Lietuvoje

2020.07.11 18:30

Biržų žydai: atvilioti Radvilų, įgudę prekybininkai kadaise sudarė du trečdalius miesto bendruomenės

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.07.11 18:30

Biržai – labai unikalus šiaurės Lietuvos miestas ne tik dėl karstinių įgriuvų. Čia dešimtmečiais nebūtum išgirdęs vietinių, šnekančių kita kalba, tik lietuvių. Tiesa, vietine tarme. „Taip buvo ne visada“, – sako istorikas, žurnalistas, Biržų rajono savivaldybės vyriausiasis paveldosaugos specialistas Dalius Mikelionis. „Du trečdaliai visų Biržų gyventojų buvo žydai. Tu nustebsi, kiek pati žinai žydiškų žodžių“, – sako jis. 

Po valandos kartu klaidžiojant su juo turistų mažiau lankomomis miesto gatvėmis suvokiu, kad pati užaugau kone ant žydų kvartalo ribos, kuris gyvavo pusė amžiaus, tik kurį šiandien retas iš vietinių vargiai žino egzistavus.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

Kelionę su Daliumi pradedame labai keistoje vietoje – sankryžoje prie gaisrinės. Tokią keistą sankryžą būtų sunku kur kitur rasti. Čia susikerta keturi keliai, tačiau du iš jų tarsi varžosi tarpusavyje, bandydami lyg prasilenkti.

„Didžioji dalis biržiečių atvykdami Vilniaus gatve iki šios vietos nė nesusimąsto, kodėl čia toks keistas posūkis. O jis toks dėl to, kad tai buvo senasis įvažiavimas į Biržus. Čia stovėjo miesto gynybinis bokštas ir vartai. Vilniaus gatvė Radvilų laikais buvo Vilniaus kelias ir šia gatve pravažiavęs pro vartus patekdavai į senamiestį“, – pasakoja Dalius.

Istorija apie Biržų žydus būtent prasideda nuo vienos turtingiausių Europoje Radvilų giminės ir jų 1589 m. įkurto Biržų miesto. Iki tol čia vargu ar būtum galėjęs sutikti žydų tautybės gyventoją. Tačiau tuo metu, kai iš Ispanijos jau išguiti šimtmečiais greta katalikų ir musulmonų taikiai gyvenę žydai, kai Prancūzijoje virš jų irgi pakimba inkvizicijos grėsmė, Vokietijoje suliepsnoja pirmieji laužai, vykdomi persekiojimai, ši tauta išskėstomis rankomis sutinkama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.

„Lietuva buvo viena iš turtingiausių pasaulio šalių Europoje. Kai kalbu apie Lietuvą, turiu galvoje ir Ukrainą, ir Baltarusiją. Visa LDK. Kuo čia verčiamasi? Gyvulininkyste, žemdirbyste. Auginami jaučiai – mėsos šaltinis. Iš mūsų kraštų grūdai keliauja į Olandijos, Vokietijos ir Prancūzijos miestus. Kaip ir pagrindinės medžiagos laivininkystei – mediena, kanapės lynams, derva – viskas eina iš LDK. Actekų auksas, inkų sidabras iš Ispanijos pereidavo į čia, į LDK. Už šias lėšas buvo statomos pilys, vienuolynai. Tokių statybos mastų kaip Radvilos, kurie sau galėjo leisti turėti 20-30 pilių ir nuosavų miestų, Prancūzijos ar Vokietijos didikai sau neleisdavo.

Bet Lietuvos didikai turėjo kardus, jie galėjo ginti, bet ne prekiauti. Valstietis tuo labiau neprekiaus. Radvilos, kaip ir kiti LDK didikai, buvo suinteresuoti prekiauti. Produktų turi: tų pačių grūdų, dervos, lynų, virvių, visko, o kaip prekiausi, kai jis tik kariauti moka? Jie pradėjo kviestis į LDK žydus“, – tikina Dalius.

