Lietuvoje

2020.07.10 05:30

Durys veriasi: ekspertai paaiškino, kaip keičiasi galimybės studijuoti Jungtinėje Karalystėje

Mindaugas Jackevičius, Aida Murauskaitė, Ronaldas Galinis, LRT.lt2020.07.10 05:30

Jungtinė Karalystė seniai įsitvirtinusi šalių, kurios yra geidžiamiausios studijų užsienyje kryptys, sąrašo viršūnėje. Nuo kitų metų padėtis keisis, mat dažnam lietuviui studijos šioje ES palikusioje šalyje gali tapti neįperkamos, o lengvatinės paskolos taps nebepasiekiamos.

Kaip sako studijų svetur ekspertai, antroji tarp Europos valstybių, į kurias studijuoti noriai vyksta lietuviai, – Nyderlandai. Ši valstybė greičiausiai pradės pirmauti artimiausiais metais, mat populiarioji Anglija jau paskelbė ES piliečiams nebeteiksianti lengvatinių paskolų studijoms, o kaina už mokslą besistiebsianti.

Oficialiai skelbiama, kad nuo 2021 m. rugsėjo studijų kaina Anglijoje svyruos nuo 10 iki 40 tūkst. svarų sterlingų. Šiuo metu ES piliečiams studijos Jungtinėje Karalystėje, priklausomai nuo regiono, atsieina 4275 ar 9250 svarų sterlingų per metus, o Škotijoje bakalauro studijos ES studentams nemokamos.

Škotija taip pat jau paskelbė, kad nuo 2021-ųjų ES studentams nebebus suteikiama teisė į nemokamas universitetines studijas.

Škotijos vyriausybė pabrėžė tokį sprendimą priimanti sunkia širdimi, bet jis yra būtinas dėl „Brexito“. Taip siekiama, kad būtų išvengta „bet kokio teisinio pavojaus“ dėl ES įstatymų, nebetaikomų Škotijoje.

Tačiau ES studentai, kurie jau yra pradėję studijas arba kurie jas pradės šių metų rudenį, studijos bus nemokamos.

Šiaurės Airija ir Velsas kol kas galutinio sprendimo nepaskelbė.

Sąlygos Anglijoje blogės

„Pokyčių, kurių sukėlė koronavirusas, jaučiame, bet jie nėra drastiški. Tie, kas tikrai nori studijuoti svetur, ypač Europos šalyse, ir planuoja ten vykti. Atsisakančiųjų – vienetai. Europos universitetai pranešė mokslo metus pradėsiantys laiku – rugsėjį ar spalį. Kai kurie startą vėlina keliomis savaitėmis“, – aiškino studijų svetur agentūros „Study Plan International“ vadovas Aleksandras Feldmanas.

Tiesa, kai kurie universitetai Europoje taikys nuotolinių studijų metodą, derins jas su paskaitomis auditorijose. Žinoma, priklausomai nuo koronaviruso plitimo, aukštosios mokyklos gali keisti savo planus.

Taip pat skaitykite

Geidžiamiausia, anot A. Feldmano, tarp lietuvių kol kas išlieka Didžioji Britanija. Studijų svetur agentūros vadovas skaičiuoja, kad į šią valstybę šiemet studijuoti išvyks apie 1,5 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos. Tai bus apie 20 proc. mažiau nei prieš metus.

„Šioje šalyje pokyčių bus tikrai nemažai. Jungtinė Karalystė paliko ES, baigėsi ir pereinamasis etapas.

Tiesa, kas nori pradėti studijas nuo šio rudens, jiems padėtis dar nesikeičia, jie galės gauti paskolas ankstesnėmis sąlygomis visam studijų laikotarpiui“, – kalbėjo A. Feldmanas.

Kaip jis paaiškino, bakalauro studijų kaina priklauso nuo regiono. Anglijoje ir Velse ji siekia 9250 svarų sterlingų per metus, Šiaurės Airijoje – 4275 svarai, o Škotijoje bakalauro studijos ES studentams nemokamos.

„Bakalauro studijoms ir Anglijoje, ir Velse, ir Šiaurės Airijoje, priklausomai nuo studijų kainos, galima pasiimti paskolą visam studijų laikotarpiui. Tai yra lengvatinės paskolos, kurias suteikia Didžiosios Britanijos Vyriausybė“, – sakė A. Feldmanas.

