Lietuvoje

2020.08.09 13:12

Dėl teisės ruošti abitūros egzaminus mato „pokilimines“ kovas, bet Švietimo agentūra atkerta – to daryti niekas nesiveržia

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.08.09 13:12

Vėliau negu įprasta pasibaigusi egzaminų sesija ir šįmet kėlė įprastus klausimus, o greta trečdaliui neįveikiamu tapusio matematikos egzamino diskutuota ir apie vienintelį privalomą – lietuvių kalbos ir literatūros. Ekspertai sutaria, kad dabartinė abiturientų patikrinimo sistema yra toli nuo tobulumo, o pasiūlymų, ką reikėtų keisti, netrūksta. Visgi kol galutiniai sprendimai nepriimti, esama kalbančių apie kur kas didesnę sisteminę problemą – esą jaunimas Lietuvoje vis mažiau skaitantis ir raštingas.

Maksimalų šimto balų įvertinimą iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šiemet gavo rekordiškai daug – 214 – mokinių, tačiau ir jo neišlaikiusių keliais šimtais daugiau negu pernai. 89,23 proc. abiturientų egzaminą išlaikė (pernai – 90,6 proc.), šimto balų įvertinimą gavo 1,26 proc. (pernai – 0,9 proc.).

Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė, kad karantinas ir nuotolinis mokymasis prie pastarojo rodiklio neprisidėjo, tą lėmė šių metų naujovė, jog egzaminus leista laikyti ir tiems mokiniams, kurie turėjo neigiamą metinį dalyko įvertinimą mokykloje.

Tai palikus nuošalyje, rezultatai „nenustebino nei gerąja, nei blogąja prasme“, sako Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis. Šiam egzaminui, anot pedagogo, būtinos korekcijos, o jų pavyzdžio toli ieškoti nereikia – galima perimti anglų kalbos ar tarptautinių programų vertinimo praktikas.

„Mes vertiname rašinį pagal aštuonis kriterijus ir kai kurie iš jų dubliuojasi, todėl vieno sumažinimas automatiškai lemia ir kito sumažinimą, mes rankiojame stiliaus ir gramatikos klaideles. (...) Į tą specifiką aš nesigilinsiu, bet instrukcija yra, sakyčiau, per daug griežta ir tikrai reikėtų galvoti apie tokią, kuri nereikalautų skaičiuoti kiekvienos klaidelės. Pavyzdžiui, anglų kalbos egzamine duodami taškai už kalbos klaidas nenurodant, kiek atimti už kiekvieną“, – kritiką išsakė M. Grigaitis.

Anot jo, ydinga ir tai, kad visas vertinimas priklauso nuo vienos egzamino dalies, rašinio, kuris – „labai specifinis ir subjektyviai suprantamas žanras“.

„Negalima iš vienos dalies sudaryti viso balo. Ir tarptautinėse programose, pagal kurias aš dirbu, egzamino balą sudaro keturi darbai. Mes turime judėti link panašios sistemos – bent iš dviejų dalių turi būti egzaminas padarytas“, – sakė pašnekovas.

A. Ranonytė sutinka, jog pakeitimų egzamine turėtų būti, tačiau juos dar privalu ištestuoti. Tą tikimasi padaryti per artimiausius metus, sakė NŠA direktoriaus pavaduotoja.

„Norėtume pirmiausia pabandyti ugdymo procese ir labai tikimės, kad ateinančio rudens ir pavasario ugdymo procesas bus tradicinis ir turėsime galimybę su savanoriškai pasisiūliusiomis mokyklomis išbandyti šį modelį. (...) Tikėtina, kad tikrai judėsime link to, kad ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir kituose mokomuosiuose dalykuose apibendrinamojo, sudėtinio balo įvertinimo principas turėtų būti įgyvendintas“, – kalbėjo A. Ranonytė.

Egzaminavimo permainas Lietuvoje įteisinti leidžiama likus ne mažiau kaip dvejiems metams iki įgyvendinimo pradžios, todėl artimiausių metų abiturientai vis dar ruošis pagal esamą tvarką, pridūrė ji.

Dėl egzaminų rengimo – nematomos kovos?

Vis dėlto sutinkama, jog egzaminai – tik kalno, į kurį mokykloje kopiamą 12 metų, viršūnė. Švietimo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia pastebintis, kad egzaminai neparodo tendencijos, jog esą mažėja mokinių raštingumas, jų kalba skurdesnė. O būtent tai labiausiai ir neramina, sako jis.

„Man tenka kalbėtis su mokytojais, mokyklų direktoriais ir universitetų dėstytojais, jie sako, kad bendrasis raštingumas čiuožia žemyn. Nesvarbu, kaip jie išlaiko egzaminus, tiesiog vaikai ateina mažiau raštingi, daro daugiau klaidų net rašydami diplominius ar kursinius darbus, rašo vos ne taip, kaip mobiliajame telefone – be „š“, be nosinių. Tiesiog dėstytojai yra normaliai pakraupę, ir kalbant apie tuos, kurie yra lituanistai, jie nesupranta, ką tie vaikai dažnu atveju mokykloje veikia“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo G. Sarafinas.

Egzamino rezultatais galima „paramstyti“ bet kokius teiginius – tiek perdėtai pozityvius, minint šimtukų rekordą, neva įrodantį, kad ugdymo kokybė Lietuvoje gera, tiek pesimistiškus – mat neišlaikiusių šiemet yra apie 10 proc., sako G. Sarafinas.

