Lietuvoje

2020.07.11 11:43

Landsbergis žada pokyčius konservatoriams: kalbėsime ir su draugais, ir su oponentais

atnaujinta 13.24
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.07.11 11:43

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) susirinko į Tarybos posėdį, kuriame žada patvirtinti kandidatų į Seimą sąrašus tiek vienmandatėse apygardose, tiek ir daugiamandatėje. Konservatorius lyderis Gabrielius Landsbergis bendražygiams akcentavo Lietuvoje matantis per daug kultūrinių, politinių karų, tad jis žadėjo, jog TS-LKD žada kalbėtis „ir su draugais, ir su oponentais“.

Į šeštadienį Vilniuje vykusį TS-LKD Tarybos posėdį buvo pakviesta opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėkojo konservatoriams už bendradarbiavimą parlamento opozicijoje.

„Turime ir akivaizdžių ideologinių skirtumų, bet jie netampa kliūtimi sėstis prie bendro stalo, diskutuoti, ieškoti sprendimų. Nors slapti protokolai rodo įvairias Seimo rinkimų baigtis, mes, liberalai, tikime, kad galėsime realizuoti savo programą“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovė.

TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis, kreipdamasis į bendražygius, teigė, kad koronaviruso krizė Lietuvą išbandė įvairiomis prasmėmis – jos metu buvo patikrintas lietuvių tikėjimas ir pasitikėjimas vieni kitais.

Konservatorių lyderis, apžvelgdamas politinę situaciją, tikino matantis Lietuvoje kultūrinius karus.

„Jeigu tu prieš smėlį, tai tu esi prieš laisvę. Dalis žmonių patiki šiuo padalinimu ir staiga tampa vienos ar kitos stovyklos vėliavos mosuotojais. Ir čia, ko gero, gerai tinka Karlsono poniai Frekenbok išsakytas klausimas – ar ši ketinanti nustoti gerti konjaką rytais. Spąstai, nes, jei atsakys „taip“, tai reiškia piktnaudžiavo alkoholiu. Jei ne – reiškia vis dar piktnaudžiauja. Štai ir kultūrinio karo išraiška. Ar jau nustojote nokioti partizanų atmintį, o gal jau ketinate liautis kovoti prieš žmonių laisvę? “, – svarstė G. Landsbergis.

„Ką atsakyti žmogui, kuris dar visiškai neseniai manė, kad tiek žmonių laisvė degintis, tiek ir istorinė atmintis gali puikiai derėti europietiškame mieste?“, – klausė TS-LKD lyderis, prisiminęs aršias diskusijas dėl Lukiškių aikštės.

Pasak G. Landsbergio, nors Lietuvoje vyksta kultūriniai karai, politikoje nereikėtų pamiršti kompromiso svarbos.

„Norim išsaugoti laisvę? Turime susitarti. Norime apsiginti nuo Astravo? Turime susitarti. Išgelbėti skęstantį Lietuvos švietimą? Turime tartis. Ieškoti kompromisų ir nustoti kariauti“, – tikino G. Landsbergis.

Jis teigė norinti „augančios Lietuvos“, bet, TS-LKD lyderio manymu, „jėgos iš tolimos kairės ir tolimos dešinės to padaryti negalės“.

„Susitarti dėl rimčiausių Lietuvos problemų sprendimo gali tik partijos, susitinkančios sveiko proto centre. Šie rinkimai parodys, kiek jo yra Lietuvoje“, – pažymėjo politikas.

Pasak G. Landsbergio, kultūrinių ir politinių karų įkarštyje nematyti, kaip atrodys kitų metų Lietuvos biudžetas. Šioje situacijoje, TS-LKD vadovo teigimu, žodį galėtų tarti šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

„Pražiopsoti galime ir galimybes, kurias Lietuvai suteika pokarantininiai gelbėjimo ratai, mesti Europos Sąjungos. 6 milijardai eurų, kuriuos pražiopsoję sudėsime į trinkeles vietoj to, kad tikrai stumteltume Lietuvą pirmyn“, – teigė G. Landsbergis.

Anot jo, viena iš tendencijų, kuri išryškėjo per koronaviruso pandemiją, buvo valdžios mėgavimasis valdžia, o tai, anot G. Landsbergio, yra itin pavojinga, mat visuomenė gali prie to priprasti.

„Noriu, kad tokia tendencija neužsiliktų ir neįsitvirtintu. Nenoriu, kad Lietuvoje būtų daugau Rusijos ir mažiau Vakarų. Todėl pažadu, kad elgsimės kitaip. Kalbėsime su Lietuvos žmonėmis apie sprendimus, kurių reikia Lietuvai. Kalbėsime ir su draugais, ir su oponentais. Kalbėsime su visais“, – kalbėjo G. Landsbergis ir užsiminė, kad kitą savaitę startuos projektas, kurį galima pavadinti „didžiausiu dialogu su Lietuva“.

