Lietuvoje

2020.07.12 10:01

Pirmaisiais metais Nausėda didelių klaidų išvengė, bet nesuvokė kai kurių sprendimų kainos

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.07.12 10:01

„Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui“, – taip prieš metus, vos prisiekęs tarnauti Lietuvai, kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Sekmadienį šalies vadovas mini pirmąsias prezidentavimo metines.

Matyti, kad pirmieji G. Nausėdos metai prezidento poste buvo spalvingi. Vien per pirmą darbo mėnesį jis vetavo keturis įstatymus, vyko į užsienio vizitus ir patvirtino įgaliojimus prieš tai grąžinusią Vyriausybę, o Seimas jį įvėlė į politines intrigas. Neką ramesni buvo ir vėlesni mėnesiai.

Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį, kad G. Nausėdos reitingai vis smunka ir yra gerokai žemesni, nei tuo pačiu metu buvo buvusių Lietuvos prezidentų. Dar kadencijos pradžioje tapo aišku, kad prezidentas neketina tapti politinių rietenų dalyviu, nors ne savo noru ir buvo į jas įtrauktas, kai valdantieji nusispjovė į jo pareikštą nepasitikėjimą ministru Jaroslavu Narkevičiumi ir pasirinko jį ginti.

Ekspertai sako, kad tai susilpnino prezidento autoritetą. Visgi pastebima, kad nors per pirmus metus poste G. Nausėda padarė klaidelių, daugiausia susijusių su viešaisiais ryšiais, didelių klaidų išvengti pavyko.

Reitingams kenkė ir karantinas, ir Alytaus gaisras

Sociologas Vladas Gaidys portalui LRT.lt pasakojo, kad visuomenės palaikymas G. Nausėdai nuo jo inauguracijos dienos augo ir aukščiausią tašką buvo pasiekęs praėjusių metų spalį. Tuomet prezidentą teigiamai vertino 82,5 proc. apklaustųjų, o neigiamai – vos 3,3 proc. Nuo tada palaikymas šalies vadovui vis mažėjo, bet didžiausią smūgį reitingams sudavė karantinas.

Kaip teigė V. Gaidys, prieš karantiną G. Nausėdą teigiamai vertino 74,8 proc. apklaustųjų, o 7,8 proc. vertino neigiamai. Tačiau po karantino palaikymas krito per beveik 15 procentinių punktų – iki 60,1 proc., neigiamai vertinančių žmonių taip pat padaugėjo, šis skaičius išaugo iki 13 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys tokį G. Nausėdos reitingų kritimą aiškino dvejopai: „Pirma, kovos su koronavirusu centras buvo ne prezidentūra, o Vyriausybė. Antra, iš prezidento tikimasi aktyvumo užsienio politikoje, kaip paprastai būdavo, kad reprezentuotų Lietuvą, bet karantino metu nebuvo jokios matomos veiklos.“

Taip pat skaitykite

Pasak jo, kiekvienas prezidentas susidūrė su įvykiais, kurie mažino reitingus. G. Nausėdos pozicijai, V. Gaidžio teigimu, pakenkė ir rudenį Alytuje, padangų perdirbimo gamykloje, kilęs gaisras. Portalas LRT.lt primena, kad Alytuje kilus gaisrui prezidentas buvo išvykęs vizito į Japoniją, taip pat lankėsi Pietų Korėjoje, o į gaisravietę atvyko, kai ugnis nerimo jau kelias dienas.

V. Gaidys palygino G. Nausėdos palaikymą su buvusių šalies vadovų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės reitingais pirmaisiais kadencijos metais. Anot „Vilmorus“ vadovo, aukščiausią reitingą buvo pasiekusi D. Grybauskaitė: jos palaikymas siekė beveik 90 proc., kiek mažesnis, tačiau vis dar aukštesnis nei G. Nausėdos buvo V. Adamkaus palaikymas, siekęs apie 89 proc.

Jeigu lygintume pirmuosius V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės metus su G. Nausėdos pirmaisiais metais, tai po metų jų rezultatai buvo žymiai aukštesni.

„Jeigu lygintume pirmuosius V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės metus su G. Nausėdos pirmaisiais metais, tai po metų jų rezultatai buvo žymiai aukštesni. G. Nausėda šiuo metu turi tokį reitingą, kaip V. Adamkus ir D. Grybauskaitė turėjo antrose kadencijose“, – sakė V. Gaidys.

Tačiau sociologas pabrėžė, kad ir smukus reitingams G. Nausėda tebėra populiariausias šalies politikas, kurį teigiamai vertina ir skirtingos politinės partijos. V. Gaidys kalbėjo, kad po karantino politiniam gyvenimui grįžus į normalias vėžes ir prezidentui pradėjus susitikinėti su kitų valstybių lyderiais jo reitingai turėtų vėl augti.

Valdantieji giria, opozicija prabilo apie klaidą

Politinių partijų lyderių nuomonės dėl pirmųjų G. Nausėdos darbo metų išsiskyrė. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis sakė prezidento darbą vertinantis teigiamai ir kalbėjo, kad, palyginti su D. Grybauskaitės darbo metais, dabar prezidentūroje atsirado daugiau noro ieškoti kompromisų ir diskutuoti.

