Lietuvoje

2020.07.08 20:06

Partizano Jakavonio-Tigro dukra: linksmintis Lukiškių aikštėje galima, bet yra ribos, kurių peržengti nevalia

Šimašius: kodėl turime nesidžiaugti laisvės kovotojų pergale?
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.07.08 20:06

Lietuvoje ir toliau nerimstant aistroms dėl sostinėje, Lukiškių aikštėje, įrengto pliažo, surengta diskusija apie šios aikštės likimą. Joje dalyvavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtino manantis, kad paplūdimys simbolizuoja džiaugsmą laisvę, kurią iškovojo šalies patriotai. Jam prieštaravo partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė, kuri tikino, jog nėra prieš paplūdimio idėją, tačiau, jos teigimu, pliažas neturėjo būti įrengtas Lukiškių aikštėje.

Vilniaus savivaldybės sprendimas įrengti dirbtinį paplūdimį Lukiškių aikštėje sukėlė aštrias diskusijas visuomenėje. Vieni sveikino šią idėją, mat ji esą simbolizuoja laisvės šventimą, tuo metu kiti tikino, kad įrengtu pliažu įžeisti laisvės kovotojai, kankinti prie aikštės anksčiau veikusiame KGB kalėjime.

Seime priimtas įstatymas, kuriuo numatyta, kad Lukiškių aikštės memorialiniai akcentai turi būti formuojami su laisvės kovų akcentais, o aikštės erdvės tvarkymas negalės prieštarauti „gerai moralei“. Pataisomis numatyta, kad aikštėje turėtų būti pastatytas, įrengtas Vytis.

Dėl šio įstatymo savo sprendimą – pasirašyti ar vetuoti – turės paskelbti prezidentas Gitanas Nausėda.

Dėkojo R. Karbauskiui už padarytą reklamą

Trečiadienio vakarą Lukiškių aikštėje surengtoje diskusijoje „Žaidimai smėlio dėžėje – kokioje aplinkoje norime gyventi?“ dalyvavęs Vilniaus miesto meras R. Šimašius sureagavo į valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos jam mestus kaltinimus, kad esą Lukiškių aikštėje įrengtas paplūdimys yra Laisvės partijos, kuriai priklauso meras, politinė reklama. Jis teigė, kad pliažo įrengimas nėra partijos reklama, tačiau, anot jo, „valstiečių“ lyderis visa tai pavertė reklama.

„Ramūnas Karbauskis sėkmingai tai pavertė mūsų partijos reklama“, – sarkastiškai į „valstiečių“ kaltinimus sureagavo R. Šimašius.

Sostinės meras teigė neskubėjęs įrengti paplūdimio specialiai tam, kad jis būtų įrengtas, artėjant Seimo rinkimams.

„Skuba buvo susijusi su tuo, kad, kai atėjo pandemija, kai pradėjome svarstyti klausimus ne apie tai, kaip išgyveni, o kaip išnaudoti tą pandemiją, kad vis dėlto turėtume ir privalumų iš jos, kad parodytumėme Vilnių, kaip kūrybingą miestą, kad parodytumėme lietuviams ir vilniečiams, kad yra naujų spalvų, kaip galima atrasti Lietuvą, Vilnių, tai natūralu tų idėjų ne viena kilo. [...] Parodyti, kad yra smėlis, gamta, kuria galime džiaugtis Vilniuje, net Vilniaus centre ir buvo ta mintis, kuri mūsų galvose gegužės mėnesį pradėjo figūruoti“, – pasakojo R. Šimašius.

Jis neslėpė tikėjęs, kad paplūdimio įrengimas Lukiškių aikštėje sukels aistrų, bet ne tiek, kiek jų, pasak R. Šimašiaus, kilo.

„Tai yra dalykas, skirtas žmonių džiaugsmui. Labai svarbu, kad atsirado aikštės idėja, naratyvas, nes aikštė yra žmonių susibūrimo vieta, o žmonės, kai buriasi, tai tą daro ir džiaugsmui, ir skausmui, ir protestui, ir prekybai, ir daugybei kitų dalykų. Čia jie buriasi džiaugsmui“, – apie Lukiškių aikštę kalbėjo R. Šimašius.

Vilniaus meras akcentavo, kad į Lukiškių aikštėje įrengtą paplūdimį besirankantys žmonės įrodo, jog vykta „geras gijimo procesas nuo tada, kai sovietai aikštę išprievartavo“.

