Lietuvoje

2020.07.09 21:13

Opozicija ir valdantieji įvertino „didžiausią Nausėdos klaidą“: neišnaudojo savo populiarumo ar neturėjo kito pasirinkimo?

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.07.09 21:13

Sekmadienį sukanka metai, kaip prezidento pareigas pradėjo eiti Gitanas Nausėda. Nors apklausos rodo, kad karantino metu pasitikėjimas šalies vadovu stipriai smuko, pats jis sako, kad šiandien gali ramiai žiūrėti žmonėms į akis. Per rinkimus duoti pažadai esą nepamiršti, pirmaisiais metais, sako, pavyko nemažai ką nuveikti.

Apie tai – laidoje „Dienos tema“ pokalbis su valdančiųjų ir opozicijos atstovais: Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininku Gediminu Kirkilu ir Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Dienos tema. Čmilytė-Nielsen: visų amžiaus grupių ir skirtingos šeimos padėties žmonės turi turėti galimybę dirbti (su vertimu į gestų k.)

– Viktorija, pirmą klausimą norėčiau užduoti jums ir tai yra, matyt, pastarųjų dviejų dienų visuomenės labai narpliojama tema. Tai yra žinutė, kuri išėjo iš prezidento lūpų apie tai, kad jeigu žmogus negali suderinti darbo ir negali suderinti šeimos, tai tą darbą jis turėtų palikti. Viktorija, jūs turite keturis vaikus, jūsų jauniausiam yra pustrečių metų. Kaip jūs suprantate tokią prezidento poziciją?

V. Čmilytė-Nielsen: Jei tikrai tokia buvo prezidento intencija, tai aš, žinoma, šiai pozicijai negaliu pritarti. Manau, kad visų amžiaus grupių ir skirtingos šeimos padėties žmonės turi turėti galimybę dirbti, o tiek valdžios atstovų, tiek visų visuomenės narių, manyčiau, viena iš, galima sakyti, net pareigų – prisidėti prie to, kad visi galėtų aktyviai dalyvauti savo pasirinktoje veikloje.

– Pone Kirkilai, Darbo kodekso 28 straipsnis numato darbdaviui beveik ir prievolę pasirūpinti, kad galimybės derinti darbą ir šeimą žmogui būtų suteiktos. Kaip jūs vertintumėte prezidento žodžius, kad tiesioginį savo darbą žmonės turi dirbti visu 100 proc. ir, jeigu galima, dar šiek tiek daugiau ir niekas neturi trukdyti? Suprask, vaikai trukdo?

G. Kirkilas: Aš nemanau, kad prezidentas nori kaip nors nuskriausti tas moteris ir vyrus, kurie turi vaikų ir daugiau problemų su šeima ir panašiai. Aš manau, jis tiesiog norėjo pabrėžti, kad darbas prezidentūroje yra labai atsakingas, ir tai iš tikrųjų yra tiesa. Aišku, kad teises mes turime visi ir tokių daugybė. Ir dabar turiu labai daug dirbančių Europos reikalų komitete, beveik visos moterys turi vaikų ir, aišku, mes randame visokius lankstumus.

Iš kitos pusės, jeigu su žmonėmis elgiesi demokratiškai, tai jie visa tai kompensuoja. Tai čia yra konkretus dalykas. Aš manau, kad prezidentas norėjo pabrėžti šito darbo atsakingumą. Jis iš dalies yra teisus, bet tikrai nenorėjo kaip nors pažeisti ar įžeisti kieno nors teises.

– Bet jūs sutinkate, kad jei auditorija interpretuoja žinutę kitaip, negu numatė komunikatorius, tai yra jo klaida, o ne auditorijos?

G. Kirkilas: Taip, aišku. Šiuo atveju tikrai neatsargiai pasakyta. Neatsargiai pasakyta, stengiantis pabrėžti galbūt ir gerai, kad čia yra tas darbas, čia tame kontekste, kad keitėsi labai daug prezidentūros žmonių, keitėsi komanda, iš dalies tame kontekste buvo pasakyta. Bet, aišku, tai labai neatsargus pasakymas.

– Kaip vieną iš savo klaidų per šiuos kadencijos metus prezidentas įvardija Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą susisiekimo ministru. Jis sako, kad ir ministro pirmininko šis politikas nežavi, tačiau lieka poste bandant išsaugoti koaliciją. Jūs kaip valdančiųjų atstovas nemanote, kad kaina yra per didelė?

