Lietuvoje

2020.07.31 05:30

Grįžęs iš Afganistano alytiškis ramybę atrado augindamas bonsus: gydo ir prezidento medelį

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.07.31 05:30

„Tai yra visas mano gyvenimas“, – tokią frazę ne kartą išgirdome iš Alytuje bonsai studiją įkūrusio Kęstučio Ptakausko. Prieš daugiau nei 20 metų jis įsigijo pirmąjį bonsai medelį, o dabar jo sodas – pelnęs gausybę apdovanojimų, savo medelį čia gydo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

Į Alytuje esančią Bonsai studiją atvykome jau po vidurdienio. Danguje jau kaupėsi tamsūs debesys, kilo vėjas – buvo aišku, kad tuoj ims pliaupti lietus. Tačiau pro plyšelius debesyse vis prasiverždavo saulės spinduliai, kurie, krisdami ant gausybės mažų medelių, nudažydavo juos ryškesne žaluma.

Taip pat skaitykite

Dabar Kęstučio japoniškas sodas pritraukia minias lankytojų, tačiau jis čia stūksojo ne visada – kažkada vietoje bonsai medelių, tvenkinio su japoniškais karpiais ir kitų grožybių čia buvo daržas, šiltnamis, lakstė vištos. Pirmasis bonsai medelis šiame sode atsirado apie 1994-uosius metus. Kęstutis pasakojo, kad grįžus iš karinės tarnybos Afganistane jis ilgai ieškojo būdų numalšinti stresą, likusį po ten patirtų išgyvenimų.

„Aštuonerius metus blaškiausi, ieškojau, kaip nuimti tą stresą. Po tų aštuonerių metų įsigijau pirmąjį bonsai medelį. Man buvo labai įdomu pažiūrėti, kaip gali medelis augti vazone.

Tuomet pradėjau ieškoti literatūros, bet ir jos nebuvo. Pradėjau rašyti laiškus į Japoniją, bet vis negaudavau atsakymų. Vėliau iš vieno Japonijos miškų instituto gavau atsakymą, kad „Japonija tau per toli, ieškok Europoje“. Aš nustebau, kad ir Europoje yra, ir tada pradėjau ieškoti Europoje, gilinti žinias“, – kalbėjo Kęstutis.

Kai kuriems atrodė keista

Pasakodamas apie bonsai medelius ir savo japonišką sodą, Kęstutis ne kartą tai vadino menu, o žmones, užsiimančius šia veikla, – menininkais. Jis pasakojo jautęs, kad tokia veikla jam padeda atsigauti, pamiršti patirtą stresą, o netrukus kilo noras įrengti ir bonsai studiją bei šio meno paslapčių mokyti kitus.

Kiti tuo metu turbūt galvojo, kad tam žmogui visai pasimaišė, nes buvo tik žemė ir akmenys.

Tuo metu Kęstutis jau buvo prakutęs – keliaudamas po pasaulį įgijo tiek žinių, kad galėjo jas perteikti kitiems. Įkūrus studiją jis sumanė įkurti ir japonišką sodą. Tą daryti jis rimtai ėmėsi maždaug 1994-aisiais. Tuomet jis nugriovė šiltnamį, išlygino daržus, ėmėsi kasti tvenkinį, pilti kalną, sodinti akmenis.

„Kiti tuo metu turbūt galvojo, kad tam žmogui visai pasimaišė, nes buvo tik žemė ir akmenys. Aišku, tai buvo keista, nes niekas nežinojo, ką aš darau, tuo metu apie japoniškus sodus išvis niekas nei žinojo, nei domėjosi“, – prisiminė Kęstutis.

Jis skaičiuoja, kad sodą įrenginėjo kone dešimtmetį ir norimą jo išvaizdą pasiekė maždaug 2002-aisiais, tačiau, kaip sakė Kęstutis, sodas kasmet vis gražėja. Jis pasakojo, kad jo sodas sulaukia ir nemažai lankytojų, tarp kurių ne tik smalsūs lietuviai, bet ir, pavyzdžiui, Japonijos ambasadorius.

Paslapčių moko ir kitus, gydo medelius

Kęstučio sode bonsai medelių netrūksta, tačiau ne visi jie yra jo. Kai kurie medeliai yra atvežti jam, kad pasveiktų – Kęstutis priima nualintus ar kitaip pažeistus bonsai medelius ir juos atgaivina. Jis pasakojo kai kuriais metais sulaukdavęs ir kone šimto sergančių medelių.

„Šiemet jų jau mažiau. Tai reiškia, kad tie medeliai, kuriuos persodinu, gyvuoja. Tai aš jau ir džiaugiuosi“, – su šypsena apie išgydytus medelius kalbėjo Kęstutis.

Paklaustas, kas svarbiausia auginant bonsai medelius, Kęstutis kalbėjo, kad didžiausią reikšmę turi gruntas. Jis pats kelias grunto rūšis parsigabena iš Japonijos, vieną – iš Korėjos: „Gruntas lemia medelio augimą. Kai man atveža medelius, aš juos persodinu į gerą gruntą ir tada medelis greitai atsigauna ir gali gyvuoti.“

Gana nemažame vyro kieme yra įkurta ir pastogė, kurioje jis rengia pamokas tiems, kurie nori išmokti bonsai meno paslapčių. Kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį pas Kęstutį susirenka apie 35 žmonės, kurių dalis jau yra pažengę, o kai kurie – visiškai bonsai meno naujokai.

„Man kartais būna jau sunku susitvarkyti, tai tie, kurie žino daugiau, padeda naujokams“, – sakė Kęstutis.

