Lietuvoje

2020.08.01 14:12

Klimatologas: 2020 metai gali tapti šilčiausiais metais Lietuvos istorijoje

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.08.01 14:12

2014 metai buvo patys karščiausi per visą orų matavimo istoriją, 2015 metais šis rekordas buvo pagerintas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. 2020 metai kol kas yra permainingi, tačiau kaip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto doktorantas, klimatologas Justinas Kilpys, šie metai gali tapti karščiausiais Lietuvos istorijoje.

Klimatologas sako, kad vasara buvo labai permaininga. Liepos mėnesio temperatūra buvo apie 0,5 laipsnio, kai kur iki 1 laipsnio, žemesnė nei daugiametis temperatūros vidurkis. Liepa buvo vėsoka, o birželis buvo labai karštas, buvo daug ekstremalių reiškinių, tai pagal šituos du mėnesius tiksliausias žodis, apibūdinti vasarą, yra permaininga.

„Šita vasara labai permaininga, tarkime, paskutinė birželio savaitė buvo pati karščiausia nuo matavimų pradžios. Paskutines 10 birželio dienų dar niekada nebuvo taip karšta per pastaruosius 60 metų. Liepos pabaigoje buvo vėsesni orai, o fiksuota temperatūra buvo žemesnė už vidurkį. Ką atneš rugpjūtis, nėra iki galo aišku“, – sako jis.

Anot J. Kilpio, paprastai Lietuvoje metinis temperatūros vidurkis yra nulemtas žiemos temperatūros. Šių metų žiema buvo besniegė ir labai šilta, todėl 2020 metai turi galimybę patekti į pačių šilčiausių metų penketuką. O jei ruduo bus labai šiltas, 2020 metai pretenduos ir į šilčiausių metų titulą.

„Žemėje, keičiantis klimatui, keičiasi atmosferos cirkuliacija ir tokia labai apibendrinta taisyklė, kas pastebima keičiantis klimatui, tai yra, kad tos vietos, kurios ir anksčiau buvo sausringos, jos tampa dar sausesnės, o kitos vietos, kur kritulių ir liūčių buvo daug, ten jų dar daugiau. Lietuva nėra išimtis, ji yra perteklinio drėkinimo zonoje. Jei žiūrime į birželio mėnesį, kritulių buvo daugiau už vidurkį, o Lazdijuose buvo fiksuotas katastrofinis lietus, kai per 11 valandų iškrito daugiau nei 100 mm kritulių“, – LRT RADIJUI sako klimatologas.

Lietuva nėra išimtis ir klimato ekstremumai pasireiškia ir čia. Liepos mėnesį kai kur iškrito nedaug kritulių, birželį buvo tokių liūčių, kur trumpam buvo užtvindomi miestai ir miesteliai.

„Birželis tikrai buvo išskirtinis ir birželio mėnesį Šakių rajone fiksuotas viesulas, buvo parašyta jo žala. Viesulai – pakankamai retas reiškinys Lietuvoje. Lietuvoje kartais fiksuojamas vienas viesulas, kartais du, o dažniausiai nė vieno. Kadangi birželį buvo labai šilta, buvo palankios sąlygos formuotis audros debesims, perkūnijoms, škvalams, krušai“, – pasakoja J. Kilpis.

Jis pastebi, kad pajūryje birželio mėnesį buvo fiksuotos 4–5 tropinės naktį, kai net nakties metu temperatūra nebuvo nukritusi žemiau 20 laipsnių šilumos.

„Liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje mes turime naktis pakankamai šaltas, kai temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių, birželio naktys atrodo, kaip iš labai tolimos šalies, fantazijos“, – tikina klimatologas.

J. Kilpis pastebi, kad žmonės prisitaikys prie besikeičiančio klimato, tačiau problemų nepavyks išvengti.

„Iš principo žmonės labai prisitaikančios būtybės ir jie galėtų prisitaikyti prie aukštesnės temperatūros, klausimas yra tik, kokį ateities pasaulį norime matyti, nes, tarkime, pasikeitus klimatui kokiais 3–5 laipsniais, jis nulemtų maisto, geriamo vandens trūkumą, o tai veda prie įvairių socialinių įtakų, karinių konfliktų. gyventi tokiame karštame pasaulyje būtų pavojingiau“, – aiškina jis.

Kita ryški klimato kaitos pasekmė – kylantis vandens lygis ir kylanti jo temperatūra, o tai keičia vandenyne esančių ekosistemų gyvenimą.

„Lygiai taip pat klimato kaita turi poveikį žemės ūkiui, jei kalbam apie Lietuvą, pirmiausia žieminės kultūros, kurios tradiciškai auginamos Lietuvoje. Pastarosios žiemos besniegės arba trumpai išsilaikančia sniego danga, jos šiltos, todėl reikia auginti daugiau vasarinių kultūrų“, – LRT RADIJUI pasakoja jis.

Paprašytas papasakoti apie tai, kokie numatomi rugpjūčio orai, klimatologas sakė, kad jie ir savo temperatūra, ir kritulių kiekiu bus arti vidurkio.

„Pagal prognozes, rugpjūtis numatomas artimas daugiamečiui vidurkiui, o Lietuvoje rugpjūtį paprastai oro temperatūra siekia 17–18 laipsnių šilumos. Šiais metais bus panašiai, gal net šiek tiek šilčiau. Jei liepa buvo apie 0,5 laipsnio šaltesnė, tai rugpjūtis 0,5 laipsnio bus šiltesnis. Paprastai rugpjūčio mėnuo malonus atostogauti, nes vandens telkiniai yra įšilę ir net jei oro temperatūra žemesnė“, – tikina jis.

Ruduo, pasak jo, kol kas numatomas neišskirtinis, artimas vidutiniui. Tiek temperatūra, tiek kritulių kiekis turėtų būti artimas vidurkiui. Paprastai rugsėjį temperatūra mėnesio pradžioje būna aukšta, o po to ima staigiai žemėti, tai jeigu rugpjūtį vidutinė paros temperatūra 17–18 laipsnių, tai rugsėjį ji siekia 12–14 laipsnių, o spalį ir lapkritį ji krenta gerokai žemiau.

„Panašu, kad bus įprasta, kaip būna mūsų šalyje, didesnių anomalijų kol kas nenumatoma“, – LRT RADIJUI sako J. Kilpys.