Lietuvoje

2020.07.12 20:09

Nepriklausomos Lietuvos prezidentai: nuo per didelių ambicijų iki visiško provincialumo

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.07.12 20:09

Per 30 metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvą valdė penki prezidentai. Kokiomis aplinkybėmis jie iškilo, kuo pelnė rinkėjų pasitikėjimą ir kokią šalies vidaus bei užsienio politiką brėžė – išsami LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ apžvalga.

Algirdas Mykolas Brazauskas – pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos prezidentas. 1993-siais už jį balsavo 1,2 mln. gyventojų . A. M. Brazauskas įkūrė prezidentūrą S. Daukanto aikštės rūmuose, suformavo Prezidento institucijos struktūrą ir tradicijas.

1994-aisiais prezidentas išsiuntė laišką dėl Lietuvos pageidavimo tapti NATO nare, kiek vėliau – pareiškė apie Lietuvos ketinimą stoti į Europos Sąjungą (ES).

1994-aisiais su Lenkijos prezidentu Lechu Walensa pasirašė draugiškų santykių su Lenkija sutartį. Abi valstybės pripažino esamas sienas, o Lenkija drauge ir Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.

„Vilnius ir Vilniaus kraštas tarpukario metais priklausė Lenkijai faktiškai, o ne teisiškai“, – tuo metu sakė A. M. Brazauskas.

A. M. Brazauskas antros kadencijos nesiekė, jį poste keitė ilgus metus užjūryje gyvenęs Valdas Adamkus.

„V. Adamkus pakėlė Lietuvos prezidentūrą į aukštesnį lygį, negu Konstitucija nubrėžusi buvo. Tai rodo kiek vieno žmogaus pasirodymas tam tikru laiku gali padėti pagerinti padėtį, sukurti tokią instituciją, kokios mes turbūt visi norėjome arba bent jau dauguma norėjo“, - teigia apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

1998-ųjų vasario 26-ąją pradėjęs eiti prezidento pareigas V. Adamkus iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją, daug pastangų įdėjo burdamas vadinamosios „naujosios politikos“ bloką, tačiau politikos naujokai nesugebėjo dirbti kartu.

V. Adamkus vedė Lietuvą eurointegracijos keliu, pradėtos stojimo derybos į ES, vyko dialogas ir dėl NATO. Tačiau 1998-aisiais Lietuvai smogė Rusijoje prasidėjusi ekonomikos krizė.

Vidaus politiką išbalansavo 1999-aisiais vykęs „Mažeikių naftos“ privatizavimo skandalas, įžiebęs Rolando Pakso žvaigždę. 2002-ųjų sausio 5 dieną R. Paksas įveikė V. Adamkų, surinkęs 54,91 proc. rinkėjų balsų. Tačiau prezidento poste R. Paksas išbuvo vos 13 mėnesių ir 11 dienų.

Žmonės rinko Paksą, įtikėję, kad jaunas, drąsus politikas pakeis valstybę. Deja, Lietuva liko supriešinta ilgam.

„Paaiškėjo, kad tai labai užsispyręs, labai ambicingas (žmogus – LRT.lt) ir visiškai nesusivokiantis, kas yra politika“, - tikina Lietuvos karo akademijos profesorė dr. Jūratė Novagrockienė.

2009-ųjų gegužę S. Daukanto aikštės šeimininke tapo Dalia Grybauskaitė. Gavusi milžinišką rinkėjų paramą ji žadėjo ryžtingas permainas.

Prezidentė per pirmuosius valdymo metus paskyrė naują generalinį prokurorą, Valstybės saugumo vadovą, kariuomenės vadą, pakeitė septynių teismų pirmininkus ir paskyrė daugiau nei 90 teisėjų.

„Kiekvieną dieną man teko prisiimti atsakomybę didesnę negu numato Konstitucija, nes to laukė iš manęs Lietuvos piliečiai – tai darysiu ir ateityje“, – 2009-ųjų spalį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Tačiau galvų kapojimas norimo rezultato nedavė.

