Lietuvoje

2020.08.08 16:34

Vienintelė Madagaskaro kaimo gyventoja daug laisvo laiko neturi, o gyventi vienai nė kiek neliūdna

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.08.08 16:34

„Nieko aš nebijau“, – portalui LRT.lt sako vienintelė šiaurės Lietuvoje esančio Madagaskaro kaimo gyventoja 84-erių Aldona Poškienė. Nors moteris neprisimena, kiek laiko yra vienintelė kaimo gyventoja, vis kartoja, kad gyventi vienai neliūdna, daug laisvalaikio neturinti, o geresnės gyvenamosios vietos nė neįsivaizduojanti.

Madagaskaras – kaimas Zarasų rajone, kelis kilometrus nutolęs nuo Antalieptės miestelio. Šiuo metu kaime gyvena vienintelė Aldona, tačiau kaimas ir anksčiau nebuvo didelis – prieš 100 metų čia gyveno vos 23, kiek anksčiau – 12 gyventojų.

Nors dabar Madagaskare vos viena sodyba, čia buvo arkivyskupo, Lietuvos užsienio reikalų ministro bei SSRS politinio kalinio ir kankinio Mečislovo Reinio gimtinė. Aldona – jo dukterėčia, tačiau pasakoja, kad paties Mečislovo jau nepažinojo, kadangi jis buvo areštuotas. Namas, kuriame dabar gyvena Aldona, pastatytas 1813 metais, jame gimė ir pats Mečislovas.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

Pastebėti gyvenvietę nesunku

Nuo Antalieptės miestelio iki Madagaskaro važiuojame vos kelis kilometrus. Pasukus link Madagaskaro – nuoroda, kad už kelių šimtų metrų atsidursime M. Reinio gimtinėje, aplink – miškai ir jau nušienautos pievos, toliau vykstame siauru kaimo keliuku.

Pastebėti Aldonos namą nesunku, jis – pirmas ir tikriausiai vienintelis išlikęs. Mums išlipus iš automobilio pirmoji pasitinka ne pati Aldona, o vietoje nenustygstanti ir džiugiai į paglostymus reaguojanti šunytė. Pajuokaujame, kad kaime, kuriame gyvena vienintelė Aldona, nepažįstamų žmonių užsuka retai, todėl ir saugoti namus šuniukui neaktualu.

Greitai prasiveria namo durys ir besišypsodama išeina Aldona. Moteris pripažįsta – mūsų laukė jau kelias dienas, ruošėsi ir labai džiaugiasi, kad nusprendėme apsilankyti. Tiesa, vos susipažinus, Aldona skuba pristatyti prie darbo. „Kampelis daržo nesutvarkytas, ar padėsit nuravėti?“ – juokiasi.

Aš ir siuvinėju, ir siuvu, verdu – ko tik nedarau

Kadangi oras geras, nusprendžiame pasikalbėti kieme – sėdamės prie stalelio po obelimi ir pradedame pokalbį.

Žmonės gailėdavo ir gąsdindavo, tačiau gyventi vienai patinka

Aldonos gyvenimas paženklintas skaudžių įvykių: būdama penkerių kartu su šeima buvo ištremta į Altajaus kraštą, o į Lietuvą grįžo tik po daugiau nei 40 metų – 1984-aisiais. Ji pasakoja, kad grįžti į Lietuvą pakvietė monsinjoras Petras Baltuška, pasakęs, kad „tave reikia gelbėti“.

„O aš jam sakau: klebonėli, grįžtu tėviškės gelbėti“, – šypsosi Madagaskaro gyventoja.

Klausiame, kaip kilo toks šmaikštus kaimo pavadinimas. Anot Aldonos, vietovė anksčiau vadinta Bikovo kaimu, tačiau jo pavadinimą vėliau pakeitė pats M. Reinys. Pavadinimas pakeistas labai paprastai: atvažiavo M. Reinys, paklausė žmonių, ar šie neprieštaraus, jei pavadinimas bus pakeistas, visi sutiko, ir viskas.

