Tadas Kosciuška mūsų krašte išgarsėjo kaip 1794 m. sukilimo vadas. Tačiau nedaug kam žinoma, kad prieš tai jis dalyvavo Amerikos nepriklausomybės kare, artimai bendravo su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Thomu Jeffersonu ir buvo juodaodžių teisių gynėjas.
1776 m. T. Kosciuška, atvykęs į Filadelfiją, perskaitė Nepriklausomybės deklaraciją, kuri jam padarė didžiulę įtaką. O kiek vėliau lietuvis tapo artimu už šio dokumento parengimą atsakingo T. Jeffersono draugu.
„T. Kosciuškos nuopelnai Amerikai – didžiuliai. Jis buvo ne karvedys, o karinės inžinerijos specialistas, žmogus, rūpinęsis fortifikacija (įtvirtinimais). 1778 m. jis tapo vyriausiuoju Vestpointo inžinieriumi ir sukūrė įtvirtinimus, kurių negalėjo įveikti britai. Vėliau šioje vietoje įkurtos legendinės karo akademijos idėja priklauso taip pat jam“, – pasakoja istorikas dr. Eligijus Raila.
Po Nepriklausomybės karo į Lietuvą sugrįžęs T. Kosciuška buvo pašauktas į kariuomenę. 1794 m. ėmė vadovauti ATR sukilimui prieš Rusiją, Prūsiją ir Austriją, tačiau kova trimis frontais buvo pralaimėta.
Po sukilimo į JAV vėl atvykęs T. Kosciuška buvo sutiktas kaip didvyris. Čia jis surašė testamentą, pagal kurį pinigai, gauti už kovas dėl Amerikos nepriklausomybės, turėjo būti skirti išpirkti juodaodžius iš vergovės ir jiems suteikti reikiamą išsilavinimą. O šio testamento vykdytoju buvo paskirtas T. Jeffersonas.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Istorijos detektyvai“.
