinai geriausias variantas nei teoriškai, nei praktiškai.

Galbūt žmonėms ten ir nereikėtų patekti, bet to vidurio tarp pirminės pagalbos ir stacionaraus gydymo kaip ir nėra. Ši situacija nėra nauja, mes apie tai mažiausiai keletą metų kalbame, bet ji nesikeičia, neatsiranda sprendimų, kurie padėtų“, – argumentuoja P. Skruibis.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės