Lietuvoje

2020.07.26 17:20

Kritikos neatsikratančios Kalbos inspekcijos narys: valstybės institucijas esame pripratę tepti purvais ir mėšlu

Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.07.26 17:20

Kritikos akiratyje atsidūrusios Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas sako, kad jo atstovaujama institucija tėra įstatymų vykdytojai, todėl puolama be pagrindo, be to, savo veikloje ji ne kartą padėjusi žmonėms ginčuose su darbdaviais, nors šįkart kaltinama diskriminacija tautiniu pagrindu. Anot situaciją komentuojančių mokslininkų, tai, ką daro VKI, yra perteklinga ir atspindi „ne demokratinę, o technokratinę kalbos politiką“.


Kalbos inspekcija sulaukė žiniasklaidos ir Seimo opozicijos politikų dėmesio po to, kai aštuoni Vilniaus centrinės bibliotekos darbuotojai buvo įpareigoti laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, nes yra baigę lenkų arba rusų kalbos mokyklas iki 1991 metų. Neišlaikę tokio egzamino per penkis mėnesius, kaip sakė inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, darbuotojai nebegalėtų dirbti, jų vadovei būtų pritaikyta bauda.

LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ dalyvavęs inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas sako, kad vadovaujamasi valstybinės kalbos įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, priimtu dar 1993 m., atnaujintu dar po dešimties metų.

„Kodėl kilo šis triukšmas? Pirmiausia, todėl, kad žmogus, kuris turėjo atlikti savo pareigas, jų neatliko – kalbu apie direktorę. Neatlikdama savo pareigų, direktorė pasiskundė vienam žurnalistui, jis naujieną išplatino. Tai visa triukšmo esmė“, – teigė D. Smalinskas.

„Ne kalbos inspekcija kuria taisykles, mes esame vykdytojai, kitas klausimas – geri ar blogi. Tačiau šiame nutarime yra nurodyta, kas ką turi padaryti. Ir jeigu jau reikia ką nors padaryti asmeniui, tai nereikia kreiptis į žinomą žurnalistą, kad aš ko nors nepadariau ir tepti instituciją. O mes valstybės institucijas esame pripratę tepti purvais, mėšlu ir taip toliau. Nežinau, ko mes siekiame“, – apgailestavo pašnekovas.

Vis dėlto, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Natalijos Arlauskaitės teigimu, diskusijos esmė yra ne teisėtumas, kuriuo neabejojama, o priemonių tikslingumas ir proporcingumas. Be to, dažnam kliuvo ir inspekcijos viršininko retorika, šiam pareiškus, kad egzamino neišlaikiusieji „turės ieškoti kito darbo, pavyzdžiui, kroviko ar panašaus, kur nereikia su klientais bendrauti“.

„Diskusija yra apie tai, ką reiškia tam tikri teisės aktai naujose situacijose, ji sukasi aplink tai, ar valstybės institucijos turi aklai laikytis įstatymų, galbūt gali inicijuoti naujus?, – kalbėjo N. Arlauskaitė. – O už to slypi dar vienas klausimas – ar įstatymai, potvarkiai ir nutarimai gali būti pasenę, ar jie gali turėti diskriminuojantį pagrindą ar efektą? Ar įstatymų, nutarimų ir potvarkių taikymo praktikos ir retorikos gali būti kažkuo žeminančios arba neteisingos, kai dalis jaučiasi, kad jų teisingumo jausmas yra pažeistas“.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininko dr. Vuko Vukotičiaus manymu, Konstitucijos 14-asis straipsnis, sakantis, kad valstybinė šalies kalba yra lietuvių, interpretuojamas kaip prievolė kalbėti lietuviškai, o ne lygiagrečiai ir kitomis kalbomis.

„Mes turime ne demokratinę, o technokratinę kalbos politiką. Beveik visi įstatymai yra pasiūlyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, o Valstybinė kalbos inspekcija vykdo nurodymus“, – sakė laidos dalyvis.

D. Smalinskas pažymėjo, kad inspekcija neretai tampa arbitru ginčuose tarp darbdavio ir darbuotojo, kai kyla neaiškumų dėl kalbos mokėjimo reikalavimų, o nuo 1993 m. nėra sulaukusi kaltinimo diskriminacija. „Jūs manote, kad mes visiems buvome užrišę burnas?“, – retoriškai klausė VKI viršininko pavaduotojas.

„Aš esu filologas, nelabai drįsčiau aiškinti, kas yra diskriminacija, man būtų svetima. Tam yra Tautinių mažumų departamentas, ir viename portale aiškiai šio departamento skyriaus vedėja paaiškino, kad jokios diskriminacijos čia nėra. Jeigu būtų, ji būtų seniai eskaluota“, – atkreipė dėmesį D. Smalinskas.

Jo teigimu, ne kartą darbuotojai buvo inspekcijos apginti, kai iš jų nepagrįstai reikalauta pareigoms perteklinio lietuvių kalbos mokėjimo. Vis dėlto tam tikrose pozicijose viešajame sektoriuje inspekcija atlieka nepamainomą funkciją, aiškino D. Smalinskas.

„Tam tikras pareigas užimantys asmenys privalo, ateidami į darbą, pateikti pažymėjimą. Kodėl to reikia? Tam, kad būtų įvertintas kalbos mokėjimas. Žmogus, įsivaizduokite, gali puikiai mokėti kalbėti, bet darbe jam reikia mokėti rašyti. Tai kas patikrins? Jūs patikrinsite, Kalbos komisija, Seimas? (...) Jeigu kas nors įsigilintų ir nenorėtų pulti, suprastų, kam reikalinga Kalbos inspekcija“, – sakė pašnekovas.

Mes turime ne demokratinę, o technokratinę kalbos politiką

Kalbos politiką tyrinėjantis V. Vukotičius sako, kad siekinys turėtų būti daugiakalbystė, o ne vienkalbystė.

„Sutiksite visi, kad daug geriau, kai valstybinėse institucijose yra ir tokių žmonių, kurie gali aptarnauti ir lietuviškai, ir angliškai, ir rusiškai, ir, neduok Dieve, kitom kalbom. (...) Turi būti lietuvių kalba pagrindinė – taip, visi sutinkame, nes yra paprasčiau. Bet jeigu neigiame poreikį kitoms kalboms, mes patenkam į labai nemalonią situaciją“, – sakė jis.

VU TSPMI mokslininkė N. Arlauskaitė sako, kad ir atsiribojus nuo pastarosios savaitės įvykio nesunku pastebėti, kad kalba Lietuvoje esą yra „fetišizuota“, tą rodo ir kasdienėje kalboje kartais girdimi pasakymai, jog „žmogus kalba gerai, bet turi akcentą“. Anot V. Vukotičiaus, bendrinės kalbos grynumas sureikšminamas, taip nuvertinant ir tarmes.

„Svarbus dalykas, kokią kalbą ir kokį būdą kalbėti mes laikome prastu. Pavyzdžiui, ar laikome prastu kalbėjimu, kai yra juntamas akcentas, ar laikome prastu, pavyzdžiui, skirtingų stilistinių registrų nevaldymą. Labai dažnai prastu kalbėjimu laikomas kaip tik akcentas ir tai yra mūsų švietimo ir savivokos problema. Akcentas nėra blogas kalbėjimas“, – sakė N. Arlauskaitė.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Ronaldas Galinis.

Populiariausi

Karantinas vilniuje

Lietuvoje

2020.12.01 09:15

Mokslininkų ir ekspertų išvada – viruso plėtra Lietuvoje lėtėja, bet karantino priemones reikia stiprinti ekspertas: karantinas šalyje buvo įvestas per vėlai; atnaujinta 09.50

10