Lietuvoje

2020.08.04 05:30

Neišsprendžiamas galvosūkis: mokytojų stinga, ypač kelių specialybių, bet šimtai neranda darbo

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.08.04 05:30

Pedagogų stinga, bet jų eilės driekiasi Užimtumo tarnyboje. Prieš kiekvieną rugsėjį mokyklų direktoriai suka galvą, kur rasti trūkstamą mokytoją, ypač jei ugdymo įstaiga yra nedideliame miestelyje, kur prisivilioti specialistą ne taip paprasta, o apmokėti kelionę ne visuomet savivaldybė išgali. Be to, į mažus miestelius pedagogų netraukia menkas krūvis, mat gavęs tokį turėsi važinėti į kelias vietas arba iš uždarbio nepragyvensi.

Didžiausias deficitas prieš Rugsėjo 1-ąją – švietimo pagalbos specialistai, ypač stinga logopedų, psichologų, taip pat menkai patrauklių studijuoti dalykų – fizikos ar chemijos – mokytojų. Miestuose dar pavyksta šias spragas užkaišioti direktorių išrastu metodu – padalijant krūvį jau esamiems darbuotojams. O rajonuose – nors verk, specialisto neprisiviliosi.

Tarkime, Tauragė laukia nesulaukia psichologų. Arba Panevėžio rajonas remia ietis su miestu, kad tik šis neperviliotų mokytojų.

Mokyklų vadovams tenka grumtis ir dėl pradinių klasių pedagogų. Tiesa, Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad ieškančių darbo pedagogų gretos kur kas gausesnės nei darbo pasiūlymų.

„Mokytojų pasiūlos ir paklausos disbalansą darbo rinkoje lemia keletas priežasčių – mokomasis dalykas, siūlomos laisvos darbo vietos sąlygos: etato dalis (dažnu atveju dalinis darbas), darbo grafikas, mokamas darbo užmokestis, darbdavio reputacija – „prestižinė“ ar „eilinė“ mokykla, asmens susisiekimo, mobilumo galimybės nuvykti į siūlomą darbo vietą.

Taip pat įtakos turi profesijos įvaizdis, prestižas bei visuomenės požiūris į mokytojo profesiją“, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Kaip įžvelgia švietimo pasaulio atstovai, kol kas šioje rinkoje sąlyginė ramybė, bet po kelerių metų gali kilti audra, mat šiandieniniai 50–60 metų mokytojai tuomet išeis į pensiją į nebūsią kam užkamšyti spragų.

Švietimo valdžia deda viltis į kiek pagausėjusias šiemet stojančiųjų į pedagogikos studijas gretas. Jiems numatytos ir 300 eurų stipendijos.

Takoskyra – kone 15 kartų

Liepos 30 d. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti 1707 darbo ieškantys pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, o laisvų darbo vietų – 109. Daugiausia darbo ieškojo anglų kalbos, kūno kultūros, muzikos, dailės, lietuvių kalbos, matematikos mokytojai.

Liepos 1 dienos duomenimis, daugiausia darbo neturinčių mokytojų buvo Vilniaus apskrityje – 534, o laisvų darbo vietų – 32, Kauno apskrityje – 273 ieškantieji, laisvų darbo vietų – 22, Klaipėdos – 166, laisvų darbo vietų – 23.

Tiesa, ne visos mokyklos ieškodamos mokytojų kreipiasi į UT – informuoja apie poreikį savivaldybę.

Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės interneto svetainėje švietimo įstaigos ieško 230 pedagogų.

„Tai visiškai normalus skaičius. Sostinėje yra apie 260 ugdymo įstaigų, kuriose natūraliai keičiasi darbuotojai, tarkime, išeina į pensiją. Taip pat pagal naują tvarką reikalingi mokytojų padėjėjai, daugėja mokinių, tad reikia ir daugiau pedagogų.

Kitas aspektas – statomos naujos mokyklos. „Gabijos“ gimnazija turi būti atidaryta dar šį rudenį, tad jai renkamas personalas“, – aiškino savivaldybės atstovė Dovilė Ibianskaitė.

Kaip LRT.lt sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, didelių bėdų neturėtų kilti – mokyklos surasiančios pedagogų, juolab programa „Renkuosi mokyti“ pasiūlys savo parengtų mokytojų. Be to, Vilnius ragina į mokyklas grįžti žmones, turinčius pedagoginį išsilavinimą, bet nedirbančius tokio darbo.

