Lietuvoje

2020.07.25 18:40

Susirūpino nuo raminamųjų vaistų priklausomais ligoniais – naujiems pacientams siūlys alternatyvius gydymo būdus

Zenonas Gipiškis, Gabrielius Grubinskas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.25 18:40

Šeimos gydytojai pacientus ragins mažiau vartoti raminamųjų vaistų. Taip norima sumažinti pacientų priklausomybę nuo jų. Per kelis dešimtmečius raminamųjų vaistų vartojimas Lietuvoje išaugo tiek, kad lenkia kai kurias Europos valstybes. Specialistai LRT RADIJUI sako, kad raminamieji vaistai neveikia ligos priežasčių, o daug efektyvesnis yra gydymas nemedikamentiniais metodais.

Vidutinė raminamųjų vaistų vartojimo trukmė Lietuvoje siekia daugiau nei septynerius metus. Specialistai juos skirti rekomenduoja tik trumpalaikiam gydymui. Pasak Vilniaus psichikos sveikatos centro direktoriaus, psichiatro Martyno Marcinkevičiaus, raminamieji vaistai nešalina sutrikimo priežasties, o ilgalaikis tokių vaistų vartojimas gali sukelti priklausomybę nuo jų.

„Tokių vaistų anotaciniame lapelyje yra labai aiškiai parašyta, kad jie yra skirti tik trumpalaikiam vartojimui – trims –keturioms savaitėms, – pabrėžia M. Marcinkevičius. – Tokie vaistai neveikia ligos priežasties, o veikia tik simptomus.“

Dar vienas labai žalingas šalutinis poveikis, pasak pašnekovo, yra pripratimo galimybė prie raminamųjų vaistų. „Ši problema formavosi labai ilgą laiką, galima sakyti, dar nuo tarybinių laikų, kuomet žmogui pasiskundus išaugusiu nerimu ar blogu miegu, buvo taikoma bloga pačių gydytojų tradicija išrašyti tuos vaistus, neįsigilinus į priežastis“, – tikina Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas.

Tokie vaistai neveikia ligos priežasties, o veikia tik simptomus.

M. Marcinkevičius sako, kad labai svarbu, jog raminamieji vaistai nebūtų išrašomi pirmą kartą tiems, kam jų nereikia. „Svarbu, kad tie vaistai nebūtų išrašinėjami naujiems pacientams, kaip mes sakome, pirminiams pacientams, – nuogąstauja psichiatras. – Yra tokių vyresnių žmonių, kurie tokius vaistus vartoja 20, 30 ar daugiau metų. Tokiems pacientams palaipsniui bus mažinami tokių vaistų išrašymai ir taikomi kiti gydymo metodai.“

Dažnai nemigos priežastis galima pašalinti nemedikamentiniais būdais, tikina M. Marcinkevičius. „Pavyzdžiui, pacientas turi laikytis miego higienos rekomendacijų, – pabrėžia psichiatras. – Po tais raminamųjų vaistų skyrimais dažnai slepiasi ir negydytos depresijos. Daliai žmonių nustačius depresiją ir pakeitus raminamuosius į antidepresantus, po kelių mėnesių bus išgydyta depresija, tad tokiems pacientams nebereikės metų metais vartoti raminamųjų vaistų.“

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino rekomendacijas, pagal kurias raminamųjų vaistų iki tol nevartojusiam pacientui šeimos gydytojas juos skirti galės ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui.

„Tokių vaistų vartojimas iš tiesų yra per didelis. Mažinimas vyks rekomendaciniu pagrindu. Tie, kurie vartoja ilgą laiką, nebus verčiami mažinti vartojimo. Jiems bus rekomenduojama tai padaryti“, – sako SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas

Nemedikamentinis gydymas yra tvaresnis ir, dažnu atveju, efektyvesnis.

Pasak jo, griežčiau bus žiūrima į tuos atvejus, kuomet raminamieji vaistai pacientui bus skiriami pirmą kartą. „Pats principas yra tas, kad šeimos gydytojas galėtų daugiau naudoti ne medikamentinius būdus, kaip gydyti tuos pagrindinius sutrikimus, dėl kurių yra skiriami šie vaistai, – teigia I. Rubikas. – Tai nemiga, nerimas ir depresija. Nemedikamentinis gydymas yra tvaresnis ir, dažnu atveju, efektyvesnis.“

Jei raminamieji vaistai pacientui bus skiriami pirmą kartą, jų vartojimas bus galimas iki 12 savaičių arba trijų mėnesių, tikina I. Rubikas.

„Jei tokių vaistų vartotojas yra ilgalaikis, pacientas galės tęsti vaisto vartojimą esamomis dozėmis ir ilgesnį laiką. Tai aktualu tiems, kurie priklauso vadinamajai rizikos grupei. Kitiems pacientams, po to, kuomet baigsis vaisto vartojimo laikotarpis, ir iki jo, bus siūloma išbandyti nemedikamentinius gydymo būdus: kreiptis pas psichologą, psichoterapeutą, gydytis ne tik vaistais, bet ir kompleksiškai“, – sako SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

Būna, kad žmogus pats ateina ir prašo, o gydytojas, kad tik nuo jo atstotų, ima ir išrašo.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė pabrėžia, kad vaistai turi būti skiriami atlikus tyrimus.

„Pirmiausiai, gydytojas turi nustatyti ligą. Tik tada skirti (raminamuosius vaistus – LRT.lt). Būna, kad žmogus pats ateina ir prašo, o gydytojas, kad tik nuo jo atstotų, ima ir išrašo. Būna ir tokių atvejų. Tačiau manau, kad dauguma gydytojų atsižvelgia į paciento būklę. Jei žmogus kelias paras neužmiega, tokiu atveju gal jau ir reikia kažką išrašyti. Gydytojas turi nuspręsti, ar konkrečiam žmogui reikia gydymo, ar ne. O tam reikia atlikti tyrimus“, – sako LPOAT pirmininkė V. Augustinienė.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt