Lietuvoje

2020.07.18 21:15

Siūlymas leisti iš gręžinių be leidimų išgauti penkiskart daugiau gėlo vandens kelia aistras

Augustinas Šemelis, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.07.18 21:15

Aistras kelia valdančiųjų siūlymas gyventojams leisti iš giluminių gręžinių be jokių leidimų išgauti penkiskart daugiau gėlo vandens per parą nei leidžiama dabar. Pasak kritikų, taip būtų švaistomi gamtos resursai ir dėl išaugusio nuotekų skaičiaus teršiama gamta, o pataisos būtų naudingos tik stambiems ūkiams, nes gyventojai tiek vandens per parą nesunaudoja.

Pataisoms prieštarauja ir Aplinkos ministerija, vis dėlto valdantieji atmetė siūlymą prašyti Vyriausybės išvadų ir pataisoms po pateikimo pritarė.

Panorama. Briuselio diplomatai: derybos dėl ES biudžeto gali tęstis iki paryčių ir vis tiek baigtis be rezultatų

Tai – geriamojo vandens gręžinys Rusnėje. Šis priklauso Šilutės vandenų įmonei, kuri vandeniu ir aprūpina apylinkių gyventojus. Tačiau ne visi Lietuvos kaimai vandeniu apsirūpina per savivaldybes. Dalyje gręžinius bendra teise valdo ir jų vandenį naudoja tiesiogiai patys gyventojai.

Nuo liepos pirmosios juos užklupo pokyčiai - jei iš gręžinio per parą sunaudojama daugiau nei dešimt kubinių metrų vandens, tokiam gręžiniui reikia išsiimti leidimą. Ši riba, pasak dalies Seimo valdančiųjų, – nepagrįstai žema. Limitą jie siūlo kelti iškart penkis kartus. Penkiasdešimt kubinių metrų vandens per parą iš gręžinio be leidimo.

„Gyvename švarioje gamtoje. Jeigu šitas įstatymas praeis, kaip toliau bus? Kur dedamos nuotekos? Tokių kyla klausimų“, – sakė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Jei iš gręžinių be leidimo ir nemokamai bus galima pumpuoti penkiskart daugiau vandens nei dabar, pasak kritikų, gresia nekontroliuojama gręžinių plėtra, gamtos resursų švaistymas ir išaugusi tarša nuotekomis.

Tačiau, pasak siūlymo iniciatorių, kaimo gyventojams dabartinių dešimties kubų per parą, kuriuos jie gali semti iš gręžinių be leidimų, nepakanka.

„Viena karvė, karvei reikia vidutiniškai į parą 200 litrų. Ten reikia girdyti, plauti... Štai dėl ko kaime vidutinis suvartojimas yra žymiai didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje ar mieste“, – sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Viktoras Rinkevičius.

„Iš dešimt kubinių metrų, kuriuos iki šiol galima, galima kasdien pagirdyti 50 karvių. Jūs norite 200 karvių be leidimo girdyti“, – kalbėjo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.

Pasak opozicijos, penkiasdešimt kubinių metrų vandens per parą sunaudoja stambus kiaulių ūkis ar net gamykla, todėl pataisos iš tikrųjų esą skirtos stambaus verslo naudai.

Vis dėlto po įkaitusios diskusijos pataisos po pateikimo priimtos. Daugiausia valdančiųjų balsais. Prieš jas svarstant toliau, opozicija pasiūlė kreiptis į Vyriausybę ir gauti jos nuomonę. Valdantieji siūlymą kreiptis, nors ir į savo deleguotą Vyriausybę, atmetė. O kaip tik už šią sritį atsakinga Aplinkos ministerija pataisoms nepritaria.

„Tai yra vieno turbūt Seimo nario pasiūlymas, kur argumentai yra jo nuomonė, tikrai tai nėra valdančiųjų nuomonė“, – svarstė Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pataisų iniciatorius valstietis Viktoras Rinkevičius savo nuomonės nekeičia.

„Nuotekų dėl to tikrai nepadaugės. – Bet natūraliai geriamas vanduo, kad ir kaip panaudotas, automatiškai tampa nuotekomis. Tai negalima jo į gruntą leisti. - Ne, tai, sakykim, gyvulių girdymas... Tai kažkiek jei to vandens neduosim iš gręžinio, tada iš kažkokių vandens telkinių, iš gręžinių, vis tiek gyvulius girdyti reikia, daržą laistyti reikia. Čia paprasta ir elementaru“, – sakė V. Rinkevičius.

Pataisų svarstymas nukeltas į Seimo rudens sesiją.

Populiariausi