Lietuvoje

2020.07.30 08:52

Prezidentūra užlieto Registrų centro vadovų atsakomybės nekelia, bet tyrimo tikisi: kapoti galvas – lengviausia

atnaujinta 9.12
Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.30 08:52

Gitanas Nausėda neketina kelti asmeninės atsakomybės klausimo dėl sutrikusios e.sveikatos sistemos veiklos, kai prieš daugiau kaip savaitę buvo užlieti Registrų centro serveriai, tačiau tikisi, jog incidentas išsamiai ištirtas bus. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta pakartojo šalies vadovo poziciją, jog ši problema yra „sisteminė“, kuri galbūt buvo „užkoduota“ jau pradėjus ją kurti.

„Prezidentas minėjo, kad šiuo metu svarbu kalbėti ne apie galvas ir ar jos turėtų būti keičiamos, bet sistemiškai išsiaiškinti, kokios gi priežastys lėmė tokią situaciją. Ir ryškėja, kad tai nėra kažkoks vienkartinis aspektas, vis dėlto, pasirodo, sisteminės problemos“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai kalbėjo S. Krėpšta.

Anot jo, dabartinėje situacijoje iškyla klausimas ne tik dėl duomenų valdymo ir jų apsaugos, bet ir ar esamų sistemų nėra „per daug“.

Pasak S. Krėpštos, e.sveikatos sistema buvo problemiška bene nuo pradžių.

„Reikia pasakyti, kad tai unikali sistema, ji kurta labai ilgą laikotarpį, jos architektūra iš tikrųjų yra sena ir jos nuosavybė buvo perkeliama iš vienos institucijos į kitą. Taip, Registrų centras, kaip ir minėjote, buvo atsakingas už jos priežiūrą pastaruosius kelis metus, bet tos problemos turbūt buvo užkoduotos net ir pradedant kurti šią sistemą“, – LRT RADIJUI sakė pašnekovas.

Kalbėdamas apie Registrų centrui pastaruosius dvejus metus vadovaujančio Sauliaus Urbanavičiaus atsakomybę, S. Krėpšta pabrėžė, jog šis nėra tiesiogiai pavaldus prezidentui, taip pat pridūrė, jog vadovybės keitimo prezidentūra nemato kaip prioriteto.

„Kapoti galvas visada yra lengviausias sprendimas, bet mes turime pagalvoti, ką kaip valstybė galime padaryti, kad užkirstume kelią tokioms situacijoms“, – sakė prezidento patarėjas. Visgi incidento ištyrimo tikimasi.

„Be abejo, visada reikia išsiaškinti priežastis. Tikrai reikia atlikti normalią analizę, išsiaiškinti, kur yra tos silpnosios vietos ir, be jokios abejonės, turėti aiškų planą, kaip tas silpnąsias vietas pataisyti“, – sakė S. Krėpšta.

Apie tai, kad po daugiau kaip savaitės atkurtas e.sveikatos veikimas, Registrų centras pranešė antradienio vidurdienį, taip pat pranešta, kad atkurti pavyko ir visus sistemoje sukauptus duomenis. Trečiadienį neišvengta ir laikinų sistemos trikdžių.

Dėl išmokų žemdirbiams lubų tikisi Vyriausybės iniciatyvumo

Ketvirtadienį G. Nausėdos darbotvarkėje numatytas susitikimas su beveik visų ministerijų vadovais. Be kita ko, susitikime bus keliamas ir tiesioginių išmokų ūkininkams „lubų“ klausimas, apie kurį prezidentas jau užsiminė anksčiau šią savaitę. Jos būtų nustatomos tam, kad ES parama žemės ūkio sektoriui pasiskirstytų proporcingiau ir sumažintų atotrūkį tarp stambių ir vidutinių bei smulkių ūkių.

„Prezidento pozicija yra aiški – šitos tiesioginės išmokos visų pirma turi didinti pridėtinę vertę žemės ūkyje. Mes matome, kad mūsų žemės ūkio pridėtinė vertė ženkliai atsilieka nuo Vakarų Europos šalių. Prezidento nuomone, būtent toks panaudojimas su lubomis, nukreipiant tas lėšas smulkesniems ūkiams ir pakeliant jų produktyvumą, tai būtų žymiai teisingesnis ir socialiai jautresnis kelias“, – LRT RADIJUI sakė S. Krėpšta.

Praėjusią savaitę ES Vadovų Taryba patvirtino 2021-2027 metų Bendrijos biudžetą biudžetą, tačiau jam dar nepritarė Europos Parlamentas. Biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.

Patarėjo teigimu, riboženklius galima nustatyti Vyriausybės sprendimu, tačiau pritarimo nesulaukus, prezidentūra gali pati inicijuoti įstatymo pataisas.

„Tą galima padaryti dviem būdais. Galima ribojimus nustatyti Vyriausybės, ministro sprendimais, jeigu matysime, kad nebus politinės valios per daug, visada yra įstatymo kelias ir prezidentas yra nusiteikęs teikti ir įstatymo projektus, jeigu Vyriausybė nesiims ryžtingų žingsnių“, – sakė S. Krėpšta.

Prezidentūroje manoma, kad greičiau ir efektyviau priimti reikiamus sprendimus būtų galima Vyriausybės turimomis priemonėmis, sakė patarėjas, pridūręs, jog apie tai ketvirtadienį bus kalbama tikintis „progresyvaus požiūrio“.

„Juo labiau, kad ir Europos Komisija rekomenduoja turėti tam tikras ribas ir telkti investicijas į smulkesnius ūkius“, – sakė S. Krėpšta.