„Tikriausiai jam patiko Madagaskaro pavadinimas. Nu ir gerai“, – nedaugžodžiauja Aldona.

Nesijaudinkit. Nieko aš nebijau.

Aldona – vienintelė kaimo gyventoja. Paklausta, kiek laiko taip gyvena viena, sako ir pati nebeatsimenanti, tačiau prie tokio gyvenimo jau pripratusi. Iš tiesų 2001 metais Madagaskaro kaime dar buvo trys gyventojai, 2011-aisiais – jau tik vienas.

Tačiau gyventi vienai pašnekovei neliūdna: „Kai važiuoja manęs aplankyti žmonės, pasakau: dešinėje pusėje sidabrinė eglė, o toliau – dvišakė eglė... Geresnės vietos nėra tikrai“, – įsitikinusi moteris.

Ji pasakoja, kad anksčiau žmonės dažniau klausinėdavo, kaip jai vienai sekasi, gailėdavo, o kiti ir pagąsdindavo, tačiau Aldona atšaudavo: „Jeigu skirta bus iš aukščiau vandens prigerti, tai taip ir bus, nesijaudinkit. Nieko aš nebijau. (...)

Anksčiau, kai dar buvo kaimynų, vienas jų pabeldė langan ir klausia: ar yra kas lange gyvi? Aš viena buvau, sakau: yra, yra. Taip pradėjome su jais bendrauti“, – apie netikėtai užsimezgusią draugystę pasakoja pašnekovė.

Ūkininkauja, dalyvauja parodose

O ir vienai gyvenant veiklos per akis – 84 metų moteris ir daržais rūpinasi, ir gėlynus tvarko, o savo rankdarbius ir parodose pademonstruoja. Iš tiesų kiemas gražiai sutvarkytas, šalia žydi gėlės, kiek tolėliau pasodinta bulvių, o aplink nuolat zuja dešimtmetė kalytė.

Tiesa, po trumpos pauzės Aldona mosteli ranka ir priduria, kad „dar vienas kampas nenuravėtas“, bet tuoj pasitaiso, kad mums išvažiavus skubės ir jo tvarkyti.

„Aš ir siuvinėju, ir siuvu, verdu – ko tik nedarau. Parodos renginiuose mezginių, kitų darbų vis sako žmonės: ruošk ką nors naujo, ruošk. (...) Daržais rūpinuosi, raviu, tik dar ten kampas nenuravėtas – lyja dažnai, lyja ir lyja“, – aiškina pašnekovė.

Iki artimiausios parduotuvės – keli kilometrai, todėl maisto Aldonai atveža vaikai ir kiti giminaičiai. Tiesa, anksčiau vaikai atvažiuodavo kiek dažniau, dabar – bent kas antrą savaitę. Tačiau Madagaskaro gyventoja neliūdi – kai ko nors reikia, paskambina, ir artimieji atvyksta. O ir pasikalbėti telefonu visada galima.

„Va, iki šiol sėdžiu, ūkininkauju“, – linksmai kalba Aldona.

Pabaigus pokalbį pašnekovė neskuba mūsų paleisti – prieš atsisveikindama aprodo savo rankdarbius. Stebimės, kaip gražiai ir kruopščiai nunertos servetėlės, numegzti padėkliukai, tačiau Madagaskaro gyventoja išlieka kukli. Su šypsena atlydi iki automobilio ir šiltai palinki geros kelionės.

Populiariausi

Koronavirusas; ligoninė

Lietuvoje

2020.09.17 13:43

Radviliškio ligoninėje nustatyti dar 23 koronaviruso atvejai, į ją nauji pacientai patekti nebegali iš viso serga 23 pacientai ir 8 darbuotojai; atnaujinta 15:20

10
STT

Lietuvoje

2020.09.17 15:19

Nelegalių veisyklų istorijos atgarsiai: Žemės ūkio ministerija dėl VMVT kreipėsi į STT Mažeika apie VMVT vadovą: kai kurių abejonių kyla; atnaujinta 17.13

18