captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis: „Lenkams reikia veiksmų, o ne pažadų“

Apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos prabilęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sulaukė ne nuolaidų, o partnerių pašaipų, kad jo pareiškimas tėra viešųjų ryšių akcija. Ar V. Tomaševskis turi kur trauktis?
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos prabilęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sulaukė ne nuolaidų, o partnerių pašaipų, kad jo pareiškimas tėra viešųjų ryšių akcija. Ar V. Tomaševskis turi kur trauktis?

Apie svarstomą pasitraukimą V. Tomaševskis prakalbo pirmadienį po Politinės tarybos posėdžio, kuriame valdantieji bandė išspręsti įtampą keliančius klausimus dėl biudžeto peržiūrėjimo, skalūninių dujų žvalgybos ir tautinių mažumų abiturientų egzaminų.

„Tai staigmena“, – po V. Tomaševskio žodžių, kad jis nemato perspektyvos dirbti koalicijoje, teištarė premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau atgavęs kvapą Vyriausybės vadovas leido suprasti, kad į lenkų ultimatumą rimtai nežiūri: jis pasiūlė nesureikšminti V.Tomaševskio ir pridūrė, kad čia ne pageidavimų koncertas, o Vyriausybės programa.

LLRA pirmininko ultimatumą skeptiškai vertina ir politologai, tačiau V. Tomaševskis interviu „15min“ tikino, kad lenkų kantrybės taurė jau išsemta. Esą koalicijos partneriai daug žada, o rezultatas – nulis. 

Anksčiau sakėte, kad jūsų pažadas trauktis iš koalicijos susijęs ne su užsienio politika, o su LLRA noru perskirstyti biudžetą. Kaip norite perskirstyti tas lėšas?

Be biudžeto, pateikiau ir daugiau pavyzdžių, tačiau šis atvejis iliustruoja pagrindinę problemą – koalicijoje nesilaikoma susitarimų. Kiekvieną savaitę susirenkame, susitariame, o vėliau sprendimai nevykdomi.

Mes turėjome daug pastabų dėl šių metų biudžeto, nes jis yra konservatorių. Mano nuomone, jį patvirtinti buvo pati didžiausia blogybė, nes pasikeitė valdžia, yra kita programa. Tai kažkoks nesusipratimas, todėl bandėme tai pataisyti. Turime rimtų siūlymų, susijusių su investicinėmis programomis, sakome, kad reikia peržiūrėti pinigų paskirstymą privatiems pensijų fondams.

Tuomet, prieš Kalėdas, vyko Politinės tarybos posėdis. Gana ilgas, jautėme tam tikrą įtampą, kol galiausiai priėjome kompromisą – mes ir kitų partijų atstovai atsiimame visas pataisas, kad būtų priimtas konservatorių parengtas biudžetas. Aukščiausiu lygiu buvo pasakyta, kad reikia jį patvirtinti tokį, nes antraip dokumentas gali būti nepasirašytas (prezidentės, – aut. past.). Bet biudžetas yra koalicijos kompetencija ir galima pakartotinai dėl jo balsuoti. Susitarėme, kad po priėmimo biudžetas bus koreguojamas ministerijose.

Pataisas atsiėmėme, darniai balsavome Seime, vėliau aš pradėjau kelti tą klausimą: mūsų frakcijos vadovybė susitiko su keturiais ministrais, su kai kuriais – po triskart, susitikome su premjeru. Su kai kuriais ministrais mums pavyko susitarti (dėl lėšų perskirstymo – aut. past.), bet finansų ministras Rimantas Šadžius uždraudė priimti sprendimą.

Dar daugiau: iš biudžete numatytų maždaug 1 mln. Lt Šalčininkų kultūros namų renovacijai ministerija atėmė 100 tūkst. Lt.

Prieš savaitę aš jau aštriai kėliau šiuos klausimus, susiginčijome su premjeru, pasakiau, kad su tuo kategoriškai nesutinkame. Stipriai ginčijomės, jis pasakė, kad viską išspręsime. Pirmadienį kalbėjomės apie mūsų abiturientų likimą, vėl kalbėjau apie viceministrų pareigybes, biudžetą, ir – nieko.