Gydo ir prezidento medelį

Bekalbant su Kęstučiu, šis pasidžiaugė, kad prieš keletą savaičių jo sode lankėsi ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pirma šovusi mintis, kad prezidentas, kaip ir daugelis sodo lankytojų, čia atvyko kaip turistas. Tačiau pasirodo, kad Kęstutis ir G. Nausėda pažįstami jau kone 15 metų.

Kęstutis savo kieme yra įkūręs ir mažą ekspoziciją, kurioje išdėlioti jo pelnyti apdovanojimai, prizai, dovanos, lauktuvės ir t.t. Ekspozicijoje matyti ir nuotrauka, kurioje – G. Nausėda ir pirmoji ponia Diana. Tiesa, nuotraukoje – dar ne prezidentas, o draugas, atvykęs aplankyti sodo.

„Mes su prezidentu susipažinome per bonsai. Jis tuo metu irgi turėjo bonsai ir nuo to užsimezgė mūsų draugystė. Taip kokius 15 metų ir draugaujam. Kaip ne prezidentas jis čia buvo kokius aštuonis kartus, o kaip prezidentas tai pirmą kartą buvo“, – su džiaugsmu pasakojo Kęstutis.

Šiuo metu jis gydo G. Nausėdos bonsai medelį, kurį prezidentas gavo dovanų. Kaip sakė Kęstutis, medelis buvo nukentėjęs, nes buvo palaikytas kambaryje, o tai juk – lauko medelis. Tačiau dabar prezidento bonsai jau yra sveikas ir greitu metu turėtų grįžti pas šeimininką.

„Kai jam padovanojo, jis buvo vos žalias, bet džiaugiuosi, kad atgaivinau, tik paskui dar truputį paformuosiu“, – rodydamas medelį džiaugėsi Kęstutis.

Karpius galima glostyti ranka

Japoniškame sode, kuriame atrodo ir taip gausu visko, ypatingą vietą užima tvenkinys, kuriame – gausybė japoniškų karpių. Įvairiausių spalvų žuvys, atrodo, visiškai nebijo to, kas dedasi aplink, o Kęstučiui į vandenį įbėrus pašaro galima priklaupus jas ir ranka paglostyti.

Spalvos jų – kuo įvairiausios. Nors kai kurių margumas atima žadą, Kęstutis parodo ranka į rudą, atrodytų, lietuvio akiai įprastos spalvos žuvį. Visgi pasirodo, kad toks karpis yra gana retas.

Po to pažiūrėjo į tvenkinį ir pasakė, kad jame tik varlės gyventi gali, kad jis yra blogas.

Tam, kad galėtų auginti japoniškus karpius, Kęstučiui teko pavargti. Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį vieni geriausių KOI karpių augintojų sužinojo apie Kęstučio sodą ir tai, kad jis augina karpius. 2010-ųjų gruodį jie atvyko apsilankyti.

„Pirmiausia pažiūrėjo, pagyrė, kad gražus sodas. Po to pažiūrėjo į tvenkinį ir pasakė, kad jame tik varlės gyventi gali, kad jis yra blogas. Jame jau plaukiojo karpiai, bet pasirodė, kad jie – mišrūnai. Jie pasakė, kad norint auginti tikrus karpius, tvenkinį reikia sutvarkyti, perdaryti, pasakė, kaip tai padaryti ir sakė, kad jei sutvarkysiu, jie man padovanos karpių“, – pasakojo Kęstutis.

Tuomet jis ėmėsi tvarkyti kieme iškasto tvenkinio. Darbo, pasak jo, buvo nemažai – nebuvo valymo įrenginių, reikėjo viską kasti, bet kasant giliau pradėjo smigti šalia stovintis arbatos namelis, kurį reikėjo paremti. Darbams jau artėjant link pabaigos, nutiko nelaimė – Kęstutis įkrito į iškastą tvenkinį ir sunkiai susižalojo nugarą.

Tačiau tai jo neatbaidė ir pasveikęs jis vis tiek įrengė tvenkinį. Jį pabaigus, į Alytuje esančią studiją atkeliavo 70 japoniškų karpių.

Tiesa, ir čia iš tiko bėda – karpiai pradėjo sirgti, kai kurie ir numirė. Kęstutis pradėjo mokytis, kaip nustatyti japoniškų karpių ligas ir padėti jiems: „Teko nusipirkti mikroskopą, auginti mėgintuvėlyje bakterijas, atrasti, kokie yra parazitai. Vėliau, kai viską suradau, reikėjo vaistų, o pas mus juk niekas žuvų negydo tokiu būdu. Vėliau suradau vaistus, antibiotikus, išmokau, kaip juos suleisti, kaip išvalyti žaizdas ir šiuo metu viskas yra gerai.“

Vaikšto žvaigždynu

Akį patraukia ir kitas Kęstučio sodo akcentas – zen sodas. Kažkada jo vietoje stovėjo šiltnamis, tačiau jį nugriovus, kaip prisiminė Kęstutis, buvo sunku sugalvoti, ką įrengti jo vietoje.

„Per gimtadienį, gruodžio 10-ąją, ėjau ir tarsi pati gamta man pasakė. Pakėliau galvą, o dangus buvo giedras giedras ir čia stovėjo Kasiopėjos žvaigždynas. Jau tada žinojau, kad yra sausieji sodai, zen sodai, skirti meditacijai.

Pradėjau ieškoti, kaip tą sodą išpildyti, kad galėčiau sudėti žvaigždyną šitame plote. Radau, kad irgi Japonijoje yra vienas zen sodas kaip tik su šiuo žvaigždynu. Buvo schemos ir aš tada išdėliojau. Kaip sakau, niekas neturi galimybės vaikščioti po žvaigždyną, o aš turiu“ – portalui LRT.lt pasakojo Bonsai studijos įkūrėjas Kęstutis.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33