Tuo tarpu magistro studijos mokamos visoje Jungtinėje Karalystėje. Jų kaina svyruoja nuo 5 iki 40 tūkst. svarų per metus. Kiekviename regione skiriasi ir kreditavimo sąlygos. Anglijoje magistro studijoms galima pasiskolinti iki 11 222 svarų. Jei studijos kainuoja 20 tūkst., likusią dalį reikės padengti patiems. Jei studijos atsieina, tarkim, 7 tūkst. svarų, galima pasiskolinti 11 tūkst. ir keturis iš jų skirti pragyvenimui.

Velse galima pasiskolinti net 17 tūkst. svarų, o Šiaurės Airijoje ir Škotijoje – tik 5 tūkst. svarų. Užsieniečiams itin patrauklu tai, kad gali ir nereikėti grąžinti paskolos, jei baigus studijas atlygis nepasieks tam tikro lygio.

„Bet nuo 2021 metų padėtis keisis. Kol kas apie pokyčius pranešė tik Anglija – nebeliks kreditavimo ES studentams, kils studijų kaina – ji bus tokia pat, kaip atvykusiesiems iš trečiųjų šalių.

Škotija, Velsas, Šiaurės Airija kol kas nepaskelbė savo sprendimo, bet tikėtina, kad taip pat keisis sąlygos“, – įspėjo A. Feldmanas.

Jau skelbia ir kainas

„Formalus pasikeitimas įvyks 2021 metų rugpjūtį. Tai reiškia, kad žmonės, įstoję nuo rudens šiais metais, automatiškai įgyja ir statusą gyventi šalyje, ir visas įsidarbinimo galimybes. Su nedideliu pokyčiu tos pačios finansavimo sąlygos galios ir tiems, kurie stos sausio–vasario mėnesį, nes universitetai, įvertinę situaciją, labai padidino kursų ir galimybių studijuoti nuo sausio ir vasario.

Mes suprantame, kad Lietuvos piliečiai, kurie dabar yra vienuoliktokai, neįgis brandos atestato iki sausio–vasario, bet bent keli tūkstančiai jaunų žmonių nutaria keisti studijas jau mokydamiesi, tad dar tikrai didelė dalis turi galimybę pasinaudoti šiomis paskolų sistemomis ir finansavimo galimybėmis“, – LIETUVOS RADIJUI aiškino įmonių „Kalba“ ir „EgoPerfectus“ vadovas, karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas.

Tiesa, pabrėžė karjeros konsultantas, gali būti ir įvairių išlygų.

„40 tūkst. svarų sterlingų kaina metams yra turbūt tik aukščiausio MBA magistro arba daktaro studijų labai brangiuose universitetuose, mums per 20 veiklos metų neteko susidurti su tokia studijų kaina. Dar galutinai nepatvirtinus naujos tvarkos, universitetai svarsto ES piliečiams, jeigu mokslas kainuos, pavyzdžiui, 13 tūkst., teikti 4 tūkst. svarų sterlingų stipendiją. Žinoma, paskolos kaina lieka atskiras klausimas, ir jis bus sprendžiamas vėliau“, – apie galimus pokyčius kalbėjo R. Jurkėnas.

„Jeigu studijos labai brangiai kainuoja, be abejo, geriausieji gauna stipendijas. Lygiai taip pat bus ir Jungtinėje Karalystėje – jeigu smarkiai pakils kainos ES abiturientams, be abejo, atsiras stipendijų, tad mūsų geriausieji gaus stipendijas“, – pabrėžė ir LRT RADIJUI aiškino viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ direktorė, švietimo konsultantė studijoms užsienyje Žaneta Savickienė.

Kaip LRT RADIJUI sakė premjero patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimams Unė Kaunaitė, Study.eu atliko besidominčiųjų studijomis Didžiojoje Britanijoje apklausą, jos rezultatai parodė, kad 84 proc. mokinių, jeigu kaina kiltų apie 100 proc., kas ir turėtų įvykti, jeigu bus pritaikytos dabartinės kainos ne ES piliečiams, nesvarstytų galimybės studijuoti Didžiojoje Britanijoje.