G. Kirkilas: Dabartinė situacija dabartiniame Seime prie šitos tokios keistos, sakyčiau, partijų sanklodos, kada labai sunku užtikrinti kokios nors, nesvarbu, kurios, daugumos daugumą, yra neišvengiamas dalykas. Galima kritikuoti ministrą, bet šiuo metu prezidentas dar net vadina klaida... Nors, aišku, sunku pasakyti iš pat pradžių, ar tas ministras – vienas ar kitas – gerai dirbs, ar blogai. Bet dabar tai yra visiška valdančiosios koalicijos ir, aišku, ministro pirmininko atsakomybė.

– Viktorija, ar jūs sutiktumėte, kad siekiant išsaugoti koalicijos stabilumą galima mokėti tokią kainą? Galima mokėti, kaip prezidentas sako, visuomenės nepasitenkinimu ir vis didėjančiu nepasitikėjimu Seimu.

V. Čmilytė-Nielsen: Aš manau, kad ir pats prezidentas šios dienos spaudos konferencijoje iš dalies pripažino sakydamas, kad kitai Vyriausybei kels labai reiklius, didelius reikalavimus. Iš dalies pripažįsta, kad nebuvo pasinaudota šansu praėjusią vasarą, kai jis tik po rinkimų buvo gavęs didžiulį pasitikėjimo mandatą ir tikrai galėjo, matyt, tarti svaresnį žodį, kai buvo performuojama Vyriausybė. Ir, matyt, ta problema, kurią mes šiandien vadiname susisiekimo ministro problema, nebūtų kilusi. Tai akivaizdu, kad ta kaina yra didelė, ji yra per didelė. Ateityje, matyt, ir pats prezidentas, sprendžiant iš jo šios dienos žodžių, elgtųsi kitaip.

G. Kirkilas: Aš manau, kad Viktorija gal nevisiškai teisi. Aš formavau Vyriausybę kartu su Valdu Adamkumi. Reikalas tas, kad pagal mūsų Konstituciją ministrų kabinetas tvirtinamas yra in corpore. In corpore tvirtinamas arba netvirtinamas. Nėra pagal Konstituciją tokios teisės, kad kažkokias uogytes išimti, kažkaip nepilnai tvirtinti ir panašiai. Todėl prezidentas labai demokratiškai, sakyčiau, įvertino visus dalykus, net jeigu jis ir būtų galvojęs, kad vienas ar kitas ministras yra silpnesnis. Jis užtikrino šiokios tokios valdančiųjų daugumos – labai nedidelės – funkcionavimą likus pusantrų metų, kai visos opozicinės partijos atsisakė dalyvauti Vyriausybės ir naujosios daugumos formavime, įskaitant ir Liberalų sąjūdį.

Tai, mieli kolegos, kritikuokime, bet prisiimkime ir savo atsakomybę. Man teko būti tokioje situacijoje. Tuo metu tai buvo mažumos Vyriausybė, konservatoriai vis tik prisiėmė tam tikrą atsakomybę, palaikydami mažumos Vyriausybę pagal konkrečią sutartį. Dabar mes visi čia – turiu galvoje kritikus – atsiribojome, bet patys tai nedalyvavome. Galbūt jūs būtumėte dalyvavę šios Vyriausybės sudaryme, galbūt ir kiti ministrai būtų, neabejotinai kiti ministrai būtų buvę pasiūlyti. Tai čia galima vadinti klaida ar ne klaida, bet tai neišvengiami dalykai formuojant koaliciją. Mes esame pusiau parlamentinė, pusiau prezidentinė respublika.

– Pone Kirkilai, tikriausiai galima sutikti, kad prezidentas tam tikra prasme atkeršijo tada valdantiesiems, neskirdamas ekonomikos ir inovacijų ministru daugelio tikrai kompetentingu įvertinto Luko Savicko, bet paskyrė Rimantą Sinkevičių, kuris yra vienas iš Socialdemokratų darbo partijos vadų ir turi tvirtą atramą Seime, kaip sako šalies vadovas, bet pagrindinis argumentas, kodėl jis buvo paskirtas, yra tai, kad jis parėmė Viešųjų pirkimų įstatymą ir kartu su frakcija taip pat parėmė kitus prezidentūros teiktus įstatymus. Tai, supaprastintai tariant, jeigu remi prezidentą, gauni postą. Ar čia normalu?