„Jei lygintume, kas buvo prie D. Grybauskaitės ir dabar, tai du skirtingi dalykai. Dabartinis prezidentas neprimeta savo valios bet kokia kaina ar įsakmiu tonu. Yra nuomonių skirtumų, yra ginčas, bandymas vieniems kitus įtikinti. Nėra taip, kaip buvo, kad išsiskyrus nuomonėms kiltų pyktis“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Tiesa, kad tarp prezidento ir valdančiųjų perbėgo juoda katė, kalbėta ne kartą. Labiausiai žibalo į ugnį įpylė susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus skandalai, po kurių jis liko poste ir yra ginamas kolegų, nors prezidentas ne kartą išreiškė nepasitikėjimą ir net uždraudė jam lankytis prezidentūroje. Visgi R. Karbauskis teigia, kad konfliktų nebuvo, tik išsiskyrė nuomonės, nors esą opozicija bando įteigti ką kita.

„Buvo daroma maksimaliai viskas iš mūsų oponentų, kad susidarytų toks vaizdas, jog yra nesutarimų. Realiai yra skirtingos institucijos, jų atsakomybės yra skirtingos. <...> Opozicija bandė tokiais būdais ir Seimą, ir valdančiąją daugumą, ir prezidentą žeminti, tartum jis darė ką nors ne taip“, – komentavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Tuo metu opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad dar kadencijos pradžioje G. Nausėda turėjo galimybių daryti įtaką pozityviems pokyčiams Vyriausybės sudėtyje, tačiau turimais įrankiais nebuvo pakankamai pasinaudota. Portalas LRT.lt primena, kad tapęs prezidentu G. Nausėda iš naujo tvirtino Vyriausybę, kurios sudėtis tuomet keitėsi.

„Šiandien turime situaciją, kai strategiškai svarbios ministerijos priklauso politinėms jėgoms, kurios politiškai manipuliatyviai labai stiprios, bet nebūtinai turi didelį ar platų visuomenės palaikymą. Tai buvo klaida. O šiaip prezidento padažas prie bendro stalo susodinti partijų atstovus, įsiklausyti į skirtingas nuomones, mano galva, yra tęsiamas“, – sakė liberalų vedlė.

V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad prezidentūra keletą kartų ėmėsi iniciatyvos pakviesti prie vieno stalo susėsti partijų lyderius, o prezidentas ėmėsi moderatoriaus vaidmens. Tačiau, anot liberalės, esant tokiai valdančiajai daugumai bet koks prezidento polinkis į kompromisus yra traktuojamas kaip silpnumo požymis.

„Tos sąlygos ar darbo aplinkybės dažnai reikalauja kuo kietesnės prezidentūros pozicijos ir galbūt ne visada ji yra. <...> Buvo pakankamai akivaizdus konfliktas dėl susisiekimo ministro. <...> Mano galva, tai daugiau pasako ne apie prezidento poziciją, o apie šių valdančiųjų požiūrį, pagarbą ar, tiksliau, jos nebuvimą politinėms tradicijoms“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Nevykimas į Estija – pirmas ryškus G. Nausėdos sprendimas

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala, komentuodamas tai, kaip prezidentas G. Nausėda pirmaisiais metais atrodė užsienio politikos aspektu, kalbėjo, kad jo užsienio politika buvo nuosekli Lietuvos pozicijai ir tam, kokius prioritetus šioje srityje kėlė buvę valstybės vadovai.

Tai toks pirmas ryškus prezidento sprendimas, rodantis, kokios jis pozicijos laikosi ir kokiais būdais bando bendrauti su partneriais, stengdamasis juos įtikinti.

„Užsienio politika buvo prognozuojama, buvo galima tikėtis, kad prezidentas darys tai, ką ir darė, daugiausia dėmesio skirdamas santykiams su kaimyninėmis šalimis, ypač su Lenkija. Įvyko ne vienas susitikimas su Lenkijos prezidentu, dabar diskutuojama, kad po antrojo rinkimų turo šioje šalyje gali būti dar vienas vizitas. Tai rodo, kad Lenkija yra mūsų vartai į Vakarus“, – komentavo L. Kojala.

Tiesa, jo nuomone, kiek sudėtingesnė situacija su Latvija ir Estija, ir tai akivaizdu Astravo AE kontekste. Pasak L. Kojalos, ryškesnį G. Nausėdos žingsnį santykiuose su kitomis Baltijos valstybėmis pamatėme tuomet, kai jis nutarė nevažiuoti į Estijoje turėjusį vykti vadovų susitikimą.

„Tai toks pirmas ryškus prezidento sprendimas, rodantis, kokios jis pozicijos laikosi ir kokiais būdais bando bendrauti su partneriais, stengdamasis juos įtikinti“, – sakė L. Kojala.

