Lietuvoje

2020.07.10 09:43

Kasiulevičius: imunitetas koronavirusams įprastai trunka nuo 6 mėnesių iki metų

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.10 09:43

Baigus parengiamuosius darbus, Lietuvoje netrukus bus pradėtas masinis gyventojų tyrimas, kuriuo tikimasi išsiaiškinti, kiek žmonių galėjo persirgti koronavirusu to nežinodami. Tačiau kaip LRT RADIJUI penktadienį sakė profesorius Vytautas Kasiulevičius, tai dar neleis daryti toli siekiančių išvadų apie imuniteto COVID-19 susiformavimą.

Suderinus visus formalumus, Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pasirašys sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, netrukus po to atsitiktine tvarka atrinktiems Lietuvos gyventojams bus išsiųsti asmeniniai kvietimai atlikti serologinį testą. Iš viso planuojama kraujo tyrimus atlikti apie 6,5 tūkst. žmonių.

„Tikrai jau baigti visi administraciniai derinimai ir sutartis bus pasirašyta. Visi reikalingi leidimai yra išduoti, belieka tik pradėti vykdyti tyrimą“, – penktadienį LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sakė SAM viceministrė Kristina Garuolienė.

LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas paaiškino, kad tokie kvietimai savanoriškam tyrimui bus išdalyti šešiuose Lietuvos regionuose, atrinktuose pagal epidemiologinę situaciją ir kitus kriterijus, siekiant tyrimo reprezentatyvumo.

„Registrų centras atrinks atsitiktiniu būdu po reprezentatyvią imtį žmonių kiekviename regione, kurio žmonės gaus pakvietimus dalyvauti šitame tyrime. Jiems bus pateikta informacija, su kuo kontaktuoti – kiekviename regione bus referencinė gydymo įstaiga, į kurią jie turės kreiptis ir tas tyrimas bus atliekamas“, – kalbėjo medikas.

Anksčiau planuota, kad tyrimo pradžia galėtų būti jau šiandien, tačiau užtruko įvairūs derinimai ir leidimų reikalavimai, neišvengiami tokios apimties ir pobūdžio tyrimuose, sakė pašnekovas.

„Daugiausiai užtruko tyrimo protokolo parengimas, tai yra pats svarbiausias dokumentas, kuris numato, kaip konkrečiai kas bus daroma. Buvo didelės diskusijos tiek su ministerijos atstovais – bandėme įsiklausyti, kokie ministerijos pageidavimai, buvo intensyvios diskusijos mokslininkų tarpe – bandėme rasti pačius tinkamiauius, geriausius mokslinius sprendimus. Taipogi kontaktavome, klausėme patarimų tarptautinių ekspertų, konkrečiai buvo dirbta su Europos ligų kontrolės centro ekspertais“, – teigė M. Stankūnas.

Tikimasi, kad po kvietimų išsiuntimo pakaks keturių savaičių, per kurias visi pakviestieji spės išsitirti. Greičiau tai padaryti būtų sudėtinga dėl ligoninių užimtumo, pridūrė M. Stankūnas. Apie tai, kad galbūt ne visi į laiškus sureaguos, taip pat buvo pagalvota, LRT RADIJUI sakė profesorius.

„Žinome tokią taisyklę, kad išsiuntus laiškus, maždaug tik pusė žmonių atsako, tai yra normali praktika. Stebėsime, kiek žmonių sureaguoja, bus siunčiami papildomi siuntimai“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Populiacijos tyrimas pirmiausia leis pasakyti, kiek apytikriai žmonių Lietuvoje galėjo persirgti asimptomišku koronavirusu. Tačiau, kaip sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, „kalbėti apie imunitetą dar yra sudėtinga“.

„Bent jau galėtume pasakyti, kiek žmonių yra buvę ekspozicijoje – susidūrė su virusu ir jiems vystėsi tam tikri antikūnai“, – sakė jis.

„Imuniteto tvarumas įvairių infekcinių ligų atvejais visada yra diskutuotinas dalykas. Prisiminkime, kiek diskutavome dėl tymų, koks antikūnų titras yra pakankamas, kad galėtume sakyti, kad nereikia skiepytis. Šiuo atveju, greičiausiai, nebus kalba, kad jūs persirgęs ir jums nereikia skiepytis. Jeigu atsiras skiepai, kaip ir gripo atveju, jie galės būti efektyvūs ir veiksmingi apsaugant žmones metams“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.

Pasak profesoriaus koronavirusams priskiriamos infekcijos žmogaus organizma neformuoja itin ilgo imuniteto. „Yra diskusijų, kad pirmojo SARS (protrūkio) metu 2002-2003 m. imunitetas formavosi ilgesniam negu vieneri metai laikotarpiui, tačiau įprastai koronavirusams imunitetas formuojasi nuo 6 mėnesių iki metų“, – LRT RADIJUI sakė profesorius.