Lietuvoje

2020.08.02 21:27

Ar išeigine taps Sausio 13-oji? Atsisakysime nedirbti per Vėlines ir galvosime, kaip minėti

Žygintas Abromaitis, Rūta Lankininkaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.08.02 21:27

Kitąmet sausio 13-ąją minėsime sovietų agresijos 30-metį, todėl Seime atssirado iniciatyvų paskelbti Sausio 13-ąją šventine nedarbo diena.

Taip esą būtų įvertinta išskirtinė šitos dienos svarba ir išreikšta pagarba žuvusiems ir nukentėjusiems šią dieną. Tokiam siūlymui šią savaitę pritarė ir Vyriausybė. Tai būtų jau 17-a šventinė diena Lietuvoje. ES vidurkis maždaug 12 šventinių dienų.

Išeigine diena gali tapti ir Sausio 13-oji – kad valstybė neprarastų dar 50 mln. eurų, dirbtume per Vėlines

Įvertinus, kad viena nedarbo diena valstybei kainuoja maždaug 50 mln., parlamentarai siūlo iš šventinių dienų sąrašo vieną dieną išbraukti. Nors konservatorių siūlymas buvo – Gegužės 1-oji, valdantieji labiau linkę švente nelaikyti Vėlinių, ji kaip šventė įteisinta tik pernai valstiečių-žaliųjų koalicijos partnerių Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyva.

1991-ųjų sausio įvykiai Lietuvai – vieni svarbiausių šalies istorijoje. Tąsyk kiekvienas žmogus turėjo savo vaidmenį, stengėsi apginti nepriklausomybę taip, kaip tik galėjo. Vieni gynė svarbiausius šalies objektus, kiti gydė sužeistuosius, treti viską įamžino.

Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto (VU IF) prodekanas dr. Norbertas Černiauskas sako, Sausio 13-oji – tai diena, kuriai abejingų nelieka.

„Man atrodo, niekas Lietuvoje neabejoja, absoliuti dauguma Lietuvos žmonių neabejoja šios dienos reikšmingumu. Ir netgi jeigu padarytumėm įmantrią sociologinę apklausą, aš manau, kad Lietuvoje paaiškėtų apskritai, kad žmonėms tai yra artimiausia šventė ir reikšmingiausia. Netgi taip paaiškėtų – daugelis pamena ir tokia, sakyčiau, nuoširdi atmintis susiformavusi, to įvykio“, – teigia istorikas.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui keisti Atmintinų dienų įstatymą ir Darbo kodeksą numatant, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, taptų švenčių, tai yra nedarbo diena. Šiuo metu ši diena – atmintinų dienų sąraše.

„Vyriausybė iš esmės pritaria tam pasiūlymui, nes mano, kad tikrai ši diena turėtų būti švenčių diena. Tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra viena iš valstybių, kurioje yra daugiausiai švenčių dienų, nors nepriklausomai nuo to, kad mes turime ir sekmadienius švenčiamus švenčių dienų, kaip Mamos diena, Velykų pirma diena, tai iš tiesų reikėtų pasakyti, kad ir kitos valstybės jų turi. Bet esmė ta, kad bendras skaičius Lietuvoje vis vien yra didelis“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Iš viso Lietuvoje yra 16 nedarbo dienų – nuo įprastų iki religinių švenčių ar minėjimų. Palyginti, Europos Sąjungos vidurkis tėra 12.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Trišalė taryba siūlo, Sausio 13-ąją skelbti nedarbo diena vietoje lapkričio 2-ąją minimų Vėlinių. Iš pradžių siūlyta atsisakyti Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos. Bet tam pasipriešino darbuotojų profsąjungos.

„Mes kategoriškai paprieštaravome ir pasakėme – tikrai ne. Tai yra tarptautinė darbo šventė, tai yra vienintelė diena paminėti sunkias darbo sąlygas ir priminti apie tai, kaip yra skriaudžiami darbuotojai. To mes tikrai nedaleisime, tai tos minties buvo atsisakyta, bet buvo siūlyti kiti kompromisiniai variantai kaip Joninės ar Lapkričio 2 d.“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

2003-aisiais TV3 ir tuomečio „Utenos alaus“ inicijuota akcija virto sprendimu Seime įteisinti Jonines kaip nedarbo dieną. Pasak viceministrės Eglės Radišauskienės, Trišalėje taryboje atsisakyti Joninių net nesvarstyta, nes esą tai buvo „pilietinis pasirinkimas“. Toks pasirinkimas šiandien Lietuvai kainuoja 50 milijonų eurų. Tiek, kai kuriais skaičiavimais, šaliai atsieina viena nedarbo diena.

