Lietuvoje

2020.07.23 16:45

Trečia para neveikianti e.sveikata pacientus stumia į neviltį, medikus – į akmens amžių

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.07.23 16:45

Trečią parą iš eilės nepavykstant sutvarkyti užlietų e.sveikata sistemų, medikai po 12 val. per dieną praleidžia išrašinėdami receptus vaistams ranka. Receptas tik mėnesiui ir tik tuo atveju, jei yra popierinė kompensuojamųjų vaistų knygelė. Pastarųjų, nenaudotų kelerius metus, dažnas pacientas tiesiog neberanda. Knygelės – papildomas gydymo įstaigų galvos skausmas, kaip ir akyse augančios išlaidos už papildomą medikų darbą. Jas greičiausiai teks pasidengti pačioms įstaigoms, nesitikint iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nei malonės, nei užuojautos. 

Vilnietis Tomas, kuriam prieš septynerius metus buvo atlikta inkstų transplantacija, imunitetą slopinančius vaistus privalo gerti kiekvieną dieną tiksliai nustatytu laiku. Kitu atveju persodintą inkstą vyrui organizmas gali atmesti kaip svetimkūnį.

„Tie vaistai geriami kasdien nustatytu laiku, nes vienodas veikliosios medžiagos lygis organizme turi būti nuolat palaikomas. Vaistų negalima gerti nei anksčiau, nei vėliau. Be vaistų palaukti dieną ar dvi šiuo atveju neįmanoma“, – tikino Tomas.

Vaistų vyras atsargoje turi vos kelioms dienoms, tačiau naujų gydytoja dėl strigusios e.sveikata sistemos išrašyti taip paprastai negali. Vaistų be recepto pacientui vaistinėje apskritai neparduos, o ir valstybės kompensuojama dalis, jeigu ją reikėtų pačiam dengti iš kišenės, būtų skausminga. Šiandien vien priemoka už kompensuojamąjį vaistą mėnesiui siekia apie 60 eurų.

„Pirmadienį gydytojai nepasiskambinau, kadangi dabar gydymas daugiausiai visur vyksta nuotoliniu būdu. Antradienį prisiskambinau ir supratau, kad jau per vėlu yra. Dabar toks laukimo režimas, visi tikisi, kad atsigaus e.sveikata, tad laukiame. Vaistų lieka keletui dienų, jie tirpsta.

Jeigu sistema neatsigaus, tada bandysiu važiuoti pas gydytoją su kompensuojamųjų vaistų pasu. Aišku, knygelės reikės paieškoti, nes jos apie metus nenaudojau. Bet iškyla kitas klausimas, ar vaistinės yra pasiruošusios, nes jos irgi pildo e.sveikatos sistemoje informaciją, jos turi matyti, ar tas vaistas man priklauso, kokiam laikotarpiui jis skiriamas. Tai ar aš gausiu vaistinėje tą vaistą, kad ir su ta knygele nuėjęs – čia irgi klausimas. Tai yra gana rimta problema“, – sakė vilnietis Tomas.

Poliklinika iš pakampių traukia kompensuojamųjų knygelių likučius

Vilniaus Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras naujienų portalui LRT.lt sakė, kad dėl e.sveikata sistemos gedimų poliklinikos medikai patiria daug nepatogumų, o jų pacientai – didelių problemų. Didžioji dalis bėdų susijusios su receptų vaistams išdavimu. Anot įstaigos direktoriaus, SAM raštu įpareigojo teritorines ligonių kasas išduoti gydymo įstaigoms specialiuosius receptus, tačiau jų Centro poliklinika beveik negauna.

„Reikia išrašyti kai kuriuos medikamentus, tai ypatingai yra aktualu diabetikams, o jie ar pametę, ar pamiršę, kur yra padėję kompensuojamųjų medikamentų knygutes. Tai radome rezervą tų kompensuojamų knygučių, surinkome iš visų kampų ir dabar nemokamai duodame tiems pacientams, kurie neturi“, – sakė K. Štaras.