Istorikas ragino neišstumti dalies žmonių iš diskusijos

Diskusijoje dalyvavęs parlamentaras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, istorikas Arvydas Anušauskas neslėpė nepritariantis R. Šimašiaus įžvalgoms. Anot jo, pliažo įrengimas Lukiškių aikštėje, neatsiklausus laisvės kovotojų palikuonių, yra žalingas žingsnis.

„Yra dalis žmonių, kuriems atrodo, kad yra nesprendžiami tam tikri memorialiniai klausimai, įamžinimo klausimai. Turiu pasakyti, kadangi su tais žmonėmis bendrauju 30 metų, kad jiems tas jų marginalizavimas, pateikimas kaip tariamų laisvės priešų, kurie yra prieš pliažą, prieš vaikus, prieš fontaną, yra vienas iš drastiškiausių įžeidimų. Sovietiniais laikais tie žmonėms buvo irgi marginalizuojami, nustumti į paraštes – „su jais nereikia tartis, su jais nereikia kalbėtis“. Manau, kad demokratinėje visuomenėje kaip tik reikia tartis, klabėtis. Kartais tos derybos, tas kalbėjimasis būna sunkus, ne toks paprastas, bet jis duoda bendrą sutarimą“, – dėstė A. Anušauskas.

Seimo nario teigimu, dalis laisvės kovotojų artimųjų iki šiol garsiai nedrįso išreikšti savo nuomonės, tačiau tai dar nereiškia, kad juos galima „nustumti nuo kalbėjimo“.

„Jie 50 metų buvo ignoruojami, tada praeina 30 metų ir „žinote, mes su jumis nekalbėsime, nes pas mus čia yra laisvės šventė“. Jie nėra prieš laisvę, jie kaip tik yra už laisvę, bet norėtų dalyvauti joje“, – komentavo istorikas.

Partizano dukra: čia yra šventa vieta

Partizano J. Jakavonio-Tigro dukra A. Jakavonytė diskusijoje teigė, kad laisvės kovotojai, jų artimieji neprieštarauja tam, kad Lukiškių aikštėje žmonės linksmintųsi, kad čia vyktų šventės. Vis dėlto, anot jos, yra tam tikros ribos, kurių peržengti nevalia.

„Visi, eidami į prezidentūrą, žinome, kad negalime ten eiti su guminiais batais. Taip ir čia yra šventa vieta, kur ypatingai didelės aistros vyko. Čia tikrai viskas buvo vykdoma sukiršinimui, nes buvo puikiai pasirinkta data – savivaldybė žinojo, buvo gautas leidimas (įrengti pliažą – LRT.lt) sukilėlių dieną. Būtent tą dieną (birželio 23 d. organizuotas ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto vadovaujamas sukilimas atkurti Lietuvos nepriklausomybę) tą valandą buvo paplūdimio atidarymas“, – stebėjosi A. Jakavonytė.

R. Šimašius, reaguodamas į diskusijos dalyvių pastabas, teigė, kad jokių visuomenės grupių savivaldybė neignoruoja. Sostinės meras kartojo, kad iškovotos laisvės simbolizavimas gali turėti ne vieną reikšmę, gali turėti įvairias materialines išraiškas.

„Kodėl mes dabar turime nesidžiaugti ta pergale, kurią mūsų laisvės kovotojai pasiekė?“, – retoriškai klausė R. Šimašius.

Jis teigė, kad nežinantis, kodėl paplūdimys Lukiškių aikštėje atidarytas būtent birželio 23 d., tačiau kartu pabrėžė, jog tai nėra niekaip susiję su Birželio 23-iosios sukilimo data.

Istorikas A. Anušauskas diskusijoje akcentavo, kad laisvės kovotojus įžeidžia ne pats Lukiškių aikštėje atvežtas ir supiltas smėlis, o politikų veiksmai. Jis priminė, kad R. Šimašius dar birželio pradžioje žadėjo, jog Lukiškių aikštė iki Seimo rinkimų nebus kažkaip keičiama, rekonstruojama.

A. Jakavonytė savo ruožtu ir toliau stebėjosi R. Šimašiaus veiksmais. Jai buvo keista, kad paplūdimys Lukiškių aikštėje buvo įrengtas, neatsiklausus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nuomonės.