Taip pat skaitykite

Neradę mokytojo darbo krūvį padalija kitiems

Anot ŠMSM, panaši situacija buvo ir ankstesniais metais: vienur mokytojų trūksta, kitur – per daug. Dėl demografinės padėties mažėja mokinių mažesniuose miestuose, dalis mokytojų netenka darbo, tačiau didmiesčiuose mokinių skaičius taip nesvyruoja, ir čia mokytojų poreikis didesnis.

Ministerija tai iliustravo skaičiais: Vilniaus mieste ir rajone šių metų pirmą pusmetį buvo registruoti 387 darbo ieškantys pedagogai ir 207 laisvos darbo vietos jiems. Vilniuje trūksta lopšelio-darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų.

Kauno mieste ir rajone per pusmetį buvo registruoti 166 darbo ieškantys pagrindinio ir vidurinio bei ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai ir 118 darbo pasiūlymų jiems. Kaip ir Vilniuje, trūksta lopšelio-darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų.

„Mažose mokyklose neretai ieškoma mokytojo tik daliniam darbo krūviui. Paprastai toks darbo krūvis ieškančiajam darbo nėra patrauklus“, – pabrėžė Pedagogų veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Razmantienė.

Be to, anot jos, vyrauja kasmetinė praktika, kad nesulaukę pageidaujančiųjų dirbti tik dalį krūvio vadovai išdalija jį jau dirbantiems mokytojams.

250 eurų per valandą ar 650 eurų per mėnesį?

Dažnoje vietovėje stinga švietimo pagalbos specialistų.

„Dėl švietimo pagalbos specialistų yra tokia problema, kad jiems tenka dirbti keliose vietose, įstaigos taupo šių specialistų sąskaita. Tai taip ir išeina, kad darbuotojas važinėja per keturias mokyklas. Taip būna rajonuose“, – sakė Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktorė Saulė Šerėnienė.

Švietimo pagalbos specialistų etatas susietas su vaikų skaičiumi – vienam turi tekti 400 vaikų. Dėl to nesyk yra kilę diskusijų, kad aprėpti pagalbą tokiam skaičiui vaikų nerealu. Pasak S. Šerėnienės, realus skaičius būtų pusantro šimto vaikų.

Taip pat skaitykite

Anot asociacijos vadovės, didelė šių darbuotojų kaita. Neretai to priežastis – jiems kraunami darbai, nesusiję su specialybe, pavyzdžiui, sekretorių ar ikimokyklinio ugdymo mokytojų pareigos.

„Bet socialiniai darbuotojai dar nėra didelė problema. Problema yra logopedai“, – sakė S. Šerėnienė.

Ji tai iliustravo Kauno pavyzdžiu, kur ieškoma trijų socialinių pedagogų, o logopedų – net devyniolikos.

„Vienam logopedui priskiriama 30 vaikų. Matoma vaikų kalbos ir komunikacijos sutrikimų tendencija, tad poreikis yra gremėzdiškai didelis. Žinau, kad yra įstaigų, kur 112 vaikų reikalingas logopedas, o paskirta pusantro etato. Natūralu, kad žmonės renkasi privatų konsultavimą, steigia kabinetus ir uždirba kur kas daugiau, nei gali mokėti švietimo įstaiga. Be to, paruošiama specialistų mažiau, nei yra poreikis. Ne visi parengti specialistai nueina į švietimo įstaigas.

Tad stygius ir justi. Ne kartą esu girdėjusi, kad jei per valandą gaunu 25 eurus už vaiką ir turiu dešimties vaikų grupelę, uždirbu 250 eurų per valandą. Ar man reikia dirbti įstaigoje, kur uždirbsiu daugiausia 650 eurų per mėnesį? Tai normalus ekonominiu požiūriu noras“, – klausė S. Šerėnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad nuo rugsėjo kilsiančios mokytojų algos, bet švietimo pagalbos specialistų uždarbis nesistiebsiąs.

Prašo atsiųsti specialistų

Specialiuosius pedagogus, tarp jų ir logopedus, rengia Šiaulių universitetas. 2017 m. universitetas išleido 82 specialiuosius pedagogus bakalaurus, 2018 m. – 86 bakalaurus, 2019 m. – 62 bakalaurus ir 6 magistrantus, 2020 m. – 87 bakalaurus ir 4 magistrantus.

