Lietuvoje

2020.07.24 05:30

„Iškreipto noro vergai“: ekshibicionistams gresia ir kalėjimas, tačiau gydytis niekas nesiryžta

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.07.24 05:30

Ekshibicionizmas, kai asmenys viešai demonstruoja savo lytinius organus, yra liga, tačiau statistika rodo, jog gydytis nuo šio sutrikimo norinčiųjų Lietuvoje beveik nėra, o policija užsimena, kad už tokius veiksmus gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Teisininkas Simonas Nikartas mano, kad ši situacija nėra normali, mat vien baudimais seksualinių sutrikimų turinčių žmonių „išgydyti“ nepavyks, o šie ir toliau pažeidinės įstatymus bei traumuos aplinkinius.

Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose neretai pasirodo pranešimai, įspėjimai apie krūmuose tupinčius ar parkų prieigose slampinėjančius vyrus, kurie masturbuojasi, apsinuogindami prieš pro šalį praeinančias merginas ar moteris. Tokie ekshibicionistų veiksmai traktuojami kaip įstatymų pažeidimas. Tiesa, lytinių organų demonstravimas taip pat traktuojamas kaip liga.

Kaip LRT.lt informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pagal tarptautinį ligų klasifikatorių, ekshibicionizmas priskiriamas prie seksualinio pasirinkimo sutrikimų grupės.

„Ekshibicionizmas – tai pasikartojantis ar nuolatinis polinkis apnuoginti genitalijas prieš nepažįstamuosius (paprastai – priešingos lyties) arba žmones viešosiose vietose, nekviečiant jų ir nesiekiant artimesnio kontakto. Paprastai, tačiau nebūtinai, apsinuogindamas asmuo lytiškai susijaudina ir dažnai masturbuojasi“, – teigiama ekshibicionizmo sąvokos apraše.

LRT.lt kalbintas seksologas, psichiatras Viktoras Šapurovas tvirtino, kad ekshibicionizmas beveik išimtinai būdingas heteroseksualiems vyrams. Sutrikimas gali paūmėti emocinių krizių metu.

„Vyrai, turintis šį sutrikimą, apsinuogina prieš moteris – suaugusias ar paaugles – paprastai priartėdami prie jų saugiu atstumu viešoje vietoje. Kai kuriems iš jų ekshibicionizmas yra vienintelė lytinė iškrova, bet kiti praktikuoja šį įprotį lygiagrečiai su aktyviu lytiniu gyvenimu, esant ilgalaikiams santykiams, nors jų troškimai gali suintensyvėti konfliktų tuose santykiuose metu. Daugelis ekshibicionistų sunkiai kontroliuoja savo troškimus, kurie jaučiami kaip svetimi ego. Ekshibicionistų susijaudinimas dažnai sustiprėja, jei auka patiria šoką, išsigąsta ar atrodo labai paveikta“, – komentavo psichiatras.

V. Šapurovas, paklaustas, kodėl išsivysto polinkis viešai demonstruoti savo lytinius organus ir masturbuotis, tikino, kad tai gali būti susiję su netinkamu tėvų auklėjimu. Kartais, anot jo, šis polinkis gali atsirasti žmonėms, kurie tapo tvirkinimo aukomis.

Gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė

Kaip LRT.lt informavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, policija atskirai duomenų apie ekshibicionistų padaromus teisės pažeidimus nerenka, tad negali identifikuoti, kur tokių įvykių Lietuvoje fiksuojama daugiausiai.

Dažniausiai ekshibicionistai traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 481 straipsnį, tai yra dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Šiam straipsnyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų, pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 240 eurų. Be to, už pakartotinius pažeidimus asmeniui gali būti taikomas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose, taip pat asmeniui gali būti uždrausta lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.

Vis dėlto, kaip tvirtino R. Matonis, ekshibicionistų veiksmai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

„Baudžiamasis kodeksas (BK) numato atsakomybę už tokio seksualinio pobūdžio veiksmus, tad kiekvieną atvejį ir žmogaus atliekamus veiksmus reiktų vertinti individualiai“, – atkreipė dėmesį policijos atstovas.

Anot jo, tam tikrais atvejais ekshibicionistų veiksmai gali būti traktuojami kaip „Privertimas lytiškai santykiauti“ (BK 151 strp.), „Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą“ (BK 1511 strp.), „Seksualinis priekabiavimas“ (BK 152 strp.), „Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas“ (BK 1521 strp.), „Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas“ (BK 153 strp.). Minėtuose BK straipsniuose numatoma, kad asmeniui, padariusiam numatytus nusikaltimus, gali grėsti areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas nuo vienerių iki penkerių ar net aštuonerių metų.

Kaip reikėtų elgtis, pamačius ekshibicionistą? Policija pataria pasistengti pereiti į kitą vietą, kurioje yra daugiau žmonių, bandyti šaukti, kad aplinkiniai atkreiptų dėmesį.

„Tokie veiksmai dažniausiai išgąsdina asmenį ir jis pasitraukia. Jei įmanoma, reiktų įsiminti jo požymius, aprangą ir kuo skubiau informuoti policiją“, – tvirtino policijos atstovas R. Matonis.

