Lietuvoje

2020.07.16 05:30

Filologijos diplomą atsiėmusį Prieglių skaudina kalbinis nacionalizmas: jei kirčiuoji netaisyklingai, esi blogesnis lietuvis

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.07.16 05:30

Prieglius Žuklys šiemet Vilniaus universitete baigė norvegų kalbos studijas. Jo svajonė – eiti mokslininko keliu, tyrinėti lietuvių kalbą, ypač vilniečių, o ne taisyti, kontroliuoti ir bausti tuos, kurie, pagal kalbines normas, kalba esą netaisyklingai. 

P. Žuklys neseniai per diplomų įteikimą Vilniaus universitete pasakė kalbą negailėdamas aštrių žodžių apie 19 a. nuotaikomis ir taisyklėmis tebegyvenantį lietuvių filologijos mokslą. Magistro studijų nuo rugsėjo besiimsiančio vaikino žodžius palydėjo plojimai.

„Jei šiandien medicinos fakultete būtų dėstoma 19 a. medicina, patys studentai pašiurptų, kas būtų, jei ta medicina būtų pritaikyta šiais laikais. Per 200 metų mokslas juk radikaliai pasikeitė.

Tad kada mes Filologijos fakultete pabusime, kad didžioji dalis filologijos mokslo čia ir kitur yra pagal 19 a. mokslo supratimą apie kalbą? Apie vieną teisingą variantą kirčiuoti ir kalbėti, apie didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Išsireikšti, gerbūvis, įtakoti. Klaida, klaida klaida!

Filologai nėra medikai, ant mūsų pečių negula atsakomybė už žmonių gyvybes. Bet kas nutinka, kai moksleiviams kalama į galvą, kad jų tėvų kalba darkyta ar kad tarmėje esantis žodis, pasirodo, užterštas slavizmas, ar ilgasis balsis per trumpai tariamas.

Galbūt 19 amžiuje filologija ir sukūrė lietuvių tautą, bet ten užstrigusi palaiko niekaip nesibaigiantį kalbos kompleksą. Pasirodo, Lietuvoje niekas nemoka kalbėti lietuviškai, tik vienos komisijos nariai“, – diplomų teikimo šventėje Vilniaus universitete kalbėjo P. Žuklys.

Filologijos bakalauro studijas baigęs vaikinas kėlė klausimą, kuo būsiantis jis pats su bendramoksliais – tais, kurie stebi, žavisi, tiria kalbą, ar tais, kurie rašo įsivaizduojamas normas ir visiems aiškina, kad Lietuvoje niekas nemoka kalbėti lietuviškai.

– Per diplomų įteikimo šventę rėžėte kalbą svarstydamas, kas yra filologas – viską cenzūruojantis redaktorius ar kalbos tyrėjas. Įsiskaudėjo?

– Taip. Matau, kad ir dalis mano bendramokslių palaiko ne kalbos mokslo poziciją, o kalbinio nacionalizmo poziciją. Iš liūdesio taip ir kalbėjau per diplomų teikimą.

– Ką ketinate veikti įgijęs filologo profesiją?

– Norėčiau būti mokslininku. Man įdomi lingvistika. Įstojau į magistrantūrą, tęsiu studijas, vėliau norėčiau doktorantūros. Ketinu tyrinėti lietuvių kalbą. Norvegų kalba būtų labiau kontekstinė.

Bet, manau, kad nedaug mano bendrakursių eis į mokslą. Dauguma suvokiame kalbos studijas kaip bendrąjį išsilavinimą, ugdantį kritiškumą. Dažnai po studijų pasukama kitu keliu. Mano bendramoksliai galbūt rinksis darbą skandinavų bankuose, kitokiose įmonėse, mokys kalbų.

– Ne tiek jau daug skiriame dėmesio savo kalbai kasdieniame gyvenime, bet vos visuomenėje įsižiebia koks nors diskusijų vertas įvykis ar reiškinys, tarkim, „Open beach“ užrašai anglų kalba, išsyk turime ką pasakyti.

– Taip yra daugelyje šalių. Žmonėms kalba vis dėlto reiškia daug. Tai natūralu, nes tautą ir vienija būtent kalba. Žmonių sentimentai yra natūralus dalykas, bet keista, kad valstybinė kontrolės sistema tuos sentimentus palaiko. Galiausiai tai atsigręžia prieš pačius žmones. Jei turime taisyti paauglių kalbą mokykloje, vadinasi, jie negali kalbėti taip, kaip nori. Tai virsta žmonių diskriminavimu, aiškinimu, kad jie blogi.

Dažniausiai tokiais atvejais taisoma ne pati kalbama, o klausiama: koks tu lietuvis, jei netinkamai sukirčiavai? Vadinasi, esi blogesnis lietuvis. Vien todėl, kad nesilaikai sugalvotų kalbos taisyklių. Nereikia apsimetinėti, kad mums įtakos nedaro kitos kultūros ar kitos kalbos. Taip buvo visais laikais. Bet dėl to lietuvių kalba nesunyks.

– Bet kalbą prižiūrinčios institucijos įžvelgia grėsmę, kad anglų kalba pasiglemš lietuvių kalbą. Jūs, jaunas kalbininkas, įžvelgiate tokį pavojų?

– Nėra jokios grėsmės. VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė lygina moksleivių rašinius, kiek klaidų jie darė sovietmečiu ir kiek daro dabar. Rezultatas: klaidų daroma tiek pat. Tai yra mitas, kad jaunimas blogas ir vis prasčiau kalba. Visada bus sakančiųjų, kad jaunimo kalba prastėja. Keista tik, pasikartosiu, kad tai daro ir institucijos.

– Sakėte norintis imtis kalbos mokslo. O ką reiškia „daryti mokslą“ kalbos srityje?

- Pasaulio mokslininkai tiria kalbą, užuot mėginę ją taisyti. Jei stebime gamtą, nenurodome gėlei, kokia spalva žydėti, o tiesiog stebime, kokia spalva ji žydi. Tas pat ir su kalba. Vyksta aibė reiškinių, į kuriuos galima iš įvairių kampų pažiūrėti. Mums stinga stebėjimo ir kritinio požiūrio, o ne bandymų sukurti norminę kalbą.

– O ko konkrečiai jūs imsitės?

– Dar tiksliai nežinau, bet norėčiau imtis miesto kalbos. Tarkim, Vilniaus. Manau, kad ji mažai tyrinėta. Dar labai įdomi Kauno kalba. Mane domina sociolingvistiniai tyrimai.

Vilniuje gyvena daug įvairių žmonių. Jie – skirtingų socialinių aspektų. Įvairių tautų, socialinių sluoksnių. Yra ir verslininkų kalba. O kokių atspalvių sukelia lietuvių kalba su rusišku akcentu? Skirtingi kalbos variantai ir mūsų reakcija į juos daug pasako apie mūsų visuomenę.

– Studijavote norvegų kalbą, domitės šios šalies kultūra. Kaip yra ten? Kaip norvegai puoselėja savo kalbą?

– Norvegija šiuo aspektu kardinaliai skiriasi nuo Lietuvos. Visi kalba tarmiškai – ar mokykloje, ar darbe, ar gatvėje, ar televizijoje. Ir tai yra norma. Tuo tarpu Lietuvoje mokiniams aiškinama, kad bendrinė kalba būtina, kad visi susišnekėtų. Tai dar vienas mitas. Norvegija įrodo, kad visi puikiai susikalba šnekėdami tarmiškai. Norvegijoje yra Kalbos komisija, kuri teisinės galios neturi, užsiima švietėjiška veikla.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7