Lietuvoje

2020.07.09 09:40

Buvę Adamkaus patarėjai įvertino Nausėdos „gimtadienį“ poste: nėra kam tarpininkauti, jeigu nėra norinčiųjų susitarti

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.09 09:40

Sekmadienį sukaks metai nuo dienos, kai Daukanto aikštėje buvo inauguruotas Gitanas Nausėda. Pats ne kartą sakęs, kad artimiausias tarp ligšiolinių prezidentų jam yra Valdo Adamkaus vadovavimo stilius, per šiuos metus jis neišvengė lyginimų tiek su juo, tiek su pirmtake Dalia Grybauskaite, dažnai ne savo paties naudai. Buvę V. Adamkaus patarėjai sako, kad moderatoriaus ir taikytojo vaidmuo kol kas netapo produktyvus, o ir aiškumo tiksluose LRT RADIJO pašnekovai pasigedo.

„To panašumo matome, bet skirtumas, aš manau, yra prezidentų lyderystės pobūdžio“, – laidai „Ryto garsai“ G. Nausėdos pirmuosius metus komentavo filosofė dr. Nerija Putinaitė, buvusi V. Adamkaus patarėja švietimo klausimais.

Ji sakė pasigedusi proaktyvaus prezidento vaidmens, mat vien susodinti prie bendro stalo interesų grupes nepakanka. Kaip pavyzdį ji pateikė praėjusių metų rugsėjį įvykusį Kultūros forumą istorinės atminties tema. Tuo metu kritikuota ir pati idėja, kad demokratijos sąlygomis apskritai įmanoma ir reikalinga „vieninga istorijos politika“.

„Pasirodo, kad jeigu niekas nenori susitarti, tai nėra kam tarpininkauti. (...) Prezidentas siekė susodinti visus prie bendro stalo, kad jie susėdę sutartų, tarsi pats likdamas nuošalėje kaip moderatorius, nekeldamas tam tikrų labai akivaizdžių reikalavimų, kas tame susitarime turėtų būti. Ir man atrodo, kad šita jo pradinė politika truputį pateko į aklavietę. Karantinas ar ne, man atrodo, kad tas pats būtų įvykę“, – sakė N. Putinaitė.

Anot jos, V. Adamkus buvo aiškiau išsigryninęs konkrečias sritis, kuriose norėjo pasiekti rezultatų, o tai padaryti leido ir jo sukauptas autoritetas.

„Prezidento Adamkaus lyderystė buvo truputį kitokia. Man atrodo, jis buvo išsirinkęs tam tikras sritis, tikrai norėjo kažką nuveikti, kažką pastumti Lietuvoje ir net jeigu tai tiesiogiai nebuvo įrašyta į Konstitucijos suteiktas funkcijas – ne teisės srityje, ne užsienio politikos, – naudodamasis savo autoritetu, jis tą stengėsi daryti ir darė. Čia galima įvardinti ne vieną sritį, galėčiau įvardinti kad ir švietimą, aukštąjį mokslą“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot profesoriaus Ramūno Vilpišausko, 2004–2009 m. prezidentūroje dirbusio Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovu, trūksta aiškumo net ir gerovės valstybės siekyje, kurį G. Nausėda deklaravo dar rinkimų kampanijos metu, „be to, kad tai apima socialinių išmokų iš biudžeto didinimą, nes būtent tai, mano nuomone, iki šiol buvo labiausiai akcentuojama“.

Užsienio politikoje, anot jo, nematyti pasaulio aktualijų refleksijos, nors girdima apie prioritetus palaikyti gerus santykius su kaimynais, narystės euroatlantinėse organizacijose svarbą.

„Ypač man trūksta to, kas vyksta šiuo metu pasaulyje ir kas turėtų rūpėti Lietuvai, įvertinimo – dėl jos saugumo, dėl, visų pirma, mažėjančio JAV dėmesio Europai, ir nemanau, kad net prezidento rinkimus laimėjus Joe Bidenui, viskas staiga grįš į tai, kaip buvo prieš penkerius metus ar daugiau. Man trūksta refleksijos to, kas vyksta pasaulyje, nes dabartinė koronaviruso krizė sustiprino Amerikos vienašališkumą, vadinamosios pasaulio tvarkos silpnėjimą, konkuruojančių galių, visų pirma, Kinijos, iškilimą“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

„Gaila, kad prezidentas nepasinaudojo ne tik metinį pranešimą skaitydamas, bet ir metinio pokalbio, kuris, kiek žinau, vyko nuotoliniu būdu su Lietuvos ambasadoriais, proga, kad aiškiau išdėstytų savo požiūrį į svarbiausius iš užsienio aplinkos Lietuvai kylančius iššūkius. Nes, manau, reikia daugiau aiškumo, neužtenka kalbėti vien apie gerų santykių su kaimynais palaikymą, apie ES ir NATO narystės svarbą“, – pridūrė pašnekovas.

Kad deklaruotas noras tapti vienytoju ir moderatoriumi gali būti ypač sunkus politinių partijų atžvilgiu, G. Nausėda taip pat netruko įsitikinti, pastebi profesorius Lauras Bielinis, buvęs Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas V. Adamkaus komandoje.

„Prezidentas labai greitai suprato, jam buvo parodyta, kad prezidentas negali daryti įtakos tokiam Seimui, kuriame dominuoja viena politinė jėga“, – LRT RADIJUI sakė L. Bielinis.

Pasak jo, valdančiųjų pozicijos gana aiškios, gana griežtos, natūralu, kad prezidentui sunku. „Jis neatranda atramos Seime, rimtos frakcijos ar frakcijų koalicijos, kuri jį gintų, atstovautų ir kalbėtų jo vardu“, – teigė pašnekovas.