Lietuvoje

2020.07.30 05:30

Lietuviškoji e.sveikata: per 15 metų lydėjo korupcijos tyrimai bei skandalai, o savaitei nuplovė vasariška liūtis

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.07.30 05:30

Nuo idėjos iškėlimo praėjo 20, o nuo starto – 15 metų, tačiau e.sveikatos sistema šlubuoja iki šiol. Be to, pasirodo, užtenka stipresnės liūties, kad sistema išeitų iš rikiuotės savaitei. Prie e.sveikatos dirbę, šio projekto kūrimo procesus nagrinėję politikai pripažįsta – sistema, nepaisant 40 mln. eurų investicijų, iki šiol stringa, nėra apsaugota nuo incidentų ir veikiausiai prie to prisidėjo verslo interesų grupių atstovai, sugebėję aplink pirštą apsukti ne vieną ministrą.

LRT.lt primena, kad Registrų centro sistemos sutriko praėjusį pirmadienį, kai Vilniuje praūžė liūtis ir vanduo pateko į Registrų centro serverius. Didžioji dalis centro teikiamų paslaugų atkurta, tačiau e.sveikatos sistema neveikė apie savaitę, kol galiausiai buvo atkurta.

Pasirodo, dar 2017 m. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad, kuriant e.sveikatos sistemą, nėra tiksliai ir tinkamai apibrėžtas incidentų valdymo procesas, tad ir pati sistema nėra saugi.

Europos Sąjungos (ES) lėšomis remiamas e.sveikatos sistemos projektas nuo 2005 m. buvo įgyvendinamas trimis plėtros etapais. Iki 2015 m. į šią sistemą investuota apie 40 mln. eurų. Šiuo metu vykdomas ketvirtasis e.sveikatos plėtros etapas (numatomas laikotarpis – 2015–2025 m.), kuriam, pirminiais duomenimis, turėtų prireikti dar 28 mln. eurų.

Pirmieji žingsniai: beveik 10 mln. eurų pareikalavę darbo vaisiai išmesti kaip netinkami

„Perduodant reikiamą informaciją internetu ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis, gerinti sveikatinimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“ – taip skamba vienas esminių e.sveikatos sistemos tikslų. E.sveikatos sistemos idėja Lietuvoje iškelta prieš 20 metų, tai yra 2000-aisiais, kai Vyriausybei vadovavo konservatorius Andrius Kubilius, o Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) – konservatorius Raimundas Alekna.

2000 m. vasarį pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko dėl 21,2 mln. JAV dolerių paskolos, o gegužę Finansų ministerija ir SAM atstovai pasirašė sutartį, kurios pagrindu SAM įgyvendino Lietuvos sveikatos projektą, kurio viena dalių – el. sveikatos sistemos plėtros projektas, tuo metu pavadintas Nacionalinės elektroninės sveikatos sistema (NESS I).

2000–2005 m. vyko NESS I parengiamieji darbai, o 2005–2006 m., SAM vadovaujant buvusiam „darbiečiui“ Žilvinui Padaigai, siekta įdiegti minėtą sistemą. NESS I įdiegimo darbams kartu su Pasaulio banko parama išleista apie 4,9 mln. Eur. Per pirmąjį sistemos diegimo etapą pagal sutartį kompanija „Hewlett-Packard“, kaip tuomet skelbė SAM, sukūrė sistemos branduolį, kuriame kaupiama pacientų informacija, užtikrinami informacijos mainai ir jos sauga.

Sukurta gydytojams skirta programinė įranga, leidžianti sistemoje surasti įrašus apie pacientus, peržiūrėti jų istorijas, kurti naujus įrašus ir tai daryti iš bet kurios šalies sveikatos priežiūros įstaigos, prisijungusios prie NESS I. Nors buvo teigiama, kad visi darbai atlikti, sistemos bandymai vėlavo, SAM tikino, kad kitos sistemai priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos vėlavo pateikti savo duomenis, kurie turėjo būti perkelti į NESS I registrus.

