Lietuvoje

2020.07.21 05:30

Ligoninės darbuotojai savo teises „gynė“ bambėjimu, tačiau nė vienas oficialiai nepasiskundė

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.07.21 05:30

Dėl koronaviruso infekcijos paskelbtas karantinas visose gydymo įstaigose įnešė nemažai painiavos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikai skundžiasi buvę privalomai siunčiami į rezervą, vėliau turėjo per mėnesį atidirbti susikaupusias valandas. Be šito, esą, išeiti suplanuotų atostogų galėjai nė nesvajoti. Ligoninės administracija tikina nepažeidusi darbuotojų teisių, teisininkai – priešingai, teigia, kad prikibti būta prie ko, tačiau savo teisių laiku neapgynė patys darbuotojai.

RVUL dirbanti slaugytoja Kristina (darbuotojos tikrasis vardas redakcijai žinomas) naujienų portalui LRT.lt sakė, kad dalis ligoninės slaugytojų karantino laikotarpiu administracijos sprendimu dalį darbo laiko praleido būdamos rezerve, namuose, tačiau už šį laiką vėliau reikėjo atidirbti.

„Aš buvau rezerve kažkur pusantros savaitės, per šį laiką susidarė tam tikras valandų kiekis. Už šį laiką, kurį praleidau rezerve, buvo mokamas atlyginimas, bet tas valandas po to turėjau iki atostogų atidirbti. Mūsų skyriuje buvo paaiškinta, kad kitu atveju neišeisime atostogų“, – tikino slaugytoja.

Mėnuo po karantino darbuotojai buvo ypač sunkus. Mat būnant rezerve jai susikaupė apie 50 valandų, kurios buvo pridėtos prie įprasto grafiko. Moteris neslepia, kad mėnesį dirbo viršvalandžius.

„Buvo gana sudėtingas grafikas, tikrai reikėjo daug dirbti. Grafikas visiškai neatitiko Darbo kodekso. Bet toks buvo įsakymas. Būdavo taip, kad parą budi, parą pamiegi ir vėl parą atbudi. Iki karantino buvo visai kitaip. Dabar atrodė, kad dirbtum pusantro etato krūviu“, – pasakojo ligoninės slaugytoja.

Tiesa, už atidirbtą laiką ligoninės administracija darbuotojams papildomai sumokėjo. Pavyzdžiui, Kristina tikina greta įprastos algos už atidirbtas 50 valandų gavo dar pusė darbo užmokesčio. Moteris pripažįsta, kad dirbti įtemptu grafiku buvo sunku, ji suvokia, kad administracija, priimdama tokį sprendimą galėjo pažeisti darbo santykius reguliuojančius teisės aktus, tačiau papildomas atlygis tai atsveria.

„Aš žinojau, kad turiu atidirbti tas valandas, labai bambėjau, bet po to nustebau, kad gavau premiją. Darbo kodeksas tikrai buvo pažeistas – net kalbų nėra. Tačiau iš viršaus buvo nurodymas, kad yra ekstremali situacija. Viršvalandžiai buvo, bet jie visi yra fiksuoti, oficialūs, darbo grafikai patvirtinti personalo skyriaus. Tai nėra slapta ar juodai padaryta“, – pasakojo Kristina.

Per karantiną spaudė eiti atostogų

Kita šios ligoninės medikė Ieva (tikrasis asmens vardas jo prašymu yra pakeistas) atsidūrė dar keistesnėje situacijoje. Per karantiną, kai dalis ligoninės personalo buvo laikomi rezerve, jai esą buvo pasakyta ne šiaip lūkuriuoti namuose savo eilės, bet imti kasmetinių apmokamų atostogų. Moteris su šiuo siūlymu iš pradžių nesutiko, tačiau vėliau tikina palūžusi.

„Atėjau į darbą ir man buvo pasakyta, kad turiu eiti atostogų, nes toks buvo ligoninės direktorės įsakymas. Pasikonsultavau su savo advokatu, nes nenorėjau eiti atostogų. Pats advokatas sakė, kad tai yra neteisėta. Jo rekomenduota parašiau elektroninį laišką direktorei, parašiau, kad nepageidauju eiti atostogų, nes nesu rizikos grupėje, naudoju visas apsaugos priemones. Taip pat rašte klausiau, ar tai yra teisėta, bet jokio atsakymo negavau.

Tada, kaip ir visi darbuotojai, buvau priversta rašyti prašymą išeiti atostogų. Mane labai spaudė mūsų skyrius, o skyrių spaudė direktorė. Mums buvo duotos kelios dienos, nes iki tam tikros datos mes jau turėjome būti parašę prašymus. Aš parašiau, nes buvo pasakyta: arba tu parašai, arba suprask, privalėsiu išvis išeiti iš ligoninės“, – tikino medikė.

Ieva parašė atostogų prašymą 10 dienų. Ilgesniam laikotarpiui imti nesiryžo.

„Pasakiau, kad karantinas gali tęstis ir metus, o mūsų atostogos vis dėlto ne guminės. Vis tiek kažkada jos baigsis. Tai sakė, kad kol kas mes išnaudosime savo atostogas, kurios yra uždirbtos, o po to eisime savo sąskaita. Tada aš kategoriškai pasakiau, kad savo sąskaita neisiu“, – pasakojo darbuotoja.

Dėl atostogų Ievai per karantiną susikaupė vos keletas neišdirbtų valandų, kurias susumavus gavosi para. Tiesa, moteris tikina nežinanti, iš kur tas laikas susikaupė, tačiau valandos buvo pridėtos prie jos darbo grafiko. Yra ir kitas įdomus niuansas. Ievos tikinimu, ne visiems ligoninės medikams rezerve praleistą laiką vėliau reikėjo atidirbti.

„Buvo pasakyta, kad tie, kurie dirbo pusės etato krūviu, jiems atidirbti nereikia. Man atrodo, kad niekas dėl šios tvarkos nesiskundė. Aš parašiau tik laišką į dėžutę, bet man irgi niekas neatsakė, viskas nutilo, nurimo, visi atidirbome ir toliau dirbame“, – sakė Ieva.

Rezervo sudarymas teisėtas, besiskundžiančių nebuvo

RVUL chirurgas, ligoninės gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Gintaras Varanauskas naujienų portalui LRT.lt sakė, kad medikų buvimas rezerve per karantiną nėra laikomas priverstiniu poilsiu. Mat jau seniai RVUL vedama suminė darbo apskaita, apimanti tris mėnesius.

Pagal Darbo kodeksą darbdavys, reikalui esant, gali laviruoti darbuotojų darbo grafikais, jų intensyvumu, svarbu, kad per trijų mėnesių laikotarpį darbuotojas būtų išdirbęs visas jam priklausančias valandas.

„Kai visoje Lietuvoje, visose srityse, ypatingai medicinoje dėl Covid-19 susidarė ta nepaprasta padėtis, reikėjo suformuoti medikų brigadas galimam Covid-19 protrūkiui suvaldyti. Brigados formuotos iš turimų rezervų. Šita situacija buvo ir su profsąjungomis, ir su darbo taryba aptarinėjama.

Tas išsireiškimas, kad buvo išvaryti privalomai nedirbti – aš negaliu sakyti, kad taip visiems buvo, nes, pavyzdžiui, pas mus skyriuje tai buvo tariamasi, kas eina ilsėtis, kas neina. Už tai buvo atsakingi skyrių vedėjai ir vyr. seserys. Aišku, reikėtų kiekvieną atvejį galbūt individualiai vertinti, bet taip pasakyti, kad paėmė kažką priverstinai ir išvarė...“, – dvejonių neslėpė G. Varanauskas.

Sprendimui sudaryti pakaitines brigadas, kurios dirbtų pasikeisdamos po pora savaičių, pritarė ligoninės profesinės sąjungos, sprendimą patvirtino ir ligoninės Darbo taryba. Taip pat darbuotojai raštu buvo informuoti, kad už rezerve praleistą laiką jie vėliau privalės atidirbti. Dėl šios priežasties suminės darbo apskaitos terminas buvo pratęstas iki keturių mėnesių.

