Lietuvoje

2020.08.04 15:32

Prezidentūra nori Verygos pasiaiškinimo dėl teisėsaugos tyrimo: ministras negali likti nuošalyje

STT vadovo komentaras; atnaujinta 16.50
Gytis Pankūnas, Šarūnas Nekrošius, LRT.lt2020.08.04 15:32

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga negali likti nuošalyje, jis turi pateikti savo paaiškinimą, paaiškėjus, kad viceministrei Lina Jaruševičienei pareikšti įtarimai tyrime dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo, mano vyriausiasis prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Darius Kuliešius.

„Mūsų nuomone, ministras A. Veryga tikrai negali likti nuošaly. Jis turi pateikti savo paaiškinimą, jis turi pateikti savo situacijos įvertinimą, nes kalbame apie ministrą, kaip apie sektoriaus vadovą, ir būtent vadovo pareiga yra atsakyti ir suvaldyti sektoriuje iškylančias rizikas. Laukiame paties ministro paaiškinimo ir paties ministro situacijos įvertinimo“, – antradienį žurnalistams sakė D. Kuliešius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir, įtariama, piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį įtarimai pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.

Pasak FNTT, viceministrė įtariama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. L. Jaruševičienė pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, A. Verygos, kaip teigė jo atstovė Lina Bušinskaitė, prašymą tenkins.

Prezidento patarėjas D. Kuliešius, paklaustas, kaip prezidentūra vertina šį ir kitus tyrimus, susijusius sveikatos apsaugos sektoriumi, patikino, kad šalies vadovas konkrečių tyrimų nekomentuos.

„Konkrečius tyrimus vertins teismas“, – patikino D. Kuliešius.

Dalis sutarčių liko nepaviešintos

Prezidento patarėjas D. Kuliešius antradienį, po G. Nausėdos susitikimo su Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovais, kuriame buvo aptarti koronaviruso viešieji pirkimai, tvirtino, kad kontroliuojančios institucijos pastebėjo skaidrumo trūkumą minėtų pirkimų kontekste. Anot jo, labiausiai skaidrumo trūksta neskelbtinų derybų būdu vykdomuose pirkimuose.

„Pagal analizę, atliktą kontroliuojančių institucijų, žinome, kad daugiau kaip 92 procentai neskelbiamų derybų buvo visos vertės masto ir tokiu būdu galėjo būti neskaidrumo rizikos, kadangi apie 42 procentai pirkimuose dalyvavusių Lietuvos subjektų apskritai pirmą kartą dalyvavo šituose pirkimuose arba buvo neseniai įsteigti prie viešuosius pirkimus, tuose subjektuose buvo vienas ar keli darbuotojai. Tokie kriterijai signalizuoja rizikas ir signalizuoja tai, kad perkančiosios organizacijos tas rizikas turėtų suvaldyti“, – dėstė D. Kuliešius.

Verygai – prezidentūros žinutė dėl teisėsaugos tyrimo: reikia ministro paaiškinimo, jis negali likti nuošaly

Pasak šalies vadovo patarėja, dalis viešųjų pirkimų – apie 15 proc. – tikėtina ir liko nepaviešintos.

D. Kuliešiaus teigimu, viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos sutarė, kad po pirkimų vertinimo valdžios institucijoms bus išsiųstos papildomos skaidrumo rekomendacijos.

STT vadovas ragina įvertinti visus rizikas keliančius veiksnius

STT vadovas Žydrūnas Bartkus spaudos konferencijoje sakė, kad pradėtas tyrimas dėl COVID-19 reagentų pirkimo atskleidė spragas, kurias būtina tobulinti artimiausiu metu viešųjų pirkimų sektoriuje.

Ž. Bartkaus teigimu, valstybės institucijos turi išmokti dirbti ir į situaciją reaguoti ir esant sudėtingoms bei ekstremalioms situacijoms.

„STT matymu, mes suprantame, kad tokios situacijos nėra kasdieninės, reikia veikti truputį kitaip nei visos procedūros vyksta ramiu laikotarpiu, tačiau tai suprantant, valstybė turi būti pasiruošusi veikti ir ekstremaliomis situacijomis. Šiandien mes matome, kad kai kuriuos procesus reikėtų tobulinti ir daryti kitaip, kad išvengtume galimų rizikų ir efektyviai naudotume valstybės lėšas“, – sakė STT vadovas.

Ž. Bartkus atkreipė dėmesį ir į konkursuose dalyvaujančias įmones, ką būtina pastebėti, norint išvengti galimų korupcinių atvejų ateityje.

„Viena iš trijų pirkimuose dalyvavusių įmonių tiekėjų, tai tos, kurios niekada nedalyvaudavo valstybės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose arba tai yra įmonės, kurios yra įsteigtos naujai, mažas darbuotojų skaičius. Tai jau savaime indikuoja apie riziką. Tik tiek, kad apie tą riziką mes kalbame jau po viešųjų pirkimų. Šiandien kalba buvo, kaip galima tokią informaciją turėti laiku, kaip sukurtume algoritmą, kuris leistų valstybei užsitikrinti, jog valstybė nebūtų apgauta“, – apie tobulintus procesus sakė Ž. Bartkus.