Knygeles jų neturintiems pacientams po nuotolinių konsultacijų Centro poliklinikos medikai palieka tiesiog registratūroje. Knygeles turintieji privalo į gydymo įstaigą atvykti du kartus: pirmą kartą knygelę atvežti, kad šeimos gydytojas galėtų išrašyti receptą reikalingiems vaistams, antrąkart – registratūroje atsiimti užpildytą knygelę, kad su ja galėtų keliauti į vaistinę.

Medikų darbo krūvis padidėjo 50 proc.

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) narė Jurga Dūdienė naujienų portalui LRT.lt atsiliepusi telefonu iškart pabrėžė, kad komentarui turi labai mažai laiko – skuba pasiimti sveikatos priežiūros specialisto tapatybę patvirtinančių lipdukų, kurie klijuojami ant kiekvieno popierinio kompensuojamųjų vaistų recepto.

„Kadangi esu įstaigos vadovė, tai tenka organizuoti šitą dalyką, kad turėtume įstaigoje galimybę receptus išrašyti, nes jau trejus metus rašėme elektroninius receptus ir tokių atsargų jau neturėjome. Lipdukų vykstame į teritorinės ligonių kasas arba viena įstaiga iš kitos kolegiškai, draugiškai pasiskolina. Va tokia kasdienybė. Siuntimai pas specialistus neveikia, žmonės nuvyksta, klausia, kaip čia mus priims – chaosas. Kai kurie specialistai bando surasti šeimos gydytoją, aiškinasi, ar tikrai parašytas elektroninis siuntimas“, – pastarųjų dienų darbą apibūdino šeimos gydytoja.

Anot J. Dūdienės, per pastarąsias dienas darbo krūvis ir taip užimtiems šeimos gydytojams išaugo apie 50 proc. Jeigu šeimos gydytojų darbo diena paprastai trunka 8 darbo valandas, tai socialiniuose tinkluose medikai tikina pastarąsias dienas pildydami dokumentus ranka dirba ir po 12 valandų.

„Pavyzdžiui, ateina pacientas su lėtinėmis ligomis, jam reikia išrašyti 5-6 receptus, jau nekalbu apie tuos, kuriems ir 9, ir 10 išrašome. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą tu ranka turi parašyti 6 receptus, juos surašyti į ambulatorinę popierinę paciento kortelę. Ten nurodoma, koks yra receptas išrašytas, taip pat vaisto dozavimas, vaisto vartojimo instrukcija ir recepto numeris. Šeimos gydytojas dirba raštininko darbą. O dauguma šeimos gydytojų dirba jau be slaugytojų, kabinete po vieną, nes slaugytojos turi savo veiklas“, – dėmesį atkreipė J. Dūdienė.

LŠGPS narės teigimu, strigus elektroninei sistemai nebeužtenka laiko išrašyti receptą ilgesniam laikui. Pavyzdžiui, elektroninėje erdvėje galima pacientui išrašyti pusei metų reikalingo vaisto kiekį, kartu nurodyti, kad jis to vaisto gali pirkti dalimis, kartą per mėnesį, jeigu jam taip yra patogiau. Šiandien norint išrašyti tokį popierinį receptą ranka, tai užtruktų kone šešis kartus ilgiau.

„Mes tikrai džiaugdavomės, kai galėdavome parašyti elektroninius receptus, tai yra didžiulis palengvinimas, nes vieno vizito metu gali pacientui ramiai skirti vaistų pusei metų į priekį, jeigu jam yra gerai kontroliuojama liga. Užtenka pažymėti, kad pacientas vaistinėje lankosi kas mėnesį, kas du, ar kas tris, taip, kaip jam patogiau, kiek jis pinigų turi, kita vertus, kiek jis turi vietos pasidėti parsineštas vaistų dėžutes. Aš kalbu apie lėtinėmis ligomis sergančius, daug vaistų vartojančius pacientus.

Tai dabar įsivaizduokime, jeigu reikėtų popierinį receptą parašyti tokį, kad galėtų pacientas lankytis vaistinėje pusę metų kas mėnesį, mes turėtume rašyti ant kiekvieno blanko po vieną receptą mėnesiui. Tai koks skaičius susidaro rašliavos? Tai mes dabar parašysime receptą tik mėnesiui, bet automatiškai po mėnesio arba po dviejų sukursime papildomas pacientų eiles“, – sakė J. Dūdienė.