Ką jums apie tai sakė A. Butkevičius?

Sakė, kad viską išspręsime. Deja, niekas neišspręsta. Manau, kad tai yra nerimta, o aš pripratęs prie solidžios politikos: jeigu yra susitarimas, reikia laikytis. Turime solidžios ir sąžiningos partijos reputaciją, niekas apie mus negali pasakyti blogo žodžio.

Negana to, prieš dvi savaites Trakų savivaldybėje socialdemokratai suorganizavo perversmą, be jokių argumentų atleido vadovus, vienas iš mūsiškių buvo atleistas būdamas atostogose. Politinėje taryboje kėliau ir šį klausimą – tai kaip mes čia bendradarbiaujame, gal bent informuokite apie naujas draugystes? Tokia įtampa buvo visą pastarąjį mėnesį.

Mes kantriai laukėme, nuolaidžiavome, todėl ir pasakiau, kad turime abejonių, ar apskritai galime dirbti tokioje koalicijoje. Pirmiausia tai buvo priekaištas Socialdemokratų partijai, nes jie turi daugiausia įtakos ir valdžios.

Švietimo įstatymo nuostatas mes vertiname kaip žaidimą su vaikų likimu. Pagal šį įstatymą moksleiviai per dvejus metus turėjo išeiti 8 metų programą. Su koalicijos partneriais buvome sutarę, kad 8 metus galios nuolaidos, mūsų viceministrė parengė projektą (švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė yra parengusi lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimus, pagal kuriuos tautinių mažumų abiturientai valstybiniame egzamine rašytų trumpesnį rašinį, aptartų savo pasirinktus, o ne nurodytus kūrinius, – aut. past.).

O dvi dienos po Politinės tarybos paruoštas švietimo ir mokslo ministro įsakymo projektas numato nuolaidas tik pusmečiui, nors mes tarėmės dėl 8 metų. Tai ar solidus toks bendradarbiavimas?

Pasakysiu taip: mes nebaigėme aukštųjų partinių mokyklų, gal mes ko nors nesuprantame? Jei šiose mokyklose buvo mokoma negarbingos politikos, gudravimo, tai gal ir gerai, kad mes to neišmokome.

Premjeras A.Butkevičius, komentuodamas jūsų pareiškimą dėl galimo pasitraukimo iš koalicijos, sakė, kad su ultimatumais niekas ilgai nesitaikstytų. Vadinasi, jis nusileisti neketina?

Aš į šitą klausimą jau atsakiau – čia ne ultimatumas. Aš jums aiškiai atskleidžiau, kaip viskas vyksta, tai dirbame du mėnesius. Čia ne ultimatumas – čia dviejų mėnesių diskusijos ir pažadai, pažadai, pažadai.

Jeigu su mumis nesiskaitys, mes įrodysime, kad su mumis reikia skaitytis, kad nesame niekas, kažkoks priedas. Mes pasirinksime išeiti, nes ne postai svarbiausia. Vienas iš socialdemokratų stebėjosi: tai ką, jūsų žmonės bus be postų? Aš atsakiau, kad jie nežino mūsų komandos ir mūsų žmonių, mums ne postai svarbiausia. Gal jie taip ir galvoja po partinių mokyklų, bet mes kitą politiką vykdome. Arba apginsime jaunimą, arba paliksime koaliciją.

Ką jūs pasieksite išeidami iš koalicijos? Opozicijoje bus dar mažiau galimybių ką nors pakeisti.

Ir dabar galimybės tik teorinės. Mes turime 8 vietas Seime, niekas jų iš mūsų neatims, manome, mūsų frakcija bet kokiu atveju bus įtakinga ir bandys vykdyti savo programą kitais būdais. Yra daug būdų – balsuojant Seime valdantieji dažnai ieško paramos opozicijoje.