SAM tąkart pranešė, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) sistema prie NESS I dar nėra prijungta, nes šis darbas nebuvo numatytas šiame etape, NESS I ir VLK integracija numatyta vėlesniuose projekto etapuose.

2007–2008 m. imtasi NESS II projekto, kurio metu planuota sukuri 11 naujų sistemos funkcijų ir trijų regionų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) sveikatos priežiūros įstaigų vidaus procesų automatizavimo e.sveikatos sistemas. Kitaip tariant, NESS II metu siekta techniškai išpildyti sprendimus, įgyvendintus NESS I kūrimo etape.

Nors šiame etape su ES parama išleista taip pat apie 4,9 mln. eurų, projektas nutrūko dėl prasidėjusio teismo proceso su darbus atlikusia UAB „Etnomedijos Intercentras“. SAM tvirtino, kad įmonė nepadarė visų darbų, tačiau galiausiai 2013 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi nutarė, kad būtent SAM, rūpindamasi NESS II kūrimu, padarė esminių pažeidimų ir privalo įmonei sumokėti 0,6 mln. eurų.

Valstybės kontrolė 2006 ir 2008 m. vertino elektroninės sveikatos sistemos kūrimą, SAM įdirbį. Tuomet pastebėta, kad sveikatos paslaugos į elektrininę erdvę perkeltos didžiųjų gydymo įstaigų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų iniciatyva, o ministerijos nuo 2000 m. vykdyti e.sveikatos kūrimo darbai buvo nerezultatyvūs.

Kontrolieriai priėjo išvadą, kad 2006–2009 m. 45 proc. (apie 4,5 mln. eurų) NESS kurti skirtų lėšų panaudota nerezultatyviai. Nustatyta, kad NESS I ir NESS II etapuose lėšos buvo daugiausia panaudotos techninei įrangai įsigyti bei e. paslaugų kūrimui didžiosiose sveikatos priežiūros įstaigose bei Valstybinėje ligonių kasoje, tačiau tai negarantavo galimybės gauti e. paslaugas visoje Lietuvoje.

Galiausiai SAM, įvertinusi NESS I ir NESS II projektų rezultatus, 2010 m. nusprendė galutinai jų atsisakyti.

Buvęs ministras: pesimistinių scenarijų nebuvo

LRT.lt kalbintas 1999–2000 m. sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs R. Alekna tvirtino, kad tuo metu, kai buvo pradėti parengiamieji e.sveikatos sistemos kūrimo darbai, niekas nesitikėjo, jog šio projekto įgyvendinimas užtruks taip ilgai.

„Tikrai nebuvo pesimistinių scenarijų ir tikrai neįsivaizdavome, kad sistemos kūrimas užtruks tiek metų. Buvo įsivaizduojama, kad tai yra kelerių metų trukmės projektas. Jis nėra mažas, kita vertus, nėra unikalus, nes, kiek prisimenu, specialistai domėjosi, kaip tokios sistemos veikia kitose šalyse, ir kažką panašaus bandė diegti Lietuvoje“, – kalbėjo R. Alekna.

Anot jo, e.sveikatos sistemos su nekantrumu laukė ir sveikatos priežiūros įstaigos, jos buvo pradėjusios kurti individualias informacines sistemas. Vis dėlto psichiatru šiuo metu dirbantis R. Alekna sako, kad su kolegomis medikais apie e.sveikatos sistemos startą kalbėdavę kaip apie anekdotą.

„Su kolegomis stebėjomės, kodėl turime kurti savo sistemas, jei valstybė žada sukurti. Mums vis žadėdavo, kad sistema dirbs nuo rudens, tai klausdavome: „Nuo kurių metų rudens pradės veikti?“ – laikotarpį, kai grįžo dirbti mediku, prisiminė R. Alekna.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, paklaustas, kodėl e.sveikatos sistemos kūrimas jau pačioje pradžioje patyrė fiasko, teigė manantis, kad tuo galėjo būti suinteresuotos tam tikrų verslo interesų grupės. Be to, kaip pabrėžė R. Alekna, pati valstybė, jo manymu, iš pat pradžių pagailėjo pinigų, kad būtų sukurta tinkama sistema.