Žydai parturtino ne tik žodyną, bet ir virtuvę

Anot jo, vienas iš pirmųjų Kristupo Radvilos įsakymų biržiečiams skelbė, kad kiekvienas krikščionis žydą turi ginti kaip pats save, nes jie yra lygiateisiai miesto piliečiai. Ir gana svarbūs piliečiai, kurie verčiasi prekyba, bankininkyste, medicina, teise. Tačiau miesto gynyboje, skirtingai nei likę miestiečiai, žydai nedalyvavo. Rašytiniuose šaltiniuose gausu įrodymų, kad K. Radvilos įsako Biržuose gyvenę krikščionys paisė. Yra net išlikęs laiškas, kuriame teigiama, kad iš žydų už gynybą bus imamas mokestis, o už šias lėšas bus samdoma kariauna.

Kaip ir visuose LDK miestuose, taip ir Biržuose, vietiniai gyventojai su žydais sugyveno taikai, neilga trukus ši tauta tapo neatsiejama miesto dalimi.

„Kiek tu žinai žydiškų žodžių?“ – šelmiškai primerkęs akį klausia Dalius. –„Tu jų kelis šimtus žinai. Pavyzdžiui, chebra žydiškai reiškia kompanija. Arba pacanas – tai yra vaikas, kuris paaugęs tiek, kad savarankiškai gali ganyti kiaules. Arba „na chaliavo“ – chalev žydiškai reiškia pieną, o žydų bendruomenė naujagimiams dalindavo pieną nemokamai. Po to patiekalai – kugelis, cepelinai. Manai, jie lietuviški? 19 amžiuje žydai visur pradėjo atidarinėti karčemas, o ką jie gamins? Mėsą? Per brangu mėsa. Bulvių patiekalai kur kas paprastesni ir jie atkeliavo su bulvėmis pas mus iš Vokietijos. Kartu ir kugelis, vėdarai, bulviniai blynai. Žydai faktiškai mums atnešė bulves. Iki tol vietiniai akmenimis malė rugius, to žvyro nemažai ir į miltus patekdavo. Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad to meto žmonių dantys iki pusės nuėsti. Kiaulienos valstietis tik per šventes sau galėjo leisti“, – sako pašnekovas.

Yra ir kitų pavyzdžių, įrodančių taikų krikščionių ir žydų gyvenimą Biržuose. Šios tautybės gyventojai kūrėsi ne tik atskirose gatvelėse, bet ir statėsi ištaigingus būstus greta miestiečių, kartais – visiškai greta vietinio elito.

„Buvo toks žydas Abramovičius, kurį drąsiai galima vadinti vienu iš Biržų oligarchų. Jo namas 16 a. pabaigoje stovėjo šalia Rotušės, greta vaito (dabartinio miesto mero atitikmuo) namo. Tai rodo, kad Abramovičius gyvena neperskiriamai kartu su visais piliečiais, pačiame miesto centre. Jo vienas pusbrolis gyvena Roterdame, kitas – Amsterdame, trečias – Madride, ketvirtas – dar kitame Europos mieste. Gi žydai išsimėtę, dėl to jų ekonominiai prekybiniai ryšiai yra labai platūs. Iš karto užsimezga labai patogus prekybinis tinklas. Dėl to per žydus visa prekyba ir vyko“, – tikina D. Mikelionis.

Netrukus žydų bendruomenė tiek išsiplėtė, kad Biržų apylinkėse šios tautybės gyventojai sudarė nuo pusės iki dviejų trečdalių miestiečių. Pavyzdžiui, 19 a. Biržuose stovėjo apie 400 namų, iš kurių 170 – mažiau nei pusė priklausė krikščionims: rusams, lenkams, lietuviams vokiečiams. Likę namai buvo žydų nuosavybė. Mieste taip pat stovėjo 6 sinagogos, iš kurių šiandien yra išlikusios dvi. Viena jų šiandien paversta gyvenamuoju namu, kita, medinė – krūmokšniais apaugusi. Pastarąją kadaise juosė dviejų metrų aukščio medinė tvora.

Iš žydiško miesto teliko keli pastatai

„Dabar įeiname į žydų miestelį“, – sukant į Karaimų gatvę sako Dalius. – „Žydai, aišku, gyvendavo pagrindinėse gatvėse: dabartinėse Vytauto, Basanavičiaus, kur stovėdavo parduotuvių eilės. Kažkokio vieno kvartalo nebuvo, žydai su kitais miestiečiais gyveno pramaišiui. Ten, kur dabar yra Biržų turgus, tada stovėjo vien žydų namukai. Namukas prie namuko, vien žydų parduotuvėlės. Bet šioje gatvėje parodysiu, kur buvo žydų namukas.