Sąrašo lyderė: gyvename tokiu „pusiau galima, pusiau draudžiama“ režimu

TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo lyderė, parlamentarė Ingrida Šimonytė partijos Tarybos posėdžio metu taip pat aptarė koronaviruso pandemiją. Jos manymu, Lietuvos valdžia pandemijos metu bijojo ir iki šiol bijo pripažinti padariusi ne vieną klaidą. I. Šimonytė ragino „nevaizduoti supermenų, nebijoti pripažinti savo žinojimo ribotumą“ ir vietoj to pasitikėti specialistų išvadomis.

„Yra toks būdas dingti nuo problemų, kaip bandė daryti R. Karbauskio vadovaujamas Seimas, kai neva susirūpinęs savo sveikata nustojo rūpintis mokesčių mokėtojų teisėmis ir pinigais. O sugėdintas grįžo prie klusnaus atneštų sprendimų štampavimo.

Bet yra ir kitas būdas – atvirai įvardinti visuomenei, kad esame netikėtoje, trikdančioje situacijoje, bet joje esame visi kartu. Todėl ne tradicinės politinės skirtys čia lemia, nors jos niekur nedingsta. Čia lemia pasitikėjimas ekspertų žodžiu“, – tikino I. Šimonytė.

„Yra toks būdas piliečių drausmę palaikyti gąsdinimu ir griežtu žodžiu, kuris jau tuoj tuoj susigniauš į kumštį, trenkiantį per nesibaigiančių „spaudos konferencijų“ stovą“. [...]

Yra toks būdas žvelgti į savo piliečius kaip į vaikus sovietmečiu: truputis pakelto balso, truputis diržo ir saldainis tada, kai vaikui jau timpčioja lūpa, bet ne atsiprašant už savo netinkamą elgesį, o kad pernelyg neįsiverktų“, – kritikos valdantiesiems negailėjo politikė.

I. Šimonytė savo ruožtu siūlė nepraleisti progos ir pasinaudoti Europos Sąjungos siūloma parama nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui.

„Pasidairę po skirtingas skirtingų šalių patirtis, pamatysime, kad sėkmingesniu situacijos valdymu gali pasididžiuoti tos šalys, kuriose ne tik mažas mirčių skaičius, bet ir daugiau gebėjimo ramiai, skaidriai ir atvirai situaciją valdyti, paaiškinant veiksmų seką ir tikslus, rūpinantis tuo, kuo valdžiai išties dera rūpintis“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Nors pandemija laikinai atrodė įveikta, situacija išlieka ypatinga. Vyriausybė toliau siekia kaip įmanoma labiau veikti vyriausybinio valdymo sąlygomis, tokį veikimą skatina ir daugumos šeimininkas. Gyvename tokiu „pusiau galima, pusiau draudžiama“ režimu, kai tą pačią dieną mažinami reikalavimai renginiams, ir kalbama, kad tuoj galbūt vėl privalomai reikės dėvėti kaukes“, – tęsė politikė.

I. Šimonytės manymu, Lietuva su koronaviruso pandemija susitvarkė neblogai ir kartu stebėjosi, kodėl ekstremali situacija šalyje išlieka.

„Valdžia pasijuto valstybe, o piliečiai pamiršo esantys ne valstybės instrumentu, o suverenu. Tad gal ir nėra paradoksalu, kad didelė dalis visuomenės gana teigiamai vertina valstybės institucijų veikimą, nors efektyviausiai pačios krizės metu veikė būtent pati visuomenė“, – aiškino ji.

I. Šimonytė tikino matanti, kad Lietuvai ir toliau reikia esminių pokyčių, apie kuriuos ne kartą kalbėjo Europos Komisijos atstovai.

„Kritine išlieka žemos ir vidutinės pridėtinės vertės dominavimo ekonomikoje problema, nors ir turime visai nebloga įdirbį veiklose, kurios po pandemijos, manytina, bus ant bangos.

Tuo pačiu metu iškyla iššūkis, kad šiems pokyčiams atlikti ateina kone blogiausias metas, o šiais pokyčiais nesuinteresuotieji – turi kone geriausias sąlygas jiems priešintis“, – komentavo I. Šimonytė.

Konservatorių atstovė pabrėžė, kad Lietuva turi imtis pokyčių pilietinės visuomenės sąmoningumo, viešojo sektoriaus, viešųjų paslaugų stiprinime.

„Laikydamiesi principų, tarsi, laikydamiesi kelių eismo taisyklių, galime savo sprendimams suteikti nuspėjamumo ir aiškumo. Tai nereiškia, kad dabartinių sprendimų kryptį sunku nuskaityti. Bėda tik, kad judėdami ta kryptimi, judame ratu. Ir vėl po keturių metų atsirasime tame pačiame taške, aptardami tas pačias problemas, tik su daug didesne skola ir daug daugiau iššvaistytų milijardinių galimybių. Jeigu dar galėsime jas viešai aptarinėti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33