„Šitoje situacijoje galime žiūrėti kaip darbuotojai, kad norėčiau nedirbti ir gauti atlyginimą, bet žiūrint iš darbdavio pusės, jo vizija yra, kad darbuotojas kažkada turėtų atidribti, kada reikės, pavyzdžiui, jeigu protrūkis būtų. Tai, kad mums pavyko išvengti tų pačių blogųjų scenarijų, reikia tik džiaugtis. Bet vėliau darbdavys turi teisę galbūt ir reikalauti, kad kažkokią dalį to laiko atidirbtų. Tik, mano žiniomis, kai kuriems net ir nepavyko visiškai tų valandų atidirbti“, – komentavo pašnekovas. Jis pridūrė, kad nėra girdėjęs atvejo, kad puse etato dirbantys ligoninės medikai būtų atleisti nuo prievolės atidirbti rezerve praleistą laiką.

Viršvalandžių susidarė vos keliems darbuotojams

RVUL Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Bagdonavičienė naujienų portalui LRT.lt teigė, kad per karantiną ligoninėje, skirtingai nei kai kuriose kitose gydymo įstaigose, prastova nebuvo skelbiama.

Karantino ir ekstremaliosios situacijos metu visas įstaigos personalas dirbo suminės darbo laiko apskaitos režimu. Dalis darbuotojų buvo siunčiama į poilsį, mokant vidutinį darbo užmokestį, o dirbančios ir besiilsinčios komandos periodiškai keisdavosi. Tam, kad būtų galima lanksčiau sudėlioti darbo grafikus, buvo specialiai patvirtinta 4 mėnesių darbo laiko apskaita, galiojusi nuo kovo iki birželio mėn. Dabar yra grįžta prie įprastinės 3 mėnesių darbo laiko apskaitos.

„Intensyviausias darbo laikotarpis buvo birželio mėnesį, kai reikėjo atnaujinti planinių paslaugų teikimą ir sumažinti karantino metu susidariusias pacientų eiles. Už šį laikotarpį taip pat buvo mokamas papildomas priedas labiausiai prisidėjusių skyrių darbuotojams, kurių dėka per birželį pavyko pasiekti 90 proc. įprastinio stacionarinių paslaugų apimčių bei 30 proc. sumažinti eiles operaciniam gydymui“, – sakė A. Bagdonavičienė.

Ligoninės atstovė pabrėžė, kad, vadovaujantis darbo teisės nuostatomis, darbdavys negali versti darbuotojo dirbti viršvalandžius. Suminė darbo laiko apskaita leidžia derinti darbo ir poilsio laiką. Buvo tik keli pavieniai atvejai, kai reikėjo įforminti ir atitinkamai apmokėti už viršvalandžius, tačiau daugumai darbuotojų, jos teigimu, neišdirbtos valandos buvo „padovanotos“, už jas sumokant vidutinį darbo užmokestį.

„Tarp 1800 įstaigos darbuotojų turbūt rasime tokių, kurių netenkino darbo režimas karantino metu, tačiau tai buvo laikotarpis, kurio metu visiems teko daryti vienokius ar kitokius kompromisus. Bet norime patikinti, kad mūsų darbuotojams buvo užtikrintas vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas ir kitos socialinės garantijos, ir kaip darbdavys jokių darbo ginčų šiuo metu neturime“, – tikino A. Bagdonavičienė.

Kam bus teikiama pirmenybė dėl atostogų – iškomunikuota žodžiu

Apie Ievos atvejį, kada per karantiną moteris nenoromis ėjo atostogų, ligoninės profesinės sąjungos pirmininkas tikina negirdėjęs. Tokio skundo jų organizacija nėra gavusi.

„Aišku, jeigu toks faktas pats vyko, mes tikrai to netoleruotume. Bet kreipimosi į profesinę sąjungą ar į Darbo tarybą, kad yra mano teisės pažeistos ir mane čia kažkaip šantažuoja – tikrai tokio neturim, net žodžiu“, – tikino G. Varanauskas.

