Lietuvoje

2020.07.17 12:10

„Valstiečių“ niuksas „socdarbiečiams“: Karbauskis pasiryžęs lipdyti plačią koaliciją?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.07.17 12:10

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sprendimas su „socialdarbiečiais“ nekelti bendrų kandidatų Seimo rinkimuose reiškia, kad „valstiečiai“ netiki savo politinių partnerių potencialu, tad nusisuka nuo jų, nebijodami galimo keršto, teigia LRT.lt kalbinti politologai. Anot jų, tai kartu yra ir signalas, jog LVŽS dairosi naujų, labiau pajėgių bendražygių į būsimą valdančiąją koaliciją, tarp kurių, politologų manymu, galėtų būti kone visos partijos, išskyrus vieną.

Praėjusią savaitę LVŽS paskelbė nutraukiantys susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad taip nutarta elgtis po LVŽS ir LSDDP nuomonių išsiskyrimo kai kuriais vertybiniais klausimais, pavyzdžiui, balsuojant Seime dėl silpno alkoholio grąžinimo į paplūdimius.

„Socialdarbiečiai“ neslėpė esantys nustebę dėl tokio LVŽS sprendimo, užsiminė apie galimą koalicinės sutarties pažeidimą, tačiau vėliau LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad esą pats R. Karbauskis iškėlė bendrų kandidatų kėlimo mintį ir pats dėl jos persigalvojo.

Netiki partnerių sėkme

LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas tikino, kad LVŽS sprendimas su LSDDP nekelti bendrų kandidatų Seimo rinkimuose reiškia, jog „valstiečiai“ nemato „socialdarbiečių“ galimybių gerai pasirodyti parlamento rinkimuose, tad ir bendradarbiauti, pasak politologo, su tokia partija esą nėra reikalo.

„Socialdarbiečiai“ nepateks į Seimą, todėl jie nereikalingi „valstiečiams“. Visi reitingai rodo, kad partija daugiamandatėje apygardoje nelaimės. Į Seimą pateks nebent vienas ar kitas partijos vienmandatininkas“, – komentavo V. Dumbliauskas.

Panašią nuomonę pateikę ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Antanas Kulakauskas. Anot jo, LVŽS mano, kad LSDDP nėra ta jėga, kuri turės esminės įtakos kitos kadencijos Seime.

„Ko gero, orientuojamasi į tai, kad šių partnerių reitingai yra nedideli, nedidėjantys, jų lyderiai yra seni vilkai, kurių laikas jau baigėsi“, – aiškino A. Kulakauskas.

Anot politologo, veikiausiai LVŽS kartu buvo svarbu ir neatsilikti nuo partijų atsinaujinimo šalyje bumo.

„Valstiečiai“, turėdami savo elektoratą, turėdami jaunesnių žmonių – ir pats R. Karbauskis, S. Skvernelis nėra veteranai – į G. Kirkilo tipo politikus, kurie nėra senukai, bet ateities perspektyvų neturi, nesiorientuoja“, – svarstė VDU profesorius.

Aistrų galima tikėtis, bet jų LVŽS nebijo

Politologas A. Kulakauskas neatmetė galimybės, kad „socialdarbiečiai“ gali atkeršyti LVŽS dėl jų sprendimų, tačiau, panašu, jog tas kerštas, jei toks ir bus, „valstiečių“ smarkiai nesužeis.

„Teoriškai gali atkeršyti, bet jų galimybės daryti įtaką rinkėjams nėra didelės. Jie yra patyrę vilkai, visko sugalvoti gali, bet klausimas, ar turi potencialo, resursų tą savo schemą įgyvendinti. Juk tam reikia paramos. Gali paskelbti kažkokią idėją, kurią politologai apsvarstys, bet ji didesnės rinkėjų dalies nesujaudins“, – dėstė pašnekovas.

LRT.lt kalbintas Klaipėdos universiteto docentas, politologas Saulius Šiliauskas spėjo, kad „socialdarbiečiai“ greičiausiai iš anksto žinojo LVŽS nenorą kelti bendrų kandidatų Seimo rinkimuose, tad LSDDP Seime palaikė siūlymą grąžinti alkoholio prekybą į paplūdimius.

„Bet „valstiečiai“ niekuo nerizikuoja, nes „socialdarbiečiai“ turi menkas perspektyvas. Man šis politinis darinys yra tarsi atitikmuo buvusiai Pilietinės demokratijos partijai, kurią sukūrė Viktoras Muntianas. Kaip pamenate, šis darinys atskilo nuo Darbo partijos, tačiau vėliau Seimo rinkimuose nieko neparodė. [...] „Socialdarbiečiai“ nesugebės laimėti konkurencinės kovos prieš socialdemokratus“, – kalbėjo S. Šiliauskas.

Anot jo, tikėtina, kad LSDDP sieks kerštauti LVŽS, tačiau, politologo manymu, „valstiečiai“ tam yra pasiruošę.

„Žaidimų smėlio dėžėje dar gali būti, bet manau, kad „valstiečiai“ yra ir tai apskaičiavę, priimdami sprendimą neremti LSDDP, nekelti bendrų kandidatų. Galbūt „valstiečiai“ kai kuriose situacijose pasigailės, kad negaus paramos Seime dėl vieno ar kito sprendimo, bet smarkiai nenukentės“, – dėstė politologas.

Naujų draugų paieškos – nuo socdemų iki liberalų

LRT.lt kalbinti politologai sutarė, kad „valstiečiai“, atsukdami nugarą „socialdarbiečiams“, iš esmės ėmė dairytis naujų partnerių, su kuriais galėtų dirbti išvien po Seimo rinkimų.

„Manau, kad „valstiečiams“ artimiausias partneris yra G. Palucko socialdemokratai. Tai yra natūralu – bet kokia dėlionė rodo tokią koaliciją. Paskui prie koalicijos galėtų prisijungti LLRA-KŠS“, – tvirtino MRU docentas V. Dumbliauskas.

Jie neatmetė, kad „valstiečiai“ vienoje koalicijoje galėtų dirbti ir su vėl stiprėjančia Darbo partija.

„Darbo partija eitų į koaliciją su bet kuo, jie neturi kažkokių ideologinių nusistatymų. [...] V. Uspaskichas tebėra fenomenas, jis turi žavesio. Jei politikas aktyviai dalyvaus rinkimų kampanijoje, važinės po rajonus su partijos branduoliu, tai „darbiečiai“ peržengs 5 procentų ribą ir sieks patekti į valdančiąją koaliciją“, – dėstė politologas.

S. Šiliauskio manymu, tarp potencialių LVŽS partnerių galima būtų įvardinti ir šiuo metu opozicijoje dirbantį Liberalų sąjūdį.

„Pirmiausia, pagal visas dabartines populiarumo išklotines, „valstiečiams“ tiktų „darbiečiai“, socialdemokratai ir, ko gero, net Liberalų sąjūdis. Jei jiems tiko Viktoras Pranckietis, tai kodėl nesutiktų eiti į koaliciją su „valstiečiais“? Liberalų sąjūdis galėtų tartis dėl bendradarbiavimo po antro rinkimų turo su „apkarpytais“, kiek nubyrėjusiais „valstiečiais“, – svarstė pašnekovas.

Nors, kaip pastebi politologai, ir „valstiečiai“, ir konservatoriai pastaruoju metu vieni kitų aršiai nekritikuoja, o paklausti apie galimą koaliciją, nesako griežto „ne“, šios politinės jėgos, politikos ekspertų manymu, po Seimo rinkimų nedirbs išvien.