„Tikslas, žinoma, yra išlaikyti stabilų stojančiųjų skaičių, o šiemet – sukomplektuoti pilnas grupes. Pastebime, kad šios srities studijas dažnai renkasi žmonės, kurie jau turi pedagoginį išsilavinimą ir nori papildomai įgyti specialiojo pedagogo, logopedo išsilavinimą, kompetencijas.

Tokiais atvejais yra vadinamosios sutrumpintos ir dalinės studijos. Stengiamės, kad šios studijos būtų patrauklios ir jauniems, ką tik mokyklas baigusiems žmonėms.

Drąsiai galiu pasakyti, kad pastaraisiais metais šios srities specialistų poreikis yra akivaizdžiai išaugęs. Sulaukiame daugybės užklausimų su prašymais rekomenduoti absolventus, studentus darbui, praktikai“, – sakė ŠU atstovė Sonata Tenytė.

Įdarbintų 3–4 psichologus

Gyvas pavyzdys – Tauragės rajone išskėstomis rankomis laukiama švietimo pagalbos specialistų, o dėl kitų pedagogų bent jau kol kas bėdos nėra.

Šiame rajone Užimtumo tarnyboje užsiregistravę 47 mokytojai, ieškantys darbo. Anot Tauragės rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Egidijaus Šteimanto, panašiai buvo ir prieš kelerius metus, tačiau nė vienas darbo ieškantis žmogus į pasiūlymus neatsiliepė ir į mokyklą dirbti nenuėjo.

„Kai mokytojai išėjo atostogų, dalykininkų mums netrūko. Nežinau, kaip bus, kai pedagogai grįš į mokyklas. Paprastai tuomet vieno kito specialisto stinga, jie, tarkim, pakeičia gyvenamąją vietą. Būna labai sunku surasti mokytoją, kai jis išeina iš darbo rugsėjo 1-ąją“, – kalbėjo E. Šteimantas.

E. Šteimantas vardijo, kokių pedagogų dabar stinga Tauragės rajone: psichologų, logopedų.

„Jų tiesiog nėra. Šiemet skambino du žmonės, kurie galėtų būti asistentai, jie studijuoja magistrantūroje. Bet mums reikia jau galinčių dirbti psichologų. Jie pas mus nevažiuoja arba baigę aukštąsias mokyklas išvis pasirenka kitokį darbą. Kai kuriose mokyklose yra po pusę laisvo etato. Tad kokius tris keturis specialistus drąsiai įdarbintume“, – sakė Švietimo skyriaus vadovas.

Be to, anot jo, kyla įtampa dėl chemikų, fizikų, matematikų.

Konkurencija su miestu

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vadovas Kęstutis Rimkus LRT.lt sakė, kad trūksta kelių mokytojų, bet padėtis nėra bloga. Tiesa, mokyklų vadovai niekada negali jaustis itin ramūs, mat kartais miestas pervilioja rajono pedagogus.

Panevėžio rajono gimnazijose 2019–2020 metais dirba 216 mokytojų, iš jų 172 važinėjo į darbą. Per praėjusius penkerius metus iš 7 gimnazijų kasmet išėjo vidutiniškai 6 mokytojai dėl patiriamų kelionės išlaidų į darbą. Panevėžio rajono savivaldybė svarsto galimybę 100 proc. apmokėti kelionės išlaidas.

Kaunas šiandien ramus, bet įžvelgia galimą stygių netolimoje ateityje. Kaip sakė Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Gucevičienė, imtasi veiksmų, kurie padėtų į mokyklas pritraukti motyvuotų pedagogų.

„Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, regimos dirbančių mokytojų senėjimo tendencijos. Vidutinis jų amžius Kaune – 51, auklėtojų – 47 metai. Tad akivaizdu, kad didelė dalis pedagogų artėja prie pensinio amžiaus ribos ir netolimoje ateityje, tikėtina, trauksis iš darbo rinkos“, – sakė O. Gucevičienė.

2018 m. vasarą Kauno miesto savivaldybė universitetų dėstytojams pasiūlė įgyti papildomų kompetencijų ir dirbti mokytojais bei siekti mokyklų vadovų pareigų.