„Kai pradėjo veikti ta sistema, kai ji pradėjo strigti, tapo aišku, kad ten slypi dideli verslo interesai. Jau keli milijonai atrodė didelė suma, bet kai išaugo iki keliasdešimt milijonų, tai buvo akivaizdu dėl verslo interesų. Konkursai buvo skundžiami, teikiamos paslaugos buvo kritikuojamos, lygiagrečiai buvo kuriamos kitos sistemos.

Nepavyko susitarti verslo interesų grupėms ir buvo įdiegta sistema, stokojanti pajėgumų, o valstybei neužteko supratimo ir galbūt ryžto skirti ekspertams didelę sumą pinigų, kad būtų nukopijuota gerai veikianti elektroninė sveikatos sistema iš užsienio valstybių“, – komentavo pašnekovas.

Naujas puslapis su 30 mln. eurų injekcija

2011 m., SAM vadovaujant tuomečiam liberalcentristui Raimondui Šukiui, nuspręsta kurti naują e.sveikatos sistemą. 2012 m. galiausiai pradėtas Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) projekto, kurio tikslas buvo užtikrinti vieną prieigą šalies gyventojams ir sveikatos priežiūros specialistams prie e.sveikatos paslaugų, įgyvendinimas. E.sveikatos sistema buvo įrašyta į Sveikatos sistemos įstatymą – nutarta, kad sistemos valdytoja bus SAM, o tvarkytojus skirs Vyriausybė. Vėliau sistemos tvarkytoju paskirtas Registrų centras.

Įgyvendinant projektą, Registrų centras pasirašė sutartis su UAB „Nortal“, UAB „Algoritmų sistemos“, UAB „Bull Baltija“, įmonės atliko numatytus darbus ir 2015 m. pradėjo veikti e.sveikatos portalas, kuriame pacientai, jų atstovai galėjo matyti savo sveikatos istoriją, o gydytojai – išrašyti receptą vaistams. Tiesa, jau tuomet SAM skelbė, kad informaciją apie savo sveikatos įrašus (istorija, tyrimai, diagnozės, receptai, siuntimai, rentgeno nuotraukos, pažymos ir kt.) pacientai matys tik tuomet, kai jų gydymo įstaigos pateiks tuos įrašus elektroniniu būdu į sistemą.

Ministerija, Registrų centras tuomet neslėpė pastebintys, kad ne visos sveikatos priežiūros įstaigos sugebėjo integruotis į sistemą, tad e.sveikata neveikė visu pajėgumu. Paskelbta, kad privalomas ir nuodugnus e.sveikatos sistemos naudojimas visose sveikatinimo veiklos įstaigose numatomas nuo 2018 m.

Nors 2012–2015 m. e.sveikatos sistemos kūrimo etape su ES parama išleista apie 30,8 mln. eurų, sistema ne kartą strigo. 2017 m. Registrų centras skelbė pastebintis, kad vis daugiau pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų naudojasi e.sveikatos sistema, tačiau dalis įstaigų nesinaudoja e.sveikatos paslaugomis, mat „susiduria su materialinio aprūpinimo problemomis, dalies gydytojų kompiuterinio raštingumo ar darbo krūvių problema“.

Pirštu į e.sveikatos kūrimo spragas 2017 m. baksnojo ir sistemos auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Ji konstatavo, kad ne visi sistemos plėtros rezultatai pasiekti, sistema veikia ne visu pajėgumu, o ja naudojamasi minimaliai (17 proc. vaistinių nepasirengusios dirbti su sistema, 31 proc. sveikatos priežiūros įstaigų neteikia duomenų į sistemą).

Be to, Valstybės kontrolė e.sveikatos sistemos 2012–2015 m. kūrimo etape įžvelgė ne vieną spragą: informacinės sistemos priimtos eksploatuoti, nesukūrus jų numatyta apimtimi, neįsitikinus suteiktų kūrimo paslaugų kokybe, SAM išsamiai neapsvarstė regioninių projektų sujungimo galimybės, todėl finansavimas skirtas panašius sprendimus įgyvendinantiems projektams, tai yra sukurta besidubliuojančių IT sprendimų, įsigyta identiškų paslaugų, neracionaliai panaudotos lėšos. Verta atkreipti dėmesį, kad jau 2017 m. kontrolieriai akcentavo, jog kuriant e.sveikatos sistemą neapibrėžtas incidentų valdymo procesas, jis neatitinka taikomų gerųjų IT rekomendacijų.