Psichiatras V. Šapurovas taip pat tikina, kad geriausia reakcija į ekshibicionistus yra jų ignoravimas.

„Jei merginos, moterys, pamačiusios ekshibicionistą, jį ignoruoja, tai jam daro neigiamą įtaką. Tokiu atveju jis nesusijaudina, nepasiekia savo tikslo“, – tikino jis.

Pagalbos yra, bet veiksmingo gydymo – ne?

Psichiatras V. Šapurovas tvirtino, kad, nors ekshibicionizmą galima vadinti liga, šį sutrikimą turintys žmonės yra pakaltinami, tai yra jie suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes.

Kaip teigė SAM atstovai, Lietuvoje, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gydytojai psichiatrai turi diagnozuoti, diferencijuoti ir gydyti įvairius sutrikimus, įskaitant ir seksualinio pasirinkimo sutrikimus.

„Asmens noru ekshibicionizmo atveju gali būti teikiama įvairių lygių pagalba, kaip ir visiems piliečiams, ypač jei sutrinka asmens socialinė adaptacija, asmuo patiria psichologinių sunkumų“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Pagal įstatymą, jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuojamas, tačiau ekshibicionizmo sutrikimą turinčių asmenų per pastaruosius penkerius metus priverstinai hospitalizuota nebuvo.

Anot SAM, Higienos instituto duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje dėl ekshibicionizmo buvo gydomas tik vienas žmogus.

Seksologas V. Šapurovas LRT.lt tvirtino, kad, nepaisant to, jog ekshibicionistams Lietuvoje siūloma pagalba, efektyvaus gydymo šiam sutrikimui kol kas nėra rasta.

„Tam yra kelios priežastys. Kadangi tai yra sutrikimas, susijęs su instinktais, tad tie žmonės nėra motyvuoti pasveikti. Jie yra tik motyvuoti išvengti bausmės. Dėl to psichoanalitinis gydymas jiems yra neefektyvus. Tad tokie žmonės yra priversti bijoti bausmių, kalėjimo“, – tvirtino pašnekovas.

Kelis dešimtmečius dirbantis psichiatras teigė turėjęs tik vieną pacientą, linkusį į ekshibicionizmą, kuris kreipėsi pagalbos, tačiau galiausiai jis dėl savo veiksmų atsidūrė kalėjime.

V. Šapurovas tikino, kad ekshibicionistai savo veiksmai gali traumuoti kitus asmenis, tačiau paprastai jie nėra pavojingi.

„Tie žmonės realiai nėra pavojingi, pavojingų pasitaiko itin retai. Ekshibicionistams nėra aktuali prievarta, jiems aktualu pademonstruoti savo lytinius ir organus ir pamatyti moterų, merginų reakciją, tai yra išgąstį. Tokie žmonės vargsta, nes kitaip jie negali susijaudinti ir yra tarsi to iškreipto noro vergai“, – dėstė jis.

Teisininkas: sodinimu į kalėjimą ekshibicionistų „neišgydysime“

LRT.lt kalbintas Teisės instituto Baudžiamosios teisės justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Simonas Nikartas teigė manantis, kad šiuo metu baudžiamoji politika ekshibicionistų atžvilgiu yra pakankama, tai yra, teisininko manymu, papildomo bausmių griežtinimo imtis nėra pagrindo.

„Kriminologai atkreipia dėmesį į tai, kad seksualiniai nusikaltimai neretai yra demonizuojami baudžiamojoje politikoje ir kartais už seksualinius nusikaltimus baudžiama griežčiau negu už nužudymus. Pavyzdžiui, už seksualinius nusikaltimus nubaustiems žmonėms atimta galimybė į lygtinį paleidimą. Bet vėlgi – tai problemos nesprendžia“, – tvirtino pašnekovas.

S. Nikartas siūlo nepamiršti, kad ekshibicionizmas yra sutrikimas, kurį galima kontroliuoti, pasitelkiant mediciną.

„Jeigu tai yra liga, tai mes turime ją gydyti. Baudžiamąja atsakomybe ar žmogaus pasodinimu į kalėjimą mes tos ligos neišgydysime, mes situaciją galime tik pabloginti“, – aiškino baudžiamosios teisės specialistas.

„Visiems seksualiniams nusikaltėliams, seksualiniams nusikaltimams būdingas neigimas, ypač, kalbant apie tuos asmenis, kurie daro seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Tai tam tikra prasme yra suprantama, nes žmonės nesikreipia į specialistus, neprašo pagalbos, bijo kreiptis, nors ir pripažįsta savo problemą. Jie bijo, kad bus atskleista jų tapatybė“, – komentavo S. Nikartas.

Jo manymu, valdžios institucijos, norėdamos, kad nuo seksualinių sutrikimų kenčiantiems žmonėms būtų suteikta pagalba ir kad nuo jų veiksmų nenukentėtų kiti žmonės, turėtų koncentruotis į švietimą, į psichiatrinių, psichologinių paslaugų prieinamumo gerinimą.

„Reikia galvoti apie priemones, kurios paskatintų žmones kreiptis dėl tokių savo problemų“, – tvirtino S. Nikartas.

Populiariausi