„Gruodį vienų metų edukologijos studijas baigė pirmoji laida – 13 įvairių specializacijų dėstytojų. Pedagogo kvalifikaciją įgijo geografiją, chemiją, biologiją, fiziką, informatiką, matematiką dėstantys akademikai. Tai sritys, kurių specialistai Kauno mokyklose šiandien ypač reikalingi. Tokia programa tęsiama ir šiemet“, – sakė savivaldybės atstovė.

Korepetitorių atlygis – didesnis

Kaip sakė personalo platformos „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, neretai mokymo įstaigos vienu metu ieško kelių dalykų mokytojų ar dėstytojų. Pagal pasiūlymų skaičių paklausiausi matematikos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų mokytojai – jų labiausiai ir trūksta.

„Bendrai paėmus, didžiausias švietimo srities darbuotojams skirtų darbo pasiūlymų skaičius yra didžiuosiuose miestuose, taip yra dėl logiškos priežasties – juose daugiau mokymo įstaigų. Taip pat didmiesčių mokymo įstaigos lengviau pritraukia darbuotojų, turi daugiau galimybių rinktis nei regionai.

Regionuose, ypač mažesniuose miesteliuose ir nedidelėms mokymo įstaigoms ypač sunku rasti reikalingų specialistų. Ne visuomet smulkesnės mokymo įstaigos gali užtikrinti mokytojams visą etatą, jiems tenka dirbti keliose vietose, prisideda transporto išlaidos, o siūlomas atlygis, nors pastaraisiais metais ir augo, dar nėra itin patrauklus, palyginti su rinkoje siūlomais atlyginimais kitų sričių darbuotojams“, – aiškino R. Karavaitienė.

Ji pabrėžė, kad mokslo metais nemažai darbo pasiūlymų buvo skirta korepetitoriams (matematikos, lietuvių kalbos, užsienio kalbų, istorijos, chemijos, biologijos). Korepetitoriams buvo siūlomi didesni atlyginimai nei mokytojams.

„CV-Online“ duomenimis, švietimo sektoriuje dirbančio asmens atlyginimo diapazonas yra nuo 521 euro (minimalus darbo užmokestis) iki 1240 eurų (didžiausias vidutinis, faktinis maksimalus atlyginimas yra didesnis).

Pusmečio statistika rodo tą patį

Per šių metų sausio–birželio mėnesius Užimtumo tarnyboje registravosi 1400 pagrindinio ir vidurinio bei pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Laisvų darbo vietų šiems specialistams registruota 800.

Darbo jėgos pasiūla, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, augo 41 proc., o darbo jėgos paklausa mažėjo dešimtadaliu.

Kaip rodo UT duomenys, pagal profesijas daugiausia registravosi ieškančių pradinio ugdymo, kūno kultūros mokytojų, lopšelio-darželio auklėtojų, anglų kalbos, muzikos mokytojų darbo. Daugelio dalykų mokytojų fiksuotas perteklius. Trūko lopšelio-darželio auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, chemijos, fizikos mokytojų.

Vidutinis pagrindinio ir vidurinio bei ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams siūlomas atlyginimas – apie 900 eurų. Didesni atlyginimai siūlomi pradinio ugdymo, lietuvių, anglų kalbų, chemijos mokytojams (1000–1100 eurų).

Pirmą šių metų pusmetį pedagogų trūkumas buvo Šiaulių apskrityje.

Vilniaus mieste ir rajone šių metų pirmą pusmetį buvo registruota 387 darbo ieškantys pedagogai ir 207 laisvos darbo vietos jiems. Vilniuje trūksta lopšelio-darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, jiems ir vietų registruota daugiausia.

Kauno mieste ir rajone per pusmetį buvo registruoti 166 pagrindinio ir vidurinio bei ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai ir 118 darbo pasiūlymų jiems. Kaip ir Vilniuje, jaučiamas trūkumas lopšelio-darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų.

Populiariausi

Koronavirusas; ligoninė

Lietuvoje

2020.09.17 13:43

Radviliškio ligoninėje nustatyti dar 23 koronaviruso atvejai, į ją nauji pacientai patekti nebegali iš viso serga 23 pacientai ir 8 darbuotojai; atnaujinta 15:20

10
STT

Lietuvoje

2020.09.17 15:19

Nelegalių veisyklų istorijos atgarsiai: Žemės ūkio ministerija dėl VMVT kreipėsi į STT Mažeika apie VMVT vadovą: kai kurių abejonių kyla; atnaujinta 17.13

18