Akcentavo medikų negebėjimą dirbti su sistema

SAM 2014–2016 m. vadovavusi buvusi socialdemokratė, dabartinė „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė prisiminė, kad bandomieji e.sveikatos sistemos paleidimo testai vyko 2015 m. Antakalnio poliklinikoje.

„Pati pradžia buvo sudėtinga, nes buvo skirta pinigų ir juos reikėjo panaudoti. Prieš tai buvęs ministras e.sveikatos paleidimo darbams skyrė mažai dėmesio, todėl mums, siekiant paleisti sistemą, reikėjo suburti specialistų kolektyvą“, – LRT.lt kalbėjo R. Šalaševičiūtė.

Jo tikino, kad tuomet didžiausiu iššūkiu SAM tapo medikų bendruomenės parengimas, apmokymas naudotis nauja elektronine sistema.

„Medikų bendruomenė nėra jauna. E.recepto sistemoje, kuri buvo dalis e.sveikatos sistemos, yra daug įvairios informacijos – aprašai, kodai ir t. t. [...] Didžioji dalis receptų išrašymo naštos nugulė ant gydytojų pečių, o kai kurie tiesiai šviesiai teigė visiškai nemokantys dirbti kompiuteriu. Šis etapas buvo tuo ir sudėtingas, nes reikėjo medikų bendruomenę paruošti, apmokyti dirbti e.sveikatos sistema. Medikai sakydavo: „Popierinį receptą aš galiu išrašyti per 3 minutes, o e.sveikatos sistema receptą pavyks išrašyti per 10–15 minučių“, – pasakojo buvusi ministrė.

Anot R. Šalaševičiūtės, nors medikų kompiuterinio raštingumo spragos tapo nemažu galvos skausmu, ne mažiau problemų sukėlė ir pati e.sveikatos sistema, kuri strigo, ne visos sveikatos apsaugos įstaigos galėjo prie jos prisijungti.

Be to, politikė neslėpė, kad analizuojant sistemos priešistorę neapleido jausmas, kad anksčiau galėjo būti padaryta nusikalstamų veikų. R. Šalaševičiūtė priminė, kad jos pirmtakas Vytenis Povilas Andriukaitis, sveikatos apsaugos ministru dirbęs 2012–2014 m., dėl e.sveikatos projekto ankstesnių diegimo etapų kreipėsi į prokurorus, tačiau šie tyrimo nepradėjo.

„Ir mes ruošėmės kreiptis į prokurorus, kad būtų grįžta ir pasižiūrėta, kodėl tie visi pirkimai, procesai taip lėtai judėjo. [...] Manau, akivaizdžiai matėsi tam tikrų korupcinių apraiškų tų darbų pradinėje stadijoje. Bet mes, pasikonsultavę su teisininkais, pamatėme, kad būtų suėję veikų senaties terminai. Todėl supratome, kad neverta gaišti laiko“, – aiškino R. Šalaševičiūtė.

Antikorupcijos komisija bedė pirštu į buvusius SAM tarnautojus

2017 m. gruodį Seimas patvirtino parlamento Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo dėl e.sveikatos išvadas. Komisija konstatavo, kad valstybei galėjo būti padaryta rimtos žalos. Išvadose teigiama, kad visi trys 2000 m. sumanytos e.sveikatos sistemos projekto etapai buvo įgyvendinti netinkamai – sistema iki šiol neveikia, kaip planuota, neteikia kokybiškų paslaugų. Anot komisijos, už sistemos diegimą atsakingi buvę SAM darbuotojai „pareigas vykdė netinkamai ir aplaidžiai“, o daugelis jų išėję iš ministerijos dirbo būtent su e.sistemos kūrimu ir diegimu susijusiose įmonėse.