L. Kojalos manymu, daugiausia klaustukų kol kas išlieka dėl Lietuvos santykių su Baltarusija. Ekspertas priminė, kad dar per rinkimų kampaniją G. Nausėda kalbėjo, jog reikėtų naujo santykių su Baltarusija etapo, suprantant rizikas, grėsmes ir akcentuojant Astravo AE pavojų, bet kartu matant ir tai, kad kai kurios šalys linkusios į šiokį tokį atsivėrimą.

„Kol kas daugiau matėme mėginimų inicijuoti dialogą <...>, bet kažkokių labai ryškių sprendimų dar nėra. Galbūt jie bręsta, o galbūt ir ne“, – komentavo L. Kojala.

Narkevičiaus klausimas silpnina autoritetą

Svarbu atsiminti, kad antras G. Nausėdos prezidentavimo pusmetis sukėlė itin didelių iššūkių. Lietuvoje pirmą kartą per 30 metų paskelbtas karantinas šalies mastu. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas kalbėjo, kad tokia situacija buvo netipinė ir niekas negalėjo prognozuoti, kad pandemija taip pakeis visą politinį paveikslą.

„Tai gerokai sutrikdė buvusius planus, galimybes visiškai realizuoti savo gebėjimus. Be abejo, į šitą aspektą būtinai reikėtų atkreipti dėmesį, nes jis iš dalies gali paaiškinti ir daugelį kitų aspektų. Turiu galvoje, kad per tuos pirmus metus būta nemažai kritikos, kad prezidentas yra per daug pasyvus ir tai, jog nesugebėjo užsitikrinti tokios ryžtingos politinės pozicijos kalbantis su Vyriausybe ir su Seimo partijomis“, – portalui LRT.lt sakė T. Janeliūnas.

Narkevičiaus klausimas parodė, kad jei prezidentas saugo Vyriausybę, tai Vyriausybė juo labiau saugos savo ministrus, nes koalicija buvo formuojama gana sunkiai.

Politologas sakė, kad G. Nausėda dar kadencijos pradžioje pasirinko negilinti konfliktų politinėje arenoje, pats netapti papildomu konfliktų dalyviu, o būti nuosaikiu politikos veikėju. Tai, anot T. Janeliūno, nemaža dalimi prisidėjo prie jo elgesio visais pirmais kadencijos metais.

„Jeigu mes lygintume su D. Grybauskaitės vaidmeniu, tai, be abejo, G. Nausėdos vaidmuo yra pasyvesnis. Manau, kad tai jis pasirinko ganėtinai tikslingai“, – sakė ekspertas. Pasak jo, G. Nausėda nenorėjo tapti Lietuvos politinėje arenoje labai ryškaus konflikto tarp konservatorių ir „valstiečių“ dalyviu.

Toks pasirinkimas, anot T. Janeliūno, pastatė prezidentą į padėtį, kai jis negali imtis per daug agresyvių veiksmų, kurie galėtų vesti į Vyriausybės atstatydinimą ar pirmalaikius rinkimus: „Tai įspraudė į tam tikrą kampą, kai jis negali būti pernelyg aktyvus, jeigu nenori atsitraukti nuo tos pradinės nuosaikios pozicijos. Atitinkamai tai reiškia, kad prezidentas iš dalies atiduoda iniciatyvą Vyriausybei, ko, tarkime, D. Grybauskaitė niekada per daug neleisdavo.“

Taip pat skaitykite

T. Janeliūnas kalbėjo, kad per pirmus kadencijos metus G. Nausėda turėjo nemažai mokytis, balansuoti, įgyti naujų įgūdžių, kaip elgtis politiniame lauke. Tai buvo galima matyti ir žvelgiant į situaciją, susidariusią dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus. Prezidentas ne kartą pabrėžė nepasitikintis šiuo ministru, nenorintis jo matyti prezidentūroje, bet ministras ir toliau eina pareigas.

Anot T. Janeliūno, tai yra kaina, kurią prezidentui tenka mokėti už tai, kad pasirinko saugoti šią Vyriausybę, nors toks pasirinkimas, politologo manymu, kadencijos pradžioje ir nebuvo lengvas.

„Galbūt nebuvo suvokta, kokia kaina laukia. Narkevičiaus klausimas parodė, kad jei prezidentas saugo Vyriausybę, tai Vyriausybė juo labiau saugos savo ministrus, nes koalicija buvo formuojama gana sunkiai. Atitinkamai tada prezidento žodis mažai ką bereiškia ir moraliniai statuso ar prestižo žaidimai yra jau nebe prezidento naudai.

Be abejo, tai silpnina jo pozicijas ir autoritetą. Natūralu, kad dabartinė koalicija tikrai nelaiko prezidento tokia figūra, kuri gali priversti juos pakeisti sprendimus“, – komentavo T. Janeliūnas.

Anot politologo, didelių klaidų per pirmus kadencijos metus prezidentas nepadarė, bet dėl savo atsargumo nedarė ir staigių judesių, kurie būtų rizikingi, bet galėtų prisidėti prie jo statuso sustiprinimo. Nedarant staigių ir rizikingų judesių, pasak T. Janeliūno, kyla rizika, kad išryškės pasyvumas, o visuomenė po truputį vis labiau nusivils.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7