Kaip atskirti žydo namą? Jis stovi iš karto prie šaligatvio. Namo durys prie pat šaligatvio, nes už durų pirmos dvi patalpos skirtos parduotuvei, kad pirkėjas iš karto galėtų įeiti, apsipirkti. O lietuvio namukas visada stovės nuo gatvės toliau, kad dar vietos ir gėlių darželiui būtų“, – ranka rodo į žodžius iliustruojančius Karaimų gatvės pastatus pašnekovas.

Tiesa, gatvėje likusių gyvų iliustracijų nėra daug. Kone viskas per Antrąjį pasaulinį karą buvo sulyginta su žeme. Gatvelės pačioje pabaigoje yra išlikusi buvusi žydų senelių prieglauda, apie kurią sužinota tik pradėjus nuo pastato kirsti dekoratyviniam tinkui. Iš po jo pasirodė išblukę hebrajiški rašmenys. Greta senelių prieglaudos stovėjo naujoji dviaukštė mūrinė sinagoga ir mitsva – žydiška pirtis. Šie pastatai sovietmečiu buvo paversti gyvenamosiomis patalpomis. Greta kadaise stovėjusių skerdyklos ir mokyklos šiandien jau nebėra.

Miesto, kuriame visi mokėjo žydiškai, neliko nė kvapo

Pusė amžiaus žydai sudarė didžiąją dalį biržiečių bendruomenės, tačiau šiandien tos bendruomenės nė vieno nario nebėra, likę tik keli vaikai, ir tuos gali ant pirštų suskaičiuoti. Paskutinysis ikikarinės Biržų žydų bendruomenės narys mirė prieš dvejus metus. Jam išgyventi pavyko tik dėl to, kad 1941 m. jis bėgdamas nuo nacių pasitraukė į Rusiją, po ketverių metų, pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, sugrįžo.

„Ar gali įsivaizduoti: jis išvyko iš Biržų, kai pusė miesto gyventojų sudarė žydai, kai visi mokėjo žydiškai. Grįžta jis po ketverių metų – nė vieno žydo nebėra. Pasakojo jis, eina – pas vienus lietuvius mato jo šeimos laikrodį, kitą – su jo mamos kailiniais vaikštant“, – atsidūsta pašnekovas.

1941-ieji Lietuvai, taip pat ir Biržams buvo ypač skaudūs metai. Vietiniai Biržų žydai būtent šiais metais nacių buvo suvaryti į getą Karaimų ir S. Dagilio gatvėse, greta Apaščios upės. Apie 2500 žydų buvo suvaryti į 4 namus. Yra likusių pasakojimų, kaip šiems nelaimingiesiems Biržų moterys maisto prie upės atnešdavo, ta pačia Apaščios upe mažiukus žydų vaikus gelbėdami išplukdydavo.

„Man vis netilpdavo į galvą – kaip 2,5 tūkst. žydų ir jie nepasipriešino? Bet atsakymas labai paprastas. Likus trims dienoms iki sušaudymo visus žydus iš geto sutrombavo į sinagogą. Be maisto, be vandens pralaikė tris paras ir po to, kai tave išsekusį veda į Pakamponis, netoli Astravo rūmų sušaudyti – tu jau nebegalvoji bėgti, nors visi puikiausiai žinojo, kur juos veda. Jie juk ir atsisveikino, ir vaikus prieš sušaudymą vietiniams atidavė. Yra likęs vieno iš žydų, pavarde Lipšicas, parašytas mylimajai eilėraštis. Jį man parodė tos moters, kuriai eilėraštis buvo skirtas, sūnus. Skaitant kūnu šiurpuliai nubėga. „Žinau, kad tu manęs ateisi, bet tu manęs nelauk, gyvenimas tekės ne man, tai tau“. Mėnuo likęs iki sušaudymo“, – pasakojo D. Mikelionis.

Apie šią tragediją šiandien primena žydų sušaudymo vietoje stovintis memorialas. Čia naciai ir vietiniai koloborantai sušaudė apie 2400 beginklių žydų. Kasmet šioms aukoms pagerbti organizuojamas „Via Dolorosa“ žygis, kurio dalyviai, segėdami geltonas Dovydo žvaigždes iš naujosios sinagogos keliauja į holokausto vietą.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7