Puslapis kraunamas gerą minutę, o nuorodos, kurias radau tiesiog „Google“, visiškai neveikia – paslaptimis apipintas interneto užkaboris nelepina nei patogumu, nei puslapių dizainu. Norėdamas naršyti, turi žinoti, ką nori rasti.
Lietuviai siunčiasi psichotropines medžiagas ir padirbtus eurus
Kelis gramus sveriantis vokas iš Nyderlandų be nurodyto siuntėjo – tai galima vadinti klasikiniu motyvu iš Lietuvoje nagrinėtų bylų, kur minimas ir vadinamasis tamsusis internetas („darknet“).
Teismų sprendimų paieška suranda 18 dokumentų, kuriuose minimas šis žodis, dar virš 100 bylų mini naršyklę „Tor“, naudojamą jungtis prie tamsiojo interneto svetainių, – tai pastarųjų trejų metų duomenys. Ne visų bylų nusikaltimai buvo įvykdyti naudojant tamsiojo interneto technologiją, kai kuriais atvejais tai buvo aplinkybė, kurią tyrėjai išsiaiškino, tačiau taip ir nesusiejo su konkrečiu nusikaltimu. Bylų tyrėjams svarbus ir kriptovaliutų įsigijimo faktas – būtent jomis tamsiajame internete atsiskaitoma, siekiant nepalikti pėdsakų.
„Žmonės naudojasi „Tor“ [naršykle] pirkdami nelegalias psichiką veikiančias medžiagas: bent kelios bylos yra susijusios su MDMA, kanapių produktais, kontroliuojamais vaistais, pavyzdžiui, „Xanax“. Yra kreditinių kortelių byla ir pora suklastotų pinigų įsigijimo bylų“, – pastarųjų metų bylas, kuriose figūruoja tamsusis internetas, apžvelgia kriminologė Maryja Šupa.
Ne vienas atsakovas įtariamą nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, dauguma jų – vyrai.
Nusikaltimams kelią užkirsti sunku
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pabrėžia, kad nusikaltimų, daromų šioje erdvėje, yra nepalyginti daugiau, nei pasiekia teismą.
„Geriausias pavyzdys būtų 2017 m. įvykęs „Grožio chirurgijos“ incidentas, kai įmonės saugomi klientų asmens duomenys buvo nutekinti ir paskelbti tamsiajame internete, siekiant pasipelnyti, grasinant paviešinimu vyko šantažavimas“, – sako NKSC Kibernetinės gynybos Incidentų valdymų skyriaus vedėja Eglė Ivanovaitė.
Vyksta nuolatinė prekyba įvairiais pažeidžiamumais – tiek žinomais, tiek nežinomais.
Vieną žymiausių kibernetinių atakų Lietuvos istorijoje patyrusi įmonė, kai buvo pavogti plastikos chirurgijos klinikos klientų duomenys, tarp jų ir nuotraukos, prieš metus buvo uždaryta ir pakeitė prekių ženklą.
„Kalbant iš platesnės perspektyvos, tamsusis internetas yra nekontroliuojama erdvė, kurioje galima rasti bet kokio pobūdžio informacijos. Jei imtume išskirtinai kibernetiką, dažniausiai parduodamos arba skelbiamos nulaužtos ar nutekintos įvairių įmonių duomenų bazės, kuriose gali būti įvairaus pobūdžio duomenų: kreditinių kortelių informacija, paskyrų, sistemų slaptažodžiai, įvairios nuotraukos ar dokumentai. Vyksta nuolatinė prekyba įvairiais pažeidžiamumais – tiek žinomais, tiek nežinomais. Asmenys pardavinėja savo paslaugas kaip galintys įsilaužti į objektą ar išgauti reikiamą informaciją“, – vardija E. Ivanovaitė.
M. Šupa atkreipia dėmesį, kad kol kas tokius nusikaltimus išaiškina ne Lietuvos teisėsauga ar kitos organizacijos, stebinčios kibernetinę erdvę, o muitinė.
„Nėra taip, kad nueini į tamsųjį tinklą, nusiperki nelegalią medžiagą ir ji automatiškai atsiranda ant stalo. Yra fizinis pasaulis, kur ta sistema veikia. Nelegalios siuntos ateina per paštą ir dauguma atvejų, kaip išaiškinami nusikaltimai, yra ne tiek dėl interneto stebėjimo, kiek dėl pašto kontrolės“, – sako kriminologė. Anot jos, tai įrodo, kad nusikaltimus internete daryti nėra taip lengva.
Rado ir knygų, ir padirbtų dokumentų
LRT.lt kalbintas IT specialistas Jonas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – LRT.lt), jau kurį laiką naršantis tamsiojo interneto svetainėse, sako ten apsilankęs iš smalsumo.
„Domėtis paskatino smalsumas, noras pamatyti, kas yra už to gražaus, mums visiems lengvai pasiekiamo interneto platybių“, – sako jis. Paprašytas papasakoti, ką ten pavyko rasti, pašnekovas neatviravo.
„Buvo įdomu paieškoti knygų apie mentalinį programavimą. Knygų pavyko rasti, tik nepirkau. Ieškant buvo tikrai visko: dokumentų padirbimo paslaugų – nuo asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo iki universiteto bakalauro, magistro, taip pat kitų nusikalstamų veikų“, – pasakoja Jonas ir užsimena radęs ir šokiruojančio turinio.
IT specialistas pataria tamsiojo interneto svetainėse naršyti atsargiai ir dar atsargiau siųstis jų turinį.
Domėtis paskatino smalsumas, noras pamatyti, kad yra už lengvai pasiekiamo interneto.