Daugiausia kritikuojate socialdemokratus, o kaip klostosi santykiai su kitais koalicijos partneriais, ar yra jus palaikančių?

Įvairiais klausimais – skirtingai ir tai yra normalu: keturios partijos, keturios programos. Dėl pareigybių mus kiti partneriai remia. Man yra nesuprantama, kad iki šiol nėra paskirti visi viceministrai, čia kažkokie žaidimai vyksta.

Aš esu labai konkretus žmogus ir manau, kad susitarimus reikia fiksuoti, nes paskui bandoma aiškinti, kad buvo susitarta visai ne taip, kartais net ir dėl labai smulkių klausimų nesilaikoma žodžio. Norėtųsi geresnės atmosferos koalicijoje.

Kai kurie politologai teigia, kad LLRA yra naudinga palaikyti įtampą tarp Lenkijos ir Lietuvos, nes tai jums padeda sutelkti dėmesį į save ir išlaikyti elektoratą. Ką apie tai manote?

Šitie politologai apskritai kompromituoja politologiją kaip dalyką. Tai yra sovietiniai metodai: argumentų jokių, kažkas užsako ir yra parašoma.

Tautinės mažumos turi gintis ir tik ginasi, tai nėra koks nors buitinis konfliktas, tai įtampa, kylanti dėl aukščiausio lygio sprendimų. Pasirašydami Tautinių mažumų apsaugos ir gynimo konvenciją mes labai aiškiai įsipareigojome: naujai priimti teisės aktai negali bloginti tautinių mažumų padėties, tačiau Tautinių mažumų įstatymo panaikinimas ir Švietimo įstatymo pakeitimai būtent tai ir daro. Mes bet kokiu atveju apginsime savo teises, jei nepavyks parlamente, tada – kitais būdais.

Kokie tie būdai?

Neseniai buvo ir protestų, ir mitingų. Yra tų būdų, demokratinėje šalyje nebūsime pasodinti į kalėjimą.

Kaip apskritai vertinate šios Vyriausybės pastangas gerinti santykius su Lenkija?

Aš nežinau, ar turiu į šį klausimą atsakyti. Tai yra tarptautiniai, užsienio politikos klausimai, o mes kalbėjome apie mūsų vidinės politikos klausimus. Santykius su Lenkija pablogino buvusios valdžios neapgalvoti sprendimai, o šiandien reikalingas naujos valdžios ryžtas tas klaidas atitaisyti.

Linas Linkevičius, nuvykęs į Lenkiją, atsiprašė už 2010 metais įvykusį akibrokštą, kai tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito Lietuvoje metu buvo nepritarta lenkiškų pavardžių daliniam įteisinimui. Prieš vizitą į Varšuvą premjeras A.Butkevičius sakė nesijaučiantis kuo nors nusikaltęs, todėl nematantis dėl ko atsiprašinėti. Ar tai nerodo, kad Vyriausybė neturi bendros pozicijos santykių su lenkais klausimu?

Gal aš nekomentuosiu nei vieno, nei kito pasisakymo, tai yra jų apsisprendimas. Aš vakarinėje maldoje kasdien atsiprašau, jeigu net truputį pakeltu tonu su savo pavaldiniais kalbėjau. Neeskaluokime šito klausimo. Manau, kad ne čia esmė, reikia ieškoti sutarimo visur ir visada. Santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos blogesni jau būti nebegali, o kiek bus geriau, pamatysime.

***

Daugumos nesugriautų

Valdančiosios centro kairės koalicijos sutartį po Seimo rinkimų pasirašė Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“. Vėliau prie koalicijos prisijungė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuriai atiteko viena ministerija – Energetikos – bei daug mažesnių postų.

Valdančioji keturių partijų koalicija Seime turi 85 balsus. Jei 8 Seimo narius turinti Lenkų rinkimų akcija nuspręstų pasitraukti į opoziciją, koalicija išlaikytų stabilią daugumą – turėtų 77 balsus.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...