Nebuvo ir administracijos rašto, įspėjančio, kad neišdirbęs visų priklausančių valandų darbuotojas nebus leidžiamas suplanuotų atostogų. Tačiau žodžiu darbuotojams tokia informacija buvo iškomunikuota.

„Galbūt ir nebuvo taip griežtai pasakyta, kad neišleis, bet buvo tokia kalba. Man regis buvo žodžiu pasakyta kad, skyriuje prioritetą teikti tiems, kurie dirbo ir kurie nebuvo priverstiniuose poilsiuose, jie kaip ir moralinę teisę turėtų labiau pailsėti. Be to, karantinas baigėsi birželį, o norinčių atostogauti tuo metu nebuvo, nes išvažiuoti niekur negali, tai ką ten veikti? Visi atostogų atsisakė ir tada prasidėjo noras vasarą atostogauti, bet ligoninė turi vykdyti savo tiesiogines funkcijas, kad pacientams suteiktų paslaugas. Juo labiau, kad dabar tikrai jų reikia, daugėja tų ligonių. O kai visi atostogaus?“, – motyvus vardijo RVUL gydytojų profesinės sąjungos vadovas.

RVUL atstovė taip pat patikino, kad tokio įsakymo, draudžiančio atostogauti neišdirbus visų valandų, nebuvo.

„Tiesiog laikomasi bendros nuostatos, kad atidirbimas už poilsio valandas yra skola ne darbdaviui, o kolegoms, todėl leidžiant darbuotojus atostogų prioritetas teikiamas tiems, kurie jau buvo atidirbę visas jiems skirtas darbo valandas. Nuo liepos 1 dienos darbuotojai leidžiami atostogų įprastine tvarka, pagal patvirtintą kasmetinių atostogų grafiką“, – teigė A. Bagdonavičienė.

Pats G. Varanauskas pripažįsta, kad ligoninės darbo santykiai karantino akivaizdoje kelia nemažai galvosūkių profesinei sąjungai. Mat pats profsąjungos vadovas negali užtikrintai teigti, kad darbas ligoninėje buvo organizuojamas nepažeidžiant darbuotojų teisių.

„Mes irgi bandėm aiškintis, nes kyla klausimų dėl visų tų teisėtumų ekstremalios situacijos metu, su teisininkais daug bendravom – čia yra daug visokių niuansų. Bet net ir darbo teisės aktai nelabai gali pasakyti, nes įsiterpia tas karantininis laikotarpis. Neturėjome tokio klausimo, kur jau aiškiai atsakytų, kad taip, yra pažeidimas ir kad jūs čia turite kovoti ir panašiai.

O dėl pačių žmonių, jų aktyvumo, tai to tikrai stinga. Mano žiniomis, buvo kvietimas, jeigu kažkam kažkas netinka, galima asmeniškai su direktore, su administracija derintis. Bet mano žiniomis, kad ten nelabai kas ėjo derintis. Ir čia išsakytų dalis teiginių man tikrai yra naujiena. Gal čia žmonių bailumu negalima pavadinti, bet būna žmonių, kurie nebando išsiaiškinti problemos viduje“, – komentavo G. Varanauskas.

Pažeidimų buvo, bet patys darbuotojai savo teisių neapgynė

Teisininkas Andrej Rudanov taip pat pripažįsta, kad RVUL organizuotas darbas karantino metu ir iš karto po jo kelia klausimų, todėl kiekvieną darbuotojo atvejį iš esmės reiktų vertinti individualiai. Tačiau porą sprendimų jis galėtų įvardinti kaip darbdavio padarytus pažeidimus.

Vienas jų – sprendimas, kad atostogų po karantino pirmiausia išleidžiami tie darbuotojai, kurie yra išdirbę visas darbo valandas. Nors tokio administracijos sprendimo, išdėstyto raštu, nebuvo, pats principo taikymas pažeidžia teisėtus darbuotojo lūkesčius, nes jis turi teisę į užtarnautą poilsį. Tačiau teisininkas pabrėžia, kad šiuo atveju buvo ir pačių darbuotojų padarytų klaidų.