„Komisija, įvertinusi surinktą medžiagą apie buvusių SAM darbuotojų Sauliaus Juliaus Janonio, Žilvino Padaigos, Haroldo Baubino, Evaldo Dobravolsko, darbo SAM metu tiesiogiai dalyvavusių įgyvendinant e.sveikatos projektą, vėliau įkūrusių privačius juridinius asmenis ir jiems vadovavusių, dalyvavimą įgyvendinant e.sveikatos projektą Lietuvos mastu, daro išvadą, kad šie asmenys, galimai pasinaudodami savo einamomis pareigomis, siekdami asmeninės naudos, iš anksto suplanavo ir sukūrė verslo planą.

Komisija turi pagrindą įtarti, kad šių asmenų valdomi / valdyti privatūs juridiniai asmenys galimai sukūrė nusikalstamą schemą, kuri sudaro galimybes dalyvauti įgyvendinant e.sveikatos projektą tarpininkų vaidmenyje, negalinčių pasiūlyti galutinio produkto, o tai stipriai brangina gydymo įstaigų vykdomus su e.sveikata susijusius viešuosius pirkimus“, – teigiama Antikorupcijos komisijos tyrimo išvadoje.

Komisija kreipėsi į prokuratūrą, prašydama įvertinti minėtų asmenų galimą nusikalstamą veiką.

Parlamentarai, atlikę tyrimą, taip pat konstatavo, kad prokuroras Erikas Vaitiekūnas, 2008 metais nutaręs netirti Valstybės kontrolės nustatytų pažeidimų kuriant e.sveikatos sistemą, pasielgė neatsakingai – tai, kaip nutarė komisija, lėmė nebaudžiamumą kituose etapuose.

Pastangos išnarplioti istoriją atsitrenkė į prokurorų verdiktą

2018 m. sausį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė gavusi Antikorupcijos komisijos tyrimo išvadas ir pradedanti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant e.sveikatos sistemos projektus.

2018 m. gegužę tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis su Viešųjų pirkimų tarnyba pranešė, kad jų atliktas e.sveikatos auditas parodė, jog, kuriant šią sistemą, buvo švaistomos valstybės lėšos, daromi viešųjų pirkimų pažeidimai, diegiamos nepasiteisinusios technologijos, apmokami nebaigti darbai, o pasibaigus sutartims iš mokesčių mokėtojų kišenės mokami milijonai eurų sistemos priežiūrai, Registrų centre įdarbinti projekte paslaugas teikusių įmonių darbuotojai.

Kaip skelbė ministerija, audito metu nustatyta, kad Registrų centras priimdavo ir pripažindavo tinkamais dar nebaigtus darbus. Nors paslaugos pagal sutartį buvo priimtos 2015 m. liepą, neatitikimai buvo šalinami mažiausiai iki 2016 m. sausio, su trūkumais priimtos ir e.recepto bei „MedVAIS“ posistemės. Auditoriai pastebėjo, kad, pavyzdžiui, pasibaigus sutarčiai su UAB „Nortal“ dėl ESPBI IS sukūrimo ir diegimo, Registrų centras įdarbino 14 šios bendrovės darbuotojų sistemos tvarkytojo funkcijoms atlikti, 11 iš jų mokant darbo užmokestį iš valstybės biudžeto.

„Tai kelia įtarimą dėl galimo susitarimo su UAB „Nortal“ dėl papildomo apmokėjimo už atliekamus darbus (tobulinimo, klaidų taisymo ir pan.) sistemos garantinės priežiūros metu. ESPBI IS priežiūros etape daugiau nei už 100 tūkst. Eur iš UAB „Affecto Lietuva“ buvo įsigyta programinės įrangos licencijų aptarnavimo, priežiūros ir tobulinimo paslaugų. Ryšį su šioje įmonėje įdarbintu asmeniu šiemet deklaravo Registrų centro direktoriaus pavaduotojas, įmonės vardu pasirašęs visus audituotų projektų perdavimo ir priėmimo aktus, nors sutartyse buvo nurodyti kiti atsakingi asmenys“, – skelbė Susisiekimo ministerija.