Malonės iš SAM vargu ar sulauks

LŠGP narė tikisi, kad atstačius e.sveikatos sistemos darbą, tris paras o gal ir ilgiau ranka rašytų dokumentų neteks medikams suvedinėti po darbo.

„Manau, kad bus dalis tokių ir juos pateisinsiu, tuos vadovus, kurie leis nesuvesti duomenų ir paliks tik popierinius variantus. Jeigu reikės, ligonių kasos tikrai galės pasitikrinti, o apkrauti papildoma veikla – man nekyla ranka deleguoti tokios funkcijos nei sau pačiai, nei savo kolegoms. Tai linkiu mums visiems blaivaus proto, kad mes suprastume, kad trijų parų, gal keturių, o gal ir penkių duomenis suvedinėti ir viršvalandžius sėdėti – tai yra nedraugiška“, – tikino J. Dūdienė.

Tačiau panašu, kad nuolaidžiauti medikų bendruomenei SAM nėra pasiruošusi. Trečiadienį ministerija surengė nuotolinį pasitarimą su šalies gydymo įstaigų vadovais susidariusiai pastarųjų parų padėčiai aptarti. Pasitarime dalyvavęs Centro poliklinikos direktorius tikino, kad gydymo įstaigų vadovai ne tik išvardijo kilusias problemas, bet ir prašė ministerijos supratingumo taikant kai kuriuos teisės aktus.

Pavyzdžiui, nuo liepos 1 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, įpareigojantis stacionarias įstaigas atnaujinti 70 proc. iki karantino buvusių paslaugų apimčių, ambulatorinėms įstaigoms – iki 80 proc. Numatytų paslaugų apimčių nepasiekusioms įstaigoms bus mažinamas finansavimas: su jomis už suteiktas paslaugas bus atsiskaitoma ne 1/12 principu (praėjusių metų vidutinės mėnesio pajamos), o už faktiškai suteiktas pacientams paslaugas.

K. Štaras tikina, kad numatytus pajėgumus pasiekti yra sunku dėl vis dar taikomų infekcijos kontrolės reikalavimų, o užlieta duomenų valdymo sistema situaciją tik apsunkina.

„SAM teigia, kad reikia pasistengti, dabar ypatinga situacija, bet kažkokių ypatingų sprendimų neturi, konkrečių datų irgi neturi. Buvo prašoma ministerijos, kad įsakymo galiojimas (dėl pajėgumų) būtų taikomas ne nuo liepos 1 dienos, o nuo rugpjūčio. Viceministrė Kristina Garuolienė atsakė, kad ne, nebus ir jūs privalote pasiekti numatytus rezultatus.

Tai yra nesąžininga primesti gydytojams ir slaugytojams papildomas funkcijas, kurios atsirado dėl nenumatytos situacijos. Tai yra didžiulis uždavinys tiek vadovams, tiek ir gydytojams, slaugytojams. Reikia dirbti papildomai ir už tą papildomą darbą reikės atlyginti. Kol kas dar neskaičiavome, kiek papildomų finansų pareikalaus ši situacija, tačiau administratoriai, skyrių vedėjai fiksuoja dirbtą laiką, viršvalandžius ir rugpjūčio pradžioje tuos duomenis turėsime. Be abejo, papildomų išlaidų bus“, – įsitikinęs K. Štaras.

Sistema įtarimų kėlė jau pačioje pradžioje

Santaros klinikose šeimos gydytoju dirbantis Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius naujienų portalui LRT.lt sakė, kad šiandien sveikatos priežiūros įstaigas gelbsti tik jų pačių pastangomis sukurtos papildomos posistemės, veikiančios greta pagrindinės e.sveikatos sistemos. Pastaroji, anot profesoriaus, dar iki užliejimo veikė su trikdžiais.