R. Jurkėnas sakė, jog justi vienuoliktokų nusivylimas, kad „Brexitas“ į šalį nustūmė jų troškimą studijuoti JK.

„Žinoma, kad 11-tokai yra nusivylę. Pažiūrėkime, kas ateina dalyvauti mūsų parodose: abiturientų yra apie pusė, o pusė dalyvių yra ir jaunesni, 10-okai ar 11-tokai. Jie matuojasi, tikrinasi, kalba su universitetų atstovais“, – pasakojo R. Jurkėnas.

Spėja, kad akys kryps į Nyderlandus

Kas lietuviams galėtų pakeisti studijas JK? Ekspertai, išgirdę tokį klausimą, paprastai prabyla apie Nyderlandus.

Šios šalies trauką A. Feldmanas paaiškino prieinama studijų kaina – dauguma programų atsieina 2150 eurų per metus, pirmais metais mokestis netgi sumažinamas perpus, taip pat lietuvius ten vilioja tai, kad Nyderlandų universitetai gerai reitinguojami.

Dar vienas argumentas – daug studijų programų rengiamos anglų kalba. Anot A. Feldmano, kasmet ten išvyksta vis daugiau lietuvių, bet, įspėjo ekspertas, studijos Nyderlanduose vis paklausesnės Rytų Europoje, tad tenka labiau grumtis konkursuose dėl vietos.

„Nyderlandai yra investavę didžiulius pinigus į anglakalbes programas, žemyninėje Europoje jie yra daugiausia anglakalbių programų turinti šalis, Vyriausybė netgi spaudžia, kad jie grįžtų prie olandų kalbos. Taip kad anglakalbių programų Nyderlanduose yra tikrai labai daug, be abejo, kai kalbame apie žurnalistiką ar teatro studijas, tada sunku tokią rasti. Bet techniniai, gamtos mokslai angliškai tikrai praktiškai visi yra“, – pabrėžė Ž. Savickienė.

Anksčiau mūsų šalies abiturientai noriai vykdavo ir į Daniją, tačiau ši valstybė jau sumažino programų anglų kalba skaičių.

„Danija kūrė programas anglų kalba, mat vylėsi, kad užsienio studentai pasiliks po studijų ir kurs šalies gerovę, bet dauguma gavę išsilavinimą išvykdavo. Vyriausybei neapsimokėjo mokėti už užsieniečių mokslą iš mokesčių mokėtojų pinigų. Greičiausiai dėl šios priežasties ir buvo priimtas sprendimas dėl programų anglų kalba“, – svarstė A. Feldmanas.

Be to, lietuvius vilioja ir Vokietija – studijos šioje šalyje nemokamos. Vis dažniau atrandama ir pietinė Europa.

„Italija ar Ispanija, nors jos neturi tiek daug anglakalbių programų, bet ten siūlomas lengvas perėjimas iš studijų angliškai į studijas itališkai arba ispaniškai. Ir jaunimas visiškai sėkmingai išmoksta italų ar ispanų kalbą studijų metu.

Pirmus metus jie pradeda studijuoti rinkdamiesi vien studijas anglų kalba ir jų yra tikrai pakankamai, nes jos sukurtos „Erasmus“ mainų programoms. Antrais metais jie ima vieną ar kitą dalyką itališkai ar ispaniškai, o užbaigia tos šalies kalba. Taip mes gauname žmogų tiek su tam tikros srities diplomu, tiek gerai mokantį dar vienos ES šalies kalbą“, – kalbėjo Ž. Savickienė.

Vis dažniau vykstama studijuoti ir į JAV. Tiesa, šiemet tiek Amerika, tiek Australija dėl koronaviruso gali būti sunkiau pasiekiamos.

„Kalbant apie Jungtines Valstijas, mūsų duomenimis, apie 50 proc. žmonių, kurie pretenduoja studijuoti Amerikoje, gauna skirtingo dydžio stipendiją: patys geriausi – iki visiško finansavimo, bet dalinę stipendiją taip pat daug kas gauna“, – sakė R. Jurkėnas.

„Net ne 50 proc., o praktiškai visi gauna vienokį ar kitokį finansavimą. Ir tų stipendijų yra nuo už gerą mokymąsi iki sporto stipendijų, kurios tikrai yra labai didelės“, – papildė Ž. Savickienė.