G. Kirkilas: Aš manau, kad ne tik dėl šių priežasčių. Reikalas tas, kad dabar labai mažas terminas. Ir paskirti naują žmogų šioje situacijoje – tai reiškia, kad jam ilgai reikės įsisavinti, kas yra ministerija, kas yra ministras, visą struktūrą, sistemą. O dabar šita ministerija... va čia, aš sakyčiau, net buvo didesnė klaida neskirti Luko Savicko, negu dėl susisiekimo ministro. Nes čia tikrai buvo... Aišku, niekas nežinojo, kad bus pandemija. Niekas nežinojo, kad ekonomikos atkūrimo centre atsidurs būtent Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ir jos mes kaip tik tuo metu neturėjome. Tai va čia galbūt net ir didesnė klaida.

O dabartinis paskyrimas buvo tiesiog neišvengiamas. Buvo priimtas pats pragmatiškiausias ir labai teisingas sprendimas. Nes dabartinis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, aišku, buvo ir Ekonomikos komiteto pirmininkas. Tiesiog jis buvo parlamento Ekonomikos komiteto pirmininkas. Be kitų patirčių, jis buvo Ekonomikos komiteto pirmininkas, kuris žino visą šitą situaciją. Dabar ateina trys didžiuliai paketai. Milijardiniai. Trilijoniniai. Ir vienas iš jų itin svarbus – jis bus skirtas Europos Sąjungos ekonomikos reformai. Tai čia be ekonomikos, įvertinant visus viceministrus, kurie ten dirba, bet jeigu nėra galvos, bet kurioje žinyboje labai sunku dirbti.

– Viktorija, ar jūs sutinkate su prezidento argumentais? Pirmas, kad yra skiriama ganėtinai trumpam laikotarpiui, antras, kad turi paramą Seime, ir trečias, kad remia prezidento iniciatyvas?

V. Čmilytė-Nielsen: Sakyčiau, kad šiaip situacija, kai pandemijos metu ekonomika kartu su sveikatos apsauga tapo viena iš svarbiausių ir skaudžiausių temų ir mes neturėjome ekonomikos ministro, tikrai nebuvo normali. Kitas dalykas, kad dabar priimami sprendimai, kurie nulems mūsų ateitį ir galbūt šalies raidą pakankamai ilgam laikui. Ir aš čia galbūt šiek tiek atsiribodama, nueidama į šalį nuo ministro asmenybės manyčiau, kad tai puiki proga ir galimybė ir prezidentui, kaip tos srities ekspertui, tarti kuo svaresnį žodį. Ir galbūt užkirsti kelią neprotingam ar švaistūniškam tikrai didelių lėšų, kurias mes gausime, gauname, panaudojimui. Tai yra tikrai didžiulė galimybė Lietuvai, bet joje slypi ir nemažai pavojų. Todėl labai svarbu, kad prezidentas aktyviai dalyvautų ir pasisakytų tomis temomis.

G. Kirkilas: Prezidentas jau kitą savaitę bus Vadovų Taryboje ir tie paketai bus priimami. Neaišku, ar iš karto, galbūt dar viena Vadovų Taryba. Bet aš nelabai suprantu, kodėl mūsų liberalai mano, kad dabartinė valdžia nusiteikusi švaistūniškai išleisti tuos pinigus. Pirmiausia, to neleistų Europos Sąjunga. Dar kartą sakau: antrasis paketas, 750 milijardų, yra skirtas reformoms. Ekonomikos, struktūrinėms ir kitoms... Visose šalyse. Ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, kuri dabar pirmininkauja, ir panašiai.

Man keistas tas nusistatymas. Galbūt mūsų kolegos dešinieji oponentai mano, kad šita valdžia panaudos, čia bus rinkimams... Bet tai yra ilgalaikė programa. Šiuo atveju niekas – aš nematau, kas būtų nusiteikęs ir kas galėtų tuos pinigus taip... Yra trys paketai: pirmas – perspektyva iki 2027 metų, antras – ekonomikos reforma, trečias – supaprastintai sakant, darbo vietoms išsaugoti. Kas juos gali iššvaistyti?

Populiariausi