VPT: neskelbiamos derybos – tik išskirtiniais atvejais

Susitikime su G. Nausėda dalyvavęs VPT direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas pranešė, kad VPT, atlikusi viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų šių metų sausio-gegužės mėnesiais, analizę, pamatė, kad didžioji dalis pirkimų atlikta neskelbiamų derybų būdu.

Anot jo, kovą Seimui priėmus įstatymo pataisas, viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu galima buvo atlikti dar greičiau nei įprastai, praleidžiant tam tikras procedūras. Pasak A. Siniausko, tai sukūrė situacijas, kai perkančiosios organizacijos ėmė bendradarbiauti ar užmezgė kontaktus su įmonėmis, kurios paprastai nedalyvaudavo su sveikatos apsaugos sektoriumi susijusiuose viešuosiuose pirkimuose. Šios aplinkybės, anot jo, kelia nerimą.

„Rudenį ruošiamės ir visi kalbame apie tikėtinai artėjančią antrą pandemijos bangą. Šitoje vietoje Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija ir nuomonė yra, kad neskelbiamos derybos, kaip pirkimo būdas, tikrai turėtų būti ypač išskirtiniai atvejai ir neturėtų vyrauti, nes pagrindas ir priežastis, kad yra išskirtinė skuba ir nenumatomas, mūsų vertinimu, bus išnykęs“, – komentavo VPT direktoriaus pavaduotojas.

Jis pridūrė, kad labai svarbu, jog perkančiosios institucijos įvertintų prekių ir paslaugų poreikį iš anksto ir tokiu būdu pasirinktų tinkamą pirkimo būdą, galimą alternatyvą neskelbtinoms deryboms.

A. Siniauskas, paklaustas, kodėl apie 15 proc. koronaviruso viešųjų pirkimų sutarčių nėra paviešinta, tikino, kad neskelbiamų derybų būdu vykdomų pirkimų pirmus žingsnius atsekti kartais nebūna lengva.

Jis paklaustas, ko reikia imtis, kad viešaisiais pirkimais neskelbiamų derybų būdu nebūtų piktnaudžiaujama, pabrėžė, jog būtinas viešumas.

„Tiek duomenis apie jau esamas sutartis stengiamės viešinti, tiek bandome šitą žinią skleisti ir akcentuoti“, – tvirtino A. Siniauskas.

Rudenį paskelbs kovos su koronavirusu veiksmų įvertinimą

Susitikime su prezidentu G. Nausėda dalyvavusi valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė tikino, kad artimiausiu metu valdžios institucijos, organizuodamos koronaviruso viešuosius pirkimus, turės išmokti kelias pamokas, tarp kurių – nekonkuruoti tarpusavyje dėl prekės ar paslaugos, atverti savo duomenis apie viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu.

Savo ruožtu Ž. Simonaitytė teigė, kad Valstybės kontrolė rudenį žada skelbti kovos su koronavirusu veiksmų apžvalgą, veiksmų vertinimą.

„Čia norėtųsi orientuotis ne į tai, ką mes apžvelgsime, kas buvo jau atlikta, bet į pagrindines pajamas bei išlaidas, kuriomis mes, kaip valstybė, disponavome suvaldyti COVID-19 pandemiją“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.

Anot jos, Valstybės kontrolės analizėje daug dėmesio bus skiriama ekonomikos skatinimo (ekonomikos DNR) plano įvertinimui.

Pasak Ž. Simonaitytės, Valstybės kontrolę jau dabar stebina ta, kad Lietuvoje galioja kelios ekstremalios situacijos valdymo tvarkos, tačiau esą pasirinktas „neegzistuojantis modelis“.

Be to, anot jos, ekonomikos gaivinimo plane, kaip pastebi Valstybės kontrolė, atsiranda nebūtinų valstybei bei neskatinančių ekonomikos projektų, Pasak Ž. Simonaitytės, yra rizikų, jog į planą gali būti įtraukiami seniai įšaldyti Valstybės investicijų programos (VIP) projektai.

„Įžvelgiame rizikas, kad į planą galbūt įtraukiami seniai įšaldyti VIP'o projektai, kurie buvo vertinami kaip Lietuvai nelabai aktualūs, o dabar siekiant skatinti ekonomiką ir daryti tas išlaidas, tų projektų atsiranda ten pakankamai daug, ir tokių, kurie nebūtinai yra patys aktualiausi ir geriausiai galintys prisidėti prie ekonomikos skatinimo“, – komentavo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.

Populiariausi

Koronavirusas; ligoninė

Lietuvoje

2020.09.17 13:43

Radviliškio ligoninėje nustatyti dar 23 koronaviruso atvejai, į ją nauji pacientai patekti nebegali iš viso serga 23 pacientai ir 8 darbuotojai; atnaujinta 15:20

10
STT

Lietuvoje

2020.09.17 15:19

Nelegalių veisyklų istorijos atgarsiai: Žemės ūkio ministerija dėl VMVT kreipėsi į STT Mažeika apie VMVT vadovą: kai kurių abejonių kyla; atnaujinta 17.13

18