„Pažaiskime velnio advokatą. Jeigu aš būčiau įstaigos pusėje, aš sakyčiau, kur yra pažeidimas, kur yra žala? Jie visi sutiko, atidirbo. Ar neproporcinga? Tada galėjo teikti pretenzijas, ginčytis su mumis, rašyti raštus, profsąjunga galėjo nepritarti. Dėl šių priežasčių aš čia žalos neužčiuopiu. Taip, tai bus įstatymo pažeidimas, nebuvo laikomasi procedūrinių tvarkų, o tai iš esmės rodo, kad darbdavys nepaisė tam tikrų įstatyminių normų. Tai būtų pagrindas kreiptis į Darbo inspekciją, teikti kolektyvinį skundą, kad darbdavys, naudodamasis Covid-19 situacija, derindamas tam tikrus veiksmus, va šito veiksmo nesuderino ir paleido jį tylomis.

Tai reiškia, kad žmonės, bijodami, kad bus neišleisti savo teisėtų atostogų, jie atidirbo, viską padarė, bet vėliau iškilo klausimas, ar iš tikrųjų privalėjo. Dėl to būtų galima kreiptis į Darbo inspekciją, prašyti ištirti darbdavio veiksmus, juos įvertinti ir, jei bus pažeidimas, paskirti baudą atsakingiems asmenims. Tai būtų šiokios tokios darbuotojų kolektyvo ir profsąjungos jėgos parodymas ir prevencinė priemonė“, – patarė A. Rudanov.

Ateityje susidarius tokiai situacijai teisininkas siūlo nedelsti. Jeigu darbdavys darbuotojo neišleidžia atostogų, tai tokiu atveju darbuotojas turėtų teikti pretenziją darbdaviui, kodėl nepagrįstai jo neišleidžia. Jeigu darbdavys po šios pretenzijos jokių veiksmų nesiima ir pažeidimo nepašalina, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

„Svarbiausia turėti omenyje, kad į Darbo ginčų komisiją reikia kreiptis per mėnesį nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo, kad jo neišleidžia atostogų. Jeigu nuo to laiko pareis daugiau nei mėnuo, žmogus praleis terminą ginti savo teises“, – įspėjo A. Rudanov.

Ingos atveju, kai moteris buvo karantino metu verčiama eiti atostogų, teisininkas taip pat įžvelgia darbuotojo teisių pažeidimą, tačiau šis atvejis yra ypač komplikuotas ir dėl painiavos iš dalies atsakinga pati darbuotoja.

„Darbuotoja savo veiksmais parodė, kad pakeitė nuomonę ir sutiko su tuo. Direktorė į raštą (kuriuo moteris išsakė poziciją, kad nesutinka eiti atostogų) atsakyti nebeprivalo, nes ginčo objekto nebėra. Iš patirties galiu pasakyti, kad tai yra labai dažnas dalykas, kad mūsų darbuotojai retai kada imasi ginti savo teises tinkamai.

Iš patirties konkrečiai su medikais galiu pasakyti, kad jiems reikia teisinės pagalbos tol, kol jie neišgirsta paslaugų kainos. Man labai daug specialistų skambino Covid-19 laikotarpiu, kad reikia pagalbos. Mes pasikalbame, pasakau, ko reikėtų, man susiunčia dokumentus, aš peržiūriu ir pasakau, kiek kainuos pretenzijos pateikimas arba pozicijos gynyba. Ir man sako, aš gal geriau sutiksiu su darbdaviu, nes man per brangu tiek mokėti, tuo labiau, kad jeigu mes čia užsivesime, darbo ginčai... Aš galvojau, kad sumoku 25-30 eurų, jūs čia paskambinsite ir mane nustos spausti.

Kai pasakai, kad taip nebūna, tai tada ačiū, bet nereikia. Ir tokių „nereikia“ aš girdėjau po 5-6 per dieną karantino laikotarpiu. Tačiau Covid-19 situacija medicinos darbo santykiuose parodė, kad mūsų medikai privalo kaip darbuotojai žinoti savo teises, o antra – jie turi būti pasiruošę ginti savo interesus“, – įsitikinęs A. Rudanov.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Vilnius
COVID-19 TRUMPAI