captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Paltanavičius. Gaigalų švilpsėjimas, medšarkės giesmė pranašauja pavasarį

Po Užgavėnių septintą ryto jau regime išblyškusį dangų, o po keleto minučių ima švisti. Diena ilgesnė jau dviem valandomis. Žvelgdami į kalendorių bandome skaičiuoti dienas, skirtas žiemai. Tačiau tai visai nieko nereiškia. Žinome, kad žiema bus tiek, kiek norės. 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Po Užgavėnių septintą ryto jau regime išblyškusį dangų, o po keleto minučių ima švisti. Diena ilgesnė jau dviem valandomis. Žvelgdami į kalendorių bandome skaičiuoti dienas, skirtas žiemai. Tačiau tai visai nieko nereiškia. Žinome, kad žiema bus tiek, kiek norės.

Tiesa, žiema jau kitokia. Kartais dar visai žvali, pasiaučianti, bet dažniau – skylėtais rūbais ir pavargusi. Žiema yra rimta ir pavojinga, todėl gamtoje su ja niekas nejuokauja. Visi suprantame, kad bet kada gali atsigręžti šiaurys ar rytys, spustelėti šaltis. Štai tada pačiam žiemos gale patirtume didžiausias netektis, skaičiuotume pražudytus vaismedžius. Visada tyliai viliamės, kad to nebus.

Kai pradeda ilgėti diena, į laukus vis dažniau išbėga lapės. Čia rudakailes traukia keletas dalykų. Visų pirma, atvirose vietose saulėtą dieną šilčiau. Be to, čia mažiau sniego ir lengviau pasiekti maistą, sumedžioti peles ar pelėnus. Tačiau dabar lapėms svarbiausia ruja, vestuvės. Būtent dabar galima akivaizdžiai pamatyti, kiek lapių yra gamtoje. Prieš trejetą metų prasidėjęs jų skaičiaus mažėjimas dar nepasiekė pačios mažiausios vertės ir nepradėjo didėti.

Stebint tas negausias laukuose šmirinėjančias lapes, tenka nemaloniai nustebti – dalis jų kenčia nuo niežų. Jeigu važiuodami automobiliu pamatysite netoliese vaikštinėjančią lapę, atkreipkite dėmesį į jos uodegą – ar ji nenuplikusi, ar nelikęs tik stimburys. Tokie žvėrys, suprantama, kenčia nuo niežinių erkučių, platina jas gamtoje. Tuo pačiu nuplikę žvėrys tampa neatsparūs šalčiui, jie labiau pažeidžiami ligų.

Į gamtą vis labiau keliauja pavasario nuotaikos. Tai ne tik didžiųjų zylių giesmės. Štai lesinant didžiąsias antis, negalima negirdėti spygaus gaigaliukų švilpsėjimo. Šis garsas – jų vestuvių, porų sudarymo meto dalis. Jį bus galima girdėti iki balandžio vidurio.

Viena įdomesnių šio meto giesmių – plėšriosios medšarkės vingri melodija. Ji labai įvairi, supinta iš skirtingo skambesio ir aukštumo tonų. Ši medšarkė peri labai anksti, jos lizdai sukami aukštapelkių pušelėse. Dabar plėšriosios medšarkės giesmė, sakytum, yra lyg atsisveikinimas su laukuose praleista žiema. Greitai šie paukščiai keliaus į savo pelkes.     

Pasakojimas skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close