„Dirbti tiesiogiai toje sistemoje nėra patogu, nes niekada nežinai, kas gali kada atsitikti. Pavyzdžiui, kada yra perkrovimai dideli, ji pradeda strigti, ji niekada nebuvo draugiška. Pavyzdžiui, Santaros klinikose mes turime savo sistemą, kuri yra patogi ir ji eksportuoja duomenis į pagrindinę sistemą. Šiandien ligoninės sistemoje visus įrašus apie pacientus mes esame išsaugoję, dėl to nėra problemų. Mes galime atsirinkti ir tuos receptus, kuriuos esame išrašę. Tai užima laiko, bet tą galima padaryti. Tačiau naujo elektroninio recepto dėl strigusios centrinės sistemos išduoti negalime“, – sakė V. Kasiulevičius.

Profesorius pamena, kai medikų bendruomenei socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio vadovaujama SAM pristatinėjo diegiamą e.sveikata sistemą.

„Aš esu dalyvavęs vienoje diskusijoje, išsakęs labai kritišką nuomonę dėl to, ką jie mums ten rodė ir kaip ten viskas bus. Tokių duomenų koncentravimas tokiu nepatikimu formatu mums kėlė labai daug klausimų, bet paskui mes pripratome ir ta sistema geromis sąlygomis veikė. Iš vienos pusės viską turėti vienoje sistemoje yra gerai, bet rizika taip pat labai didelė. Pastarasis lūžis yra reikšmingas. Kaip suprantu, didžiausia problema yra tai, kad nėra atsarginių duomenų kopijos. Kuo tai pasibaigs – mes dar iki galo nežinome, mes tik tikimės, kad bus gerai“, – vylėsi V. Kasiulevičius.

SAM: gydytojams nereikės suvedinėti į sistemą popierinių receptų

Anot SAM Spaudos tarnybos patarėjos Neringos Mikėnaitės, Registrų centras deda visas pastangas, kad e.sveikatos sistemos veikla kuo greičiau būtų atkurta. Tiesa, vilties, kad kelias paras ranka rašytų duomenų bus galima ir nebeįvedinėti, nėra.

„Vadovaujantis ESPBI IS (žinoma kaip e.sveikatos sistema) tvarkos aprašu, esant ESPBI IS veikimo sutrikimams, dėl kurių nėra galimybės paciento sveikatos duomenų tvarkyti elektroniniu būdu, sveikatinimo įstaiga privalo užtikrinti pacientų sveikatos duomenų fiksavimą vidinėje įstaigos informacinėje sistemoje ar rašytiniu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Pašalinus ESPBI IS veikimo sutrikimus, pagrindiniai paciento sveikatos duomenys turi būti įvedami į ESPBI IS”, – teigia N. Mikėnaitė.

SAM atkreipia dėmesį, kad ESPBI IS nėra kaupiami visi paciento sveikatos duomenys, tad į pradėjusią veikti sistemą reikėtų suvesti tik aktualiausius paciento sveikatos duomenis: ambulatorinio apsilankymo aprašymą, stacionaro epikrizę, siuntimus ir pažymas. Tuo tarpu receptams bus taikoma išimtis.

„Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis sveikatos priežiūros įstaigų naudoja savo informacines sistemas, joms reikės tik perduoti jau užfiksuotus duomenis į ESPBI IS. Siekiant išvengti vaistų išdavimo dubliavimosi, gydytojams nereikės popierinių receptų suvesti į ESPBI IS“, – pabrėžė N. Mikėnaitė.

Populiariausi

Karantinas Lietuvoje

Lietuvoje

2020.10.28 12:24

Nauji COVID-19 atvejai: infekcija sparčiai plinta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, vejasi Šiauliai patvirtinti 776 nauji užsikrėtimo atvejai ir 3 mirtys, atnaujinta 12.47

7
Perskaičiuojami balsai po to, kai paskelbta, kad Gintautas Paluckas ir Edmundas Pupinis jų surinko vienodai

Lietuvoje

2020.10.27 21:05

Balsų perskaičiavimą Utenoje organizavo Pupinio padėjėja, socdemai ruošia skundą VRK VRK vadovė: neturėjau duomenų, kad komisijos pirmininkė yra Pupinio padėjėja, atnaujinta 23.20

9