„Greičiausiai „valstiečiai“, jeigu jiems pavyktų sėkmingai pasirodyti rinkimuose, vargu, ar eitų į konservatorių pusę. Labiau dėl psichologinių, istorinių priežasčių, dėl elektorato skirtumų. Nors ideologiškai konservatorių ir „valstiečių“ pozicijos nėra labai priešiškos. Ko gero, ideologiškai G. Palucko socialdemokratai yra toliau nuo „valstiečių“. Bet yra teoriniai, ideologiniai svarstymai ir yra politinė praktika, kurioje psichologiniai dalykai, simpatijos yra svarbesni“, – svarstė VDU profesorius A. Kulakauskas.

Politologas S. Šiliauskas savo ruožtu tikina, kad „valstiečių“ tono, kai šie kalba apie konservatorius, sušvelnėjimas yra laikinas.

„Valstiečiai“ rinkimų taktikoje vis dar bus jaučiamas noras pasakyti, kad „esame kitokie negu buvo konservatoriai“, atrodo, kad „valstiečiai“ nori parodyti, jog jų krizės įveikimo planas yra kitoks negu buvo konservatorių. [...] Ko gero, šią komunikacinę kovą „valstiečiai“ laimi. Opozicijos atstovams reikia kažką daryti, parodyti savo iniciatyvas, juk negali nuolat kalbėti ir teisintis dėl „praskolintos“ Lietuvos“, – aiškino politologas.

Veiksnys, galintis padėti išsaugoti valdžią valdantiesiems

Politologai, nagrinėdami „valstiečių“ ir kitų partijų veiksmus, ragino nepamiršti apie galimą antrąją koronaviruso bangą. Politologo A. Kulakausko teigimu, ramybė politikos arenoje tam tikra prasme gali reikšti, kad politinės jėgos svarsto, kaip elgtųsi, jei šalį vėl užkluptų virusas.

„Gyvename tokiu laiku, kad gali kilti antra koronaviruso pandemijos banga. Matome ryškiai sustiprėjusią ekonominę krizę, kuri, žinoma, niekur nedings ir stiprės. Klausimas, kiek čia mus gelbės finansinės injekcijos ir Europos Sąjungos parama. Per kelis mėnesius jau gali daug kas pasikeisti. Tiesa, ko gero, bus daroma viskas, kad iki rinkimų ryškių permainų politinėje situacijoje neįvyktų. Taigi dabar galime matyti tam tikrą laukimo periodą“, – dėstė pašnekovas.

Jam pritarė S. Šiliauskas. Anot politologo, antra koronaviruso banga galėtų padėti valdantiesiems išsaugoti savo pozicijas.

„Turime prisiminti vieną galimą veiksnį – antroji banga gali būti gruodį ar rugsėjį. Rinkimai, atsižvelgiant į tai, galėtų būti kitokie. Jeigu antroji banga ateitų anksčiau, akivaizdu, kad rinkimų baigtis būtų naudingesnė dabartiniams valdantiesiems – nereikėtų didelių rinkiminės kampanijos žygių, užtektų nepadaryti didelių kvailysčių ir pasirinkti protingus apribojimus gyventojams, kurie jų nepapiktintų“, – svarstė S. Šiliauskas.

Populiariausi

„Vaisingumo klinikos“ tyrime į teismą atvesdinti įtarimų sulaukę asmenys
35

Lietuvoje

2021.02.26 14:15

„Vaisingumo klinikos“ tyrimas: finansų direktorius suimtas savaitei, kaltinimus pripažįsta ir įmonės vadovas Usonis

galėjo neapskaityti apie milijono eurų pajamų; atnaujinta 16.22
35
Gitanas Nausėda
LRT pokalbis 19

Lietuvoje

2021.02.26 21:48
LRT pokalbis

Nausėda apie skiepijimą nuo COVID-19: matome, kas vyksta, išsikelkim sau ambicingą tikslą, lietuviai gi esame

nusiteikęs „visa apimtimi“ toliau pats dalyvauti EVT
19
Karantinas Vilniuje
14

Lietuvoje

2021.02.27 09:26

COVID-19 Lietuvoje ir toliau plinta ligoninėse, įmonėse, ugdymo įstaigose

per parą nustatyti 626 nauji atvejai; atnaujinta 11.15
14