Patarė mokytis kitų kalbų

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad, sumenkus galimybių studijuoti JK, mokiniams tektų susigriebti ir mokytis ne tik anglų kalbą.

„Reikėtų nuo 9-os klasės pradėti ruoštis būsimosioms studijoms. Mes privalome kalbėti bent dviem Europos Sąjungos kalbomis. Mes esame maži, esame ES, ir kad duotume jaunimui galimybę pasiekti karjeros aukštumų, jie būtinai turi kalbėti bent keliomis ES kalbomis. Taip pat karjeros konsultantų reikia būtent nuo 9, 10, 11 klasių, o ne paskutiniais metais mokykloje“, – patarė Ž. Savickienė.

Taip pat skaitykite

Ž. Savickienei antrino ir R. Jurkėnas: „Mes testuojame jaunus žmones ir matome, kad mokančių vokiečių arba prancūzų kalbą taip, kad galėtų studijuoti Prancūzijos ar Vokietijos valstybiniuose universitetuose yra tikrai labai nedidelis procentas. Dabartiniai 9-tokai, 10-okai turi laiko išmokti, pasiruošti. 11-tokai turi turėti gerus pagrindus, kad pabaigę kitais metais mokyklą mokėtų tą kitą užsienio kalbą.“

Patrauklios gali būti ir Čekija ar Estija

2019 metais į Jungtinės Karalystės universitetus stojimo prašymus pateikė daugiau kaip 37 tūkst. studentų iš ES šalių, skaičiuojama, kad kasmet studijas JK aukštosiose mokyklose pradeda ir daugiau kaip du tūkst. studentų iš Lietuvos.

Kaip sakė įmonės „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė, nebelikus valstybės teikiamų paskolų JK, studijų kainos toje šalyje supanašėja su kainomis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ar Australijoje.

„JAV ir Kanada – ypač populiarios studijų kryptys, kur universitetai jau daug metų siūlo puikią stipendijų programą, kuria gali pasinaudoti ir lietuviai studentai, kreipdamiesi bent dėl dalinės ar visos stipendijos studijoms JAV. Kanadoje dažnu atveju studijos kainuoja net mažiau nei JK. Šios šalies universitetai taip pat sudaro labai palankias galimybes studentams dirbti, o kvalifikaciją įgijusiems darbuotojams Kanadoje sudaromos sąlygos įgyti darbo patirties norimoje srityje“, – sako sertifikuota Britų tarybos „Education UK“ konsultantė, „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė ir perspėja, kad pokyčiai JK neabejotinai bus svarbus signalas kitų Europos šalių universitetams.

Taip pat skaitykite

Pasak jos, studijos JAV vidutiniškai per metus kainuoja apie 12 tūkst. eurų, Kanadoje – apie 11 tūkst. eurų, panaši metų studijų kaina ir Australijoje, o Vokietijos valstybiniuose universitetuose esama ir nemokamų studijų programų. Tiesa, reikia nepamiršti, kad studijų kaina Europoje labai priklauso nuo to, kokia kalba ketinama studijuoti.

„Jei europietis studijuos pasirinktoje šalyje tos šalies kalba, jam galios visai tokios pat studijų kainos ir sąlygos, kaip ir tos šalies gyventojams. Jei jaunas žmogus ieško galimybių studijuoti aukštojoje mokykloje anglų kalba šalyje, kurioje pagrindinė valstybinė kalba yra kita, tuomet jam už studijas gali tekti mokėti“, – sako ji ir priduria, kad norintieji keliauti studijų tikslais keliaus ir toliau, tik šiek tiek keisis populiariausios kryptys.

Taip pat skaitykite

Anot E. Kesylienės, kai kurias būsimas studijų pasirinkimo tendencijas galima numatyti jau šiandien – tikėtina, kad studijuoti mediciną užsienyje planavę jaunuoliai vietoje JK rinksis Vokietijos, Šveicarijos ar Nyderlandų universitetus.

Ji pridūrė, kad patrauklių studijų programų anglų kalba gali pasiūlyti ir mažesnių šalių, tokių kaip Čekija ar Estija, aukštosios mokyklos – būtent joms permainos JK gali išeiti į naudą.

Ekspertės teigimu, Europos šalys ir toliau išliks labai populiarios, tačiau daugiau galimybių turės tie, kurie mokės tų šalių kalbas.