„Pliažo idėja yra tikrai labai gera. Kiek kalbėjausi su jaunais žmonėmis, tai ir jie teigia, kad idėja yra labai gera. Bet ši idėja neturėjo būti (realizuota – LRT.lt) šitoje vietoje. Visi turime žinoti ir gerbti tam tikras vietas. Yra prie pat Neris ir būtų tikrai jaunimas, kiti palaikę idėją ten įrengti pliažą, bet, kai čia padaromas pliažas, kai nusirengiama nuogai, kada netoli sukurtas paminklas tremtiniams, tai tie žmonės jaučia, kad iš jų yra pasityčiota“, – kalbėjo A. Jakavonytė.

Kirkilas: gera moralė moraliam žmogui yra visiškai suprantamas dalykas

Diskusijoje dalyvavęs žurnalistas, aktorius Arkadijus Vinokuras neslėpė nuostabos dėl Seime priimto įstatymo, kuriuo reglamentuotas Lukiškių aikštės statutas. Jo manymu, toks teisinis reguliavimas primena diktatūrą. Jis pats tikino manantis, kad paplūdimys neskaudina laisvės kovotojų, tremtinių indėlio į Lietuvos nepriklausomybę.

„Aš neįsivaizdavau, kad šiandien Lietuvos demokratinė valstybė įstatymu, kuriam tikriausiai įtakos turėjo Šiaurės Korėja, Kinija, Rusija, Iranas, įsakinės savo piliečiams, kaip ji turi reikšti savo džiaugsmą, kaip turi reikšti savo skausmą, kokiose moralės rėmuose tai galima reikšti. Jokiais būdais nėra taip, kad tie, kurie džiaugiasi šia idėja, menkina žuvusius, menkina kovojusius“, – dėstė A. Vinokuras.

Jis teigė nesantis prieš bet kokį memorialą, paminklą, kuris stovėtų Lukiškių aikštėje, tačiau, žurnalisto manymu, svarbiausia, jog apie tai būtų diskutuojama, o ne primetama iš valdžios viršūnių.

„Tai yra piliečių tarpusavio diskusija, į kurią padorūs politikai turėjo kištis“, – teigė A. Vinokuras.

Lukiškių aikštės architektas Gintaras Čaikauskas pasakojo, kad jam laisvės, projektuojant aikštę, netrūksta.

„Man laisvės apskritai netrūksta nei gyvenime, nei kūryboje. Mano auklėjimas man nesukelia jokio noro išsirenginėti miesto viduryje. Mano fantazija smėlio neišnešė nei tada, nei dabar. [...] Norime, kad aikštė būtų išbaigta tiksliai, iki galo“, – kalbėjo architektas.

Diskusijoje dalyvavęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, architektas Algirdas Kaušpėdas tikino manantis, kad Lukiškių aikštė tapo sunkiu rebusu visuomenei, kuris simbolizuoja nesibaigiančią diskusiją apie laisvę, jos įprasminimą.

„Pastatome paminklą pasakome: „mes jau esame laisvi, pas mus su laisve viskas pabaigta“. Bet yra kitas kelias, mes sakome: „o gal laisvė yra procesas, tas gyvenimas, kuriame norime gyventi ir nedarykime nieko pabaigto?“, – svarstė A. Kaušpėdas.

Jis priminė, kad Lukiškių aikštėje ant stiebo yra iškeltas vėliava su Vyčio herbu, tad, A. Kaušpėdo įsitikinimu, paminklais aikštės dar labiau apkrauti nereikėtų.

Seimo vicepirmininkas, „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas iš esmės pritarė A. Kaušpėdui, tvirtindamas, jog Lukiškių aikštės įrengimas yra nenutrūkstantis diskusijų ir sprendimų procesas. Jis, vertindamas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą įrengti pliažą aikštėje, tikino, kad šiuo atveju diskusijos trūko.

„Sunkiai įsivaizduoju, kad panašus performansas galėtų būti prie Raudų sienos. [...] Aš esu vilnietis, niekas manęs niekur neatsiklausė dėl to. O čia yra visų mūsų aikštė, tai atsiklauskime visų nuomonės, pamatysime, kokios yra jų intencijos, tada performuluokime architektas užduotis ir eikime proceso keliu“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Jis nesutiko, kad Seimo priimtame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad „aikštės erdvės tvarkymas negalės prieštarauti gerai moralei“ nėra abstrakti.

„Gera moralė geram ir moraliam žmogui yra visiškai suprantamas dalykas“, – tikino parlamentaras.