Lietuvoje

2020.07.13 05:30

Skaudžios karantino pasekmės: tėvų palikti naujagimiai, nukentėję ir žuvę vaikai

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.07.13 05:30

Laiptinėje ar namuose palikti kūdikiai, traukinio mirtinai sužalotas mažametis ar lauko tualete rastas negyvas kūdikis – pastarosiomis savaitėmis įvyko nemažai rezonansinių nelaimių, per kurias nukentėjo vaikas. Tokias nelaimes LRT.lