Lietuvoje

2020.07.12 19:54

Adamkus apie kritiką Nausėdai dėl permirkusių choristų: tokie kaltės primetimai yra smūgis žemiau diržo

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.07.12 19:54

„Kažkaip jaučiu, kad man žiniasklaida ir apskritai žmonės buvo palankesni, negu jam einant pirmuosius metus“, – LRT TELEVIZIJAI teigia prezidentas Valdas Adamkus, vertindamas Gitano Nausėdos pirmuosius prezidentavimo metus. Jo teigimu, kritika prezidentui dėl Valstybės dienos minėjimo metu lietuje permirkusių „Ąžuoliuko“ choristų yra nepagrįsta.

„Stipri šiuolaikinė valstybė – tai ne stipri valdžia. Tikroji šalies stiprybė remiasi ne valdžios prislėgtų žmonių paklusnumu, bet privačia piliečių iniciatyva. Stipri yra valstybė, kurios piliečiai skiria savo jėgomis nuolat kuriamą valstybę nuo valdžios. Valdžia – laikina, valstybė – ilgaamžė. Dar daugiau – ilgaamžė gali būti tik tokia valstybė, kurios valdžia suvokia savo laikinumą ir netapatina savęs su valstybe”, – pirmajame savo metiniame pranešime teigė prezidentas Valdas Adamkus.

G. Nausėda šią savaitę pasirašė skubos tvarka priimtą įstatymą dėl Lukiškių aikštės ir socialiniame tinkle „Facebook“ paaiškino, kodėl pritarė savotiškam tiesioginio valdymo įvedimui. Pripažindamas, kad įstatymas sukurtas vienai aikštei ir neatitinka gerųjų teisėkūros pagrindų, prezidentas sako, kad jam pritaria dėl smėlio, kuriam pasirinkta netinkama vieta.

V. Adamkus, būdamas prezidentu, Seimo kišimąsi į Lukiškių aikštę buvo vetavęs. LRT TELEVIJOS laidoje „Savaitė“ – pokalbis su V. Adamkumi. Kalbėjomės su juo dar prieš tai, kai dabartinis prezidentas pasirašė Lukiškių aikštės įstatymą.

Adamkus įvertino pirmuosius Nausėdos metus: jis nepadarė didelių klaidų

– Sveiki, prezidente. Jūs palaikėte prezidentą G. Nausėdą, per rinkimus. Ar matote panašumų tarp jūsų pirmosios kadencijos ir G. Nausėdos pirmųjų kadencijos metų?

– Man sunku pasakyti, kadangi bijau, kad būsiu apkaltintas neobjektyvumu, nes prezidentas buvo mano vienas iš patarėjų visuomeniniais pagrindais, su juo penkerius metus praktiškai bendravome. Lyg ir žiniasklaida bando sutapatinti jį su mano laikotarpiu.

Na, aš matau vieną dalyką. Pirmiausia, manau, jis išlaiko Vakarų kultūros politinį stilių. Čia tas mane žavi, nes jis neprimeta savo kokios nors teorijos ar ko kito, o tariasi. Svarbiausia, kad nors jis yra atėjęs ne iš politikų pusės, tačiau yra stiprus ūkio, ekonominės, finansinės pusės atstovas, čia reikia pripažinti visą stiprumą, pajėgumą. Na, o kalbant apie kitas jo prezidentinės savybės, tai jam dar truks porą metų, kol jis tikrai įsijaus į savo poziciją.

Ir, mano supratimu, jis tikrai jokių didelių klaidų nėra padaręs. Kai kur ir nesutinka gal mano nuomonė su tokiu jo elgesiu, bet čia prezidento privilegija.

– Jūs per pirmuosius savo pirmosios kadencijos metus išlikote populiariausias Lietuvos politikas. Gitanas Nausėda taip pat išlieka palankiausiai vertinamas tarp politikų, bet nuo pavasario jo reitingas smuko 15 proc. Su kuo jūs tai sietumėte, kokios to priežastys?

– Na, aš manau, kad čia turbūt ir žiniasklaida pasitarnavo. Pavyzdžiui, po įvykio, kuris buvo Alytuje, praktiškai su juo susieti negalima, kad jis neatvyko ten degant tą pačią minutę į vietą ar dar nepašalinus to, kas buvo. Aš nemanau, kad tai būtų turėję bent kokios reikšmės, ar jis atvažiavo už savaitės, ar už poros valandų nuo tos nelaimės įvykių (pradžios – LRT.lt).

Arba buvo ir kitų dalykų, kurie mane stebino, net ir paskutinis, čia prieš porą dienų įvykęs įvykis, per Karaliaus (Mindaugo dienos – LRT.lt) minėjimą. Čia ne prezidentiška kritika. Jam staiga primetama, kad štai, jis neapsaugojo nuo lietaus vaiko, kuris šalia stovėjo. Na, žinot, čia jau... Kaip kartais sako, žemiau diržo smūgis.

Kažkaip jaučiu, kad man žiniasklaida ir apskritai žmonės buvo palankesni, negu jam einant pirmuosius metus.

Taip pat skaitykite

– Kaip tik citata iš žiniasklaidos. „Lietuviai pripažįsta, kad jis sėkmingai sprendžia sau iškeltą politinių partijų vienijimo uždavinį“, – 1998 m. lapkritį rašė „Financial Times“. Kadangi 1998-ieji, taigi, tikrai ne apie jokį kitą prezidentą, bet apie jus. G. Nausėda taip pat rinkimų kampanijoje dažnai kalbėjo, kad jis atėjo vienyti ir taikyti, o ne priešinti ir skaldyti. Kaip jūs matote jo kaip politinių partijų taikytojo veiklą? Ar galima sakyti, kad valdančiųjų ir opozicinių partijų pozicijos per pirmuosius jo metus kiek nors suartėjo?

– Manau, kad ne. Čia jeigu galima, taip sakant, laikyti jo sėkme ar nesėkme, tai man atrodo, kad jam nepavyko jų suartinti. Kai kada, mano vertinimu, buvo nekorektiškai net elgiamasi, ko prezidentui tikrai negalima primesti.

Iš kitos pusės, nebuvo stipresnio, aiškesnio prezidentinio palaikymo kai kuriuose klausimų svarstymuose. Tai jeigu paėmus poziciją ir opoziciją, bent mano galvojimu ir vertinimu, suartėjimo bent kokio nebuvo. Galbūt kartais buvo net ir gilesnių nesutikimų, negu kad turėtų būti.

– Jums pačiam priklauso žodžiai: „Man nepriimtinas premjero noras kurti ne laisvų piliečių, bet paklusnių pavaldinių visuomenę. Esu pranešęs Seimo pirmininkui, konservatorių partijos lyderiui, kad premjeru daugiau negaliu pasitikėti, ir jums atsakingai pareiškiu – jo vadovavimas Vyriausybei man, kaip prezidentui, yra nepriimtinas“. Čia buvo jūsų kreipimasis per LRT TELEVIZIJĄ, per visas televizijas. Tuo metu ir tuometis premjeras Gediminas Vagnorius nenoriai, bet atnešė atsistatydinimo pareiškimą, tai buvo antrųjų jūsų metų poste pradžioje.

– Puikiai prisimenu.

– Ir tas niekaip nesiderina su tomis kalbomis, kad Konstituciniai prezidento įgaliojimai Lietuvoje yra per silpni ir teleidžia prezidentui sakyti sveikinimo kalbas arba prisegti ordinus. Kiek apsprendžia paties prezidento asmenybė ir jo komanda, kalbant apie tai, ką jis gali padaryti šalies vidaus politikoje?

– Na, aš manau, kad daug. Aišku, yra ribotai nustatyta, tačiau yra keliai rasti kalbą net ir esant sunkiems reikalams. Dabar paminėjote, turėjau labai stiprų nuomonių išsiskyrimą tarp buvusio ministro pirmininko ir manęs.

Bet čia, sakyčiau, parodytas galų gale buvo tam tikras politinės kultūros lygis, kai prezidentas pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe arba ministru pirmininku. Tai tikrai nebuvo tas atvejis, kurį mes dabar turime, kai prezidentas pareiškia ministrui nepasitikėjimą, o jis užsispyrusiai visiškai nekreipia į prezidentą dėmesio ir yra palaikomas savo Vyriausybės. Čia jau turbūt žemesnio lygio politika, kuri Vakarų pasaulyje tikrai nėra priimtina ir nesuprantama.

Pareiškus pareigūnui nepasitikėjimą, jis turėtų automatiškai pasitraukti. Lietuvos atžvilgiu, kur jūs minėjote, tas nepasitikėjimas buvo pareikštas net pačiam ministrui pirmininkui, atsistatydina visa Vyriausybė. Štai yra skirtumas.

– Dar vienas skirtumas, kai kadencijos pradžioje jūs taip pat turėjote aštrų susikirtimą su kitu premjeru Rolandu Paksu dėl ūkio ministro Eugenijaus Maldeikio, kuris taip pat nenorėjo atsistatydinti po prieštaringos reputacijos verslininko finansuotos kelionės į Maskvą. Jūs tada sakėte, kad Vyriausybės prestižas tik išaugs, jeigu atstatydinsite E. Maldeikį, žmonėms būtų parodyta, kad premjeras neketina taikstytis su ministrų nusižengimais etikai. G. Nausėda taip pat panašiai kalba, tačiau rezultatas yra kitoks, nei jūsų dėl E. Maldeikio. Kodėl taip yra, ar prezidentūros autoritetas yra per silpnas, ar Vyriausybės narių norai yra per stiprūs, kad jie išliktų valdžioje?

– Man atrodo, kad, turbūt net nereikėtų pavadinti „norai“, bet čia savotiškas pademonstravimas „kas svarbesnis“. Ir taip, praktiškai vidaus politikai ir tarptautinei politikai, tai turbūt yra nepriimtina. Yra struktūra valstybės, yra Konstitucija, yra taisyklės, kurias pareigūnai turi vykdyti. Ir toks nesiskaitymas, kurį paminėjote, nedaro garbės Vyriausybei. Aš galvoju, kad galbūt su laiku mes išmoksime didesnės pagarbos vieni kitiems reikšti ir išvengsime panašių atvejų ateityje.

– Jūs, tapęs prezidentu, pasikvietėte į komandą laiko patikrintus draugus – Raimundą Mieželį, Julių Šmulkštį. G. Nausėda tokių žmonių savo komandoje neturi, bent jau oficialiai dirbančių. Ar laikote tai privalumu, ar trūkumu prezidento darbe?

– Mano atveju buvo dideli privalumai. Žmonės, su kuriais turėjau dirbti, buvo savo srities tikrai puikūs specialistai, gyvenimo išbandyti ir ne tokiose, o daug sunkesnėse sąlygose. Ir tas žinias jie panaudojo.

Žinoma, mano srityje dar vienas buvo dalykas, aš tikrai naudojausi jų patyrimais klausydamas, vertindamas, staigių tokių išsišokimų iš mano pusės, aš manau, nebuvo, ir darydavau sprendimus tada, kai buvau įsitikinęs, kad jie yra teisingi.

– Ačiū jums už jūsų laiką, prezidente.

– Ačiū jums labai.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33