„Reikėtų būti labai atsargiems, stebėti, kokias nuorodas atidarote, vengti siųstis failus, net jei failo plėtinys yra žinomas. Jei tikrai yra noras tai išbandyti, geriausiai būtų turėti „Sandbox“ programinę įrangą: jei atsiųstas failas turės virusų, tai nepadarys žalos“, – sako jis.
Nusikaltimams naudoja tik mažuma?
Tamsiajame tinkle vykdomi anaiptol ne tik sunkūs nusikaltimai. Pavyzdžiui, vienoje svetainėje, kuri veikia tik naudojant naršyklę „Tor“, galima rasti Ilinojaus technologijų instituto požeminių tunelių ir vaizdo nuo stogo nuotraukų, žemėlapių – puslapio kūrėjai sako norėję išsklaidyti mitus, gaubiančius vieno svarbiausių JAV technologijų centrų pastatą.
Ši technologija gali padėti saugiai keistis informacija – tai aktualu disidentams, informacijos nutekintojams, žurnalistams.
„Yra tam tikra rizika, kai koncentruojiesi į pačią technologiją ir technologijai priskiri savybes: gera ji ar bloga, kaip su ja viskas įmanoma ar neįmanoma, kai tikrieji klausimai turėtų būti nukreipti į žmones, ką jie veikia su tam tikra technologija“, – kriminologė M. Šupa sako pastebinti, kad tamsusis internetas pernelyg romantizuojamas, o nusikalstama veikla dažnai vykdoma ir vadinamajame skaidriajame internete, pavyzdžiui, uždarose socialinių tinklų grupėse ir pokalbių programėlėse.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad tamsiojo interneto sąvoka dažnai vartojama netiksliai, o absoliučiai skaidrus internetas nebūtų įmanomas, nes visą laiką buvo skirtingo matomumo tinklų.
„Yra skaidrusis internetas, paprastos interneto svetainės, kurias pasiekia ir indeksuoja paieškos sistemos. Net ir nežinant adreso galima suvesti į paieškos sistemą ir rasti svetaines ir jų turinį. „Deepnet“, arba gilusis internetas, yra visa tai, ko negalima rasti per paieškos sistemas, pavyzdžiui, socialinių tinklų pranešimai, kuriais dalijamasi neviešai, – reikia būti prisijungusiu vartotoju, kad prieitum prie informacijos.
„Darknet“, arba tamsusis tinklas, yra komunikacijos būdai, priemonės, įrankiai, kur tam, kad prisijungtum, naudoji ką nors papildomai, pavyzdžiui, nestandartinę naršyklę, turinčią prisijungimą prie nestandartinio tinklo. O „darkweb“, arba tamsiosios interneto svetainės, yra svetainės, prieinamos tik kai esi prisijungęs prie tamsiojo tinklo. Per tamsųjį tinklą gali ne tik prieiti prie interneto svetainės, bet ir anonimiškai naršyti skaidrųjį internetą“, – interneto paveikslą aiškina ji.
Pasak kriminologės, tamsusis tinklas gali būti prilygintas laiškui, kuriame nurodytas tik gavėjas, o kai kuriais atvejais toks laiškas yra dar ir užšifruotas, tai yra jį perskaityti galima tik turint specialią naršyklę. Šią technologiją daug žmonių naudoja tam, kad būtų anonimiški, nes didžiosios interneto kompanijos seka vartotojų geografiją, veiklą internete.
Ar tamsųjį internetą reikia riboti?
Anoniminės naršyklės „Tor“ kūrėjai yra skelbę, kad paslėptose, tamsiosiose interneto svetainėse lankosi tik 3 procentai visų tamsiojo interneto vartotojų.
Daugumos šių tinklų įkūrėjai juos kūrė tikrai ne su mintimi apie nusikaltimų darymą.
„Jeigu tikėtume šiuo teiginiu, tai reikštų, kad 97 proc. „Tor“ naudojasi tam, kad prieitų prie skaidriojo interneto paslaugų, kad jie ten naudojasi tokiais puslapiais kaip „Facebook“ ir „Gmail“, nes neturi galimybės to daryti kitaip“, – M. Šupa sako, kad tamsusis internetas kartais yra vienintelė galimybė laisvai naudotis internetu ten, kur vyriausybės blokuoja internetą.
„Daugumos šių tinklų įkūrėjai juos kūrė tikrai ne su mintimi apie nusikaltimų darymą“, – pridūrė kriminologė.
Todėl, jos manymu, reikėtų atsargiai kalbėti apie technologijos kontrolę, turėtų galioti principas, kad jei nepadaryta neteisėta veika, už ją neturi būti baudžiama.
„Tamsusis internetas savaime nėra nei geras, nei blogas, jame gali vykti tiek teisėta, tiek neteisėta veikla. Kai kur kyla klausimas dėl šifravimo reguliavimo – ar žmonės turi teisę šifruoti savo komunikaciją. Tokios diskusijos visą laiką veda į tai, kad jei reguliuosi tik technologiją, užkirsi kelią tiek nepageidaujamiems, tiek pageidaujamiems veiksmams, – sako ji. – Bausti reikia už nusikaltimus, o ne priemones, kurios naudojamos.“
Pasak kriminologės, tamsiojo interneto vartojimas priklausys nuo politinių sąlygų ir to, kiek paprastiems interneto vartotojams bus svarbus anonimiškumas.
„Tor“ sistema nėra labai patogi, lėta, šiek tiek paini. Yra pusiausvyros tarp komunikacijos saugumo ir patogumo taisyklė: kuo saugiau komunikuojame, tuo mažiau patogu, ir priešingai“, – sako mokslininkė.
LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas didinti medijų raštingumą ir skatinti auditorijos kritinį mąstymą. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.