„Viršutinių vadovų pakeitimas dar nenulemia, kad iš tikrųjų tai yra priemonė susidoroti su korupcija ar oligarchais. Buvo su labai didelės ambicijos iš pradžių, bet paskui viskas atsiremia į teisinius dalykus“, – sako J. Novagrockienė.

2009-aisiais Valstybę krėtė finansų krizė, prie Seimo vyko riaušės. Prezidentė žėrė kritikos, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nesirūpina visuomenės parama, kuri būtina esant krizei.

Pagaliau pasiektas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių apginamumas. Anksčiau NATO neturėjo Baltijos šalių gynimo plano karinio užpuolimo atveju.

Lygiai prieš metus perėmęs valstybės vairą iš Dalios Grybauskaitės prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ir praėjus metams gali „žiūrėti Lietuvos žmonėms į akis ramiai“. Jis pabrėžia esantis kitoks nei pirmtakai: visuomet ieško sprendimų, todėl nesudegino tiltų nė su viena politine jėga.

„Neįžeidinėdamas ir stengdamasis kalbėti su žmogumi su pagarba ir argumentų kalba gali pasiekti daugiau, negu komanduodamas, rėkdamas, kritikuodamas ir žemindamas“, – teigia šalies prezidentas.

Jis kaip didžiausią laimėjimą įvardija žvalgų mainus su Rusija, o didžiausią nesėkmę – Jaroslavo Narkevičiaus skyrimą susisiekimo ministru. Esą prieš metus apie šį Lenkų rinkimų akcijos deleguotą kandidatą žinojęs per mažai.

„Neturėjau tokių telegenetinių galių išskaityti iš kandidato kaktos jo galimo gyvenimo arba veiklos kelio artimiausius mėnesius“, - sako G. Nausėda.

Lenkų rinkimų akcijos lyderiui Valdemarui Tomaševskiui pagrasinus trauktis iš koalicijos, jis nusileido. Ir net kai po kelių mėnesių iškilo šio ministro negeri darbai ir prezidentas reikalavo ministrą atsistatydinti, J. Narkevičių užstojęs V. Tomaševskis paragino laikytis Advento tradicijos būti atlaidžiam.

„Mes gеrbiame prezidento nuomonę, bet koalicija, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, valdančiųjų partijų lyderiai Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas turi kitą nuomonę“, - tuo metu kalbėjo V. Tomaševskis.

Kurį laiką tylėjusi D. Grybauskaitė pareiškė, kad jai prezidentaujant J. Narkevičius neturėjo jokių šansų.

„Turiu prisipažinti, kad diskutuojant prieš gerus pora metų apie galimas koalicijas jo pavardė jau buvo iškilusi ir aš turėjau pakankamai informacijos, kad galėjau tuo metu duoti ir indikuoti, kad toks ministras nebus skiriamas“, – šių metų sausį kalbėjo D. Grybauskaitė.

G. Nausėda žadėjo ateityje būti griežtesnis. Apžvalgininkas R. Valatka pastebi, kad Lietuvos vidaus politika vis labiau tampa provincialesnė ir prie to, deja, galėjo prisidėti prezidentas.

„Kaip padaryti, kad Lietuvos Seimas nesvarstytų vieno puodo, vienos šakutės, vienos aikštės, vienos gatvės reikalų? Tai yra visiško provincialumo išraiška. Ir šitoje vietoje plačių pažiūrų prezidentas – jam gali pavykti geriau, gali blogiau – gali padaryti labai daug. Bet kai prezidentas slapta iš Japonijos nuskrenda aplankyti savo dukrų ir pusantros paros Lietuvoje niekas prezidento nepavaduoja, tai yra dar vieno kaimietiškumo pasireiškimas“, – įsitikinęs R. Valatka.

Užsienio politikoje G. Nausėda savo kadenciją pradėjo nuo susipažinimo su kaimynių valstybių vadovais, NATO, ES lyderiais ir partneriais. Bandoma atkurti dialogą ir su Baltarusija, tiesa nubrėžus raudonas linijas ties žmogaus teisių pažeidimais šioje šalyje ir Astravu.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33