Auditas atskleidė, kad nors e.sveikatos sistemos projektai baigti įgyvendinti dar 2015 m., tolesnė sistemos priežiūra kainuoja milijonus eurų. 2015 m. antrą pusmetį – 0,2 mln. eurų, 2016 m. – 1 mln. eurų, 2017 m. – apie 2 mln. eurų.

Šias audito išvadas įvertinęs ir papildomus tyrimus dėl e.sveikatos sistemos inicijavęs Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius 2018 m. gruodį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti informaciją dėl e.sveikatos sistemos paslaugų ir kai kurių jos posistemių diegimo.

Nepaisant įvairių institucijų inicijuotų auditų, tyrimų ir kreipimųsi, šių metų balandį Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė nutraukusi 2018 m. sausį STT pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, kuriant ir įgyvendinant e.sveikatos projektą. Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras nurodė, kad už projekto kūrimą ir įgyvendinimą atsakingų SAM tarnautojų ir kitų asmenų veiksmuose nebuvo nustatyta piktnaudžiavimo požymių.

V. Gailius: akivaizdu, kad vaikinai susikūrė sau schemą

Antikorupcijos komisijai, kai ši tyrė e.sveikatos sistemos kūrimo aplinkybes, vadovavęs Vitalijus Gailius LRT.lt teigė iki šiol esantis nustebęs, kad prokuratūra nusprendė nutraukti dar 2018 m. pradėtą tyrimą dėl minėto projekto.

„Žalos valstybei padaryta, nebūtinai reikia ieškoti asmenų elgesyje tyčios. Ten akivaizdu, kad vaikinai susikūrė sau schemą. [...] Buvo sukurta sistema, kad kai kas turėtų nuolatinių pajamų. Tie, kas kūrė e.sveikatos strategiją, vėliau ją, būdami privatūs verslininkai, ir įgyvendino“, – komentavo V. Gailius.

Buvęs parlamentaras tikino neabejojantis, kad pastarieji įvykiai, kai dėl užlietos Registrų centro serverinės savaitei sutriko e.sveikatos sistema, yra tiesiogiai susiję su prieš 10 ar 15 metų valdininkų, kūrusių šią sistemą, padarytomis klaidomis.

„Tai yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp tų pasekmių, kurias turime, tai yra neturėjimas rezervinių saugyklų, ir to, kas buvo daroma prieš 10 ir daugiau metų. Tai yra tiesioginis ryšys su piktnaudžiavimais, su Viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimais, su piktybišku aukščiausios audito institucijos, tai yra Valstybės kontrolės, nustatytų pažeidimų ignoravimu, su bandymu korumpuoti projektą nuo pirmos minutės“, – dėstė V. Gailius.

Buvęs Antikorupcijos komisijos pirmininkas priminė, kad Valstybės kontrolė e.sveikatos projekto kūrimą auditavo ir neigiamas išvadas pateikė bent penkis kartus. Tai, anot V. Gailiaus, dar labiau sustiprina nuostabą, kodėl teisėsauga anksčiau nesiėmė tyrimų dėl e.sveikatos projekto įgyvendinimo. Tačiau V. Gailius teigė turintis atsakymą, kodėl nebuvo imtasi veiksmų, o dabar, jo manymu, surasti kaltuosius dėl e.sveikatos spragų vargu ar pavyks.

„Tuo laikotarpiu mes tiesiog turėjome vidutinybes Generalinės prokuratūros vadovo kėdėje. Ten nebuvo kompetentingos vadovybės, ten buvo kažkoks nesusipratimas ir tiems žmonėms tokio lygmens tyrimai buvo misija neįmanoma. [...]

Po 10 metų nėra lengva tai padaryti. Reikia tirti tada, kada reikia tai daryti, o ne tada, kada tave priverčia daryti. 2008, 2009 m. buvo audito ataskaitos apie e.sveikatą, 2011, 2013 m. vėl atlikti patikrinimai, auditai – buvo aibė tų kreipimųsi. Visa tai buvo ignoruojama. Ar buvo ignoruojama tikrai už ačiū, nežinau“, – kalbėjo V. Gailius.