Ir turbūt per Jonines parduodamas alus neatsveria tikrosios kainos. O tai, kad Lietuva yra viena iš daugiausiai nedarbo dienų, šventinių dienų turinti Europos Sąjungos šalis, jau rodo, kad šalies ekonomika per metus netenka šimtų milijonų.

„Daug naudingiau galvoti apie laisvas dienas konkrečiam žmogui, kai jis turi atostogų dienų, galbūt jam papildomą vieną pridėti, nes supraskime labai paprastai: jeigu žmogus turi papildomą laisvą atostogų dieną, tai nebūtinai visi žmonės išeina vienu metu ir įmonės, verslai nesustoja“, – nurodo Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Lietuvos ekonominė struktūra vis dar pagrįsta tradicinėmis veiklomis, kaip pramonė, prekyba, transportas. Šių veiklų sukuriama pridėtinė vertė priklauso nuo darbo valandų, o tai, kad lietuviai nedirba daugiau nei dvi savaites dėl šventinių dienų – rimtas smūgis ekonomikai.

„Nedirbant yra negeneruojamos apyvartos verslams ir atitinkamai mažiau verslai sumoka nuo tų apyvartų mokesčių. yra ir, natūralu, kad nukenčia biudžeto pajamos ir kiekviena tokia laisva diena jinai stabdo mūsų, mažina mūsų sukurtą pridėtinę vertę per metus ir to nėra būtina“, – sako ekonomistė.

Ką darys Seimas? Ant stalo Vyriausybės siūlymas, kai kurių politologų vertinamas, kaip galintis įskelti žiežirbų valdančiųjų stovykloje.

Vyriausybė linkusi už laisvės gynėjų dieną atimti lapkričio antrąją. Ši diena laisvadieniu paskelbta Lenkų rinkimų akcijos iniciatyva ir pirmą kartą ilsėtis, ar tiksliau, lankyti kapines gyventojai turėjo šįmet. Balsuoti prieš Sausio 13-ąją valdantiesiems gali būti per sunku, o tai esą sukeltų šiokią tokią įtampą tarp koalicijos partnerių.

Laurynas Kasčiūnas, vienas Seimo narių inicijavusių Laisvės gynėjų dieną paskelbti nedarbo diena, sako, kad teks ieškoti kompromisų.

„Nemanau, kad reikia dar papildomos dienos nekompensuojant, reikia ieškoti to kelio ir aš manau, kad diskutuojant gali iškilti įvairių pasiūlymų: ir Lapkričio 2-oji, gali būti ir Gegužės 1-oji ir manau, kad mes čia turėsime labai sunkias diskusijas“, – sako parlamentaras.

Kai kurie kalba, kad galbūt ir Jonines galėtų būti ta šventė.

Pasak Norberto Černiausko, dabar Lietuvoje jau yra nusistovėjusios gražios Laisvės gynėjų dienos minėjimo tradicijos. Ankstyvą rytą mokyklose, gyventojų namuose sužimba žvakės, žmonės įsisega neužmirštuoles, o galiausiai vakare miestuose liepsnoja laužai. Pasak N. Černiausko, jeigu diena taptų nedarbo, minėjimai turėtų išsiplėsti, atsirasti daugiau renginių, nes priešingu atveju – dienos reikšmė taptų devalvuota.

„Žmonės gana pragmatiški. Jie tikriausiai gal sudalyvautų minėjimuose, šventiniuose akcentuose, kaip ir anksčiau, kurie nereikalauja visos laisvos dienos, o vėliau į ką pavirstų Laisvės gynėjų diena, tai pavirstų į „Akropolio“, „Megos“ lankymą, važiavimą į Birštoną. Ar čia yra susiję su Laisvės gynėjų diena? Ar to reikia? Man atrodo, kad ne“, – teigia N. Černiauskas.

Seimas prie siūlymo Laisvės gynėjų dieną paskelbti nedarbo diena turėtų grįšti rudens sesijoje. Ir sprendimas, ekspertų teigimu, greičiausiai bus priimtas – pasipriešinti tam Seimo nariai, ko gero, nesiryš. O artėjant rinkimams, tai proga kilstelėti reitingus ir palepinti rinkėjus.