„Tai yra žaidimas su skaičiais, jis nieko neduoda, bet bendrai vaikai mažiau skaito, o kai vis mažiau skaito, tampa vis mažiau raštingi, prasčiau rašo, prasčiau komunikuoja – šneka klišėmis, standartais. Ir tada negali tikėtis, kad jie nustebins rezultatais, kad ir koks egzaminas bebūtų“, – teigė laidos dalyvis.

M. Grigaitis sako matantis kalbos kultūros ir raštingumo nuosmukį viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, žiniasklaidoje, tačiau negali teigti, kad keičiantis kartoms drastiškai keitėsi ir mokinių raštingumas – to per 14 savo darbo mokykloje metų jis teigia nepastebėjęs.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininko teigimu, norint pasiekti permainų, reikėtų išsigryninti, ko siekiama.

„Klausimas yra ko mes iš tikrųjų siekiame – tik gramatiškai taisyklingai išmokyti rašyti, kas svarbu, ar ir išmokyti mąstyti. Ir programose mes dar nesame visiškai suderinę to. (...) Reikia susitvarkyti programas ir nuspręsti, ką mes stipriname. Aš manau, kad vadinamasis funkcinis raštingumas, t.y. tvarkinga gramatika, yra labai svarbus ir kalbos srityje tai turėtų būti vienas prioritetų stiprinant programas“, – sakė M. Grigaitis.

G. Sarafinas abejoja, ar egzaminų sudarymo sistema yra pirmiausia orientuota į mokinių interesus. Jo įsitikinimu, šioje srityje esama stiprios vidinės konkurencijos.

„Kiekvienais metais buvęs NEC (Nacionalinis egzaminų centras – red. past.), dabar NŠA, skelbia konkursus užduotims ir kiekvienais metais vis laimi kažkas kitas. Ir ten vyksta didžiulės kovos iš tikrųjų tarp įvairių grupuočių. Korepetitoriams tai – aukso kasyklos. Jeigu viena korepetitorių grupė laimi, ji gali transliuoti žinią – nebūtinai, kad užduotys nutekės, jokiu būdu – bet tiesiog sakydami, kad gali paruošti jūsų vaiką egzaminui, nes žino, kokios plonybės bus“, – sakė G. Sarafinas.

„Man atrodo, svarbiausias turėtų būti vaikų interesas, o čia, pasirodo, po kilimu kiek visko sukasi – kiek čia visokių grupuočių ir kas čia nori turėti savo naudos kažkokios“, – pridūrė „Reitingai“ redaktorius.

NŠA atstovės A. Ranonytės teigimu, tai labiau panašu į „paralelinį pasaulį“, negu į realius egzaminų turinio sudarymo procesus. Daug norinčių juos rengti esą nėra.

„Taip, užduotys yra rengiamos tų žmonių, kurie dalyvavo viešųjų pirkimų konkurse ir pateikė savo paraišką su sąlygomis. Šita informacija yra teisinga, bet pastarųjų 10 metų praktika rodo, kad konkursus reikia rengti po kelis kartus dėl to, kad žmonės, kurie yra profesionalai, savo srities specialistai, nesiveržia rengti užduočių dėl labai paprastos priežasties“, – sakė A. Ranonytė.

Ir ši priežastis – ne pinigai, mat pristigus kandidatų galima būtų pasiūlyti didesnį atlygį.

„Veikia kiti dalykai – (...) ateinant ruošti brandos egzaminų užduočių, uždrausta mokyti 12-os klasės mokinius, jie negali korepetitoriauti, jie turi laikytis konfidencialumo reikalavimų ir juos apriboja netgi Baudžiamojo kodekso vykdymo grėsmė“, – išaiškino NŠA direktoriaus pavaduotoja.

Egzaminų rengėjai negali viešinti, jog jiems patikėta ši atsakomybė, todėl ir menamo prestižo tai nesuteikia, pridūrė A. Ranonytė.

Bene skandalingiausia istorija, susijusi su egzaminavimo sistema ir jos konfidencialumu, nutiko 2017 m., kai baudžiamojon atsakomybėn patrauktas matematikas Dainius Dzindzalieta, išaiškinus, jog jis atskleidė matematikos egzamino užduotis savo giminaitei. Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atmetė vyro apeliacinį skundą ir paliko galioti ankstesnį nuosprendį, pagal kurį D. Dzindzalieta įpareigotas sumokėti 5 000 eurų baudą už tarnybinės paslapties atskleidimą.

Išskyrus tokius baudžiamosios atsakomybės atvejus, egzaminų rengėjų tapatybės neviešinamos. Kaip sako A. Ranonytė, visą atsakomybę už egzaminų užduotis ir galimas klaidas jose prisiima Nacionalinė švietimo agentūra kaip institucija.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Ronaldas Galinis.

Populiariausi

Covid-19 tyrimo punktas Radviliškyje

Lietuvoje

2020.09.30 10:49

NVSC skelbia pašalinusi trikdžius savo sistemoje: specialistai gali pasiekti informaciją apie COVID-19 atvejus Registrų centras: sutrikimai ne e.sveikatoje, o NVSC; atnaujinta 17.25

Vilniaus oro uostas

Lietuvoje

2020.09.30 13:37

Daliai užsieniečių atvykti į Lietuvą taps paprasčiau: Vyriausybė supaprastino tvarką atsisakyta reikalavimo užsieniečiams atsivežti neigiamą COVID-19 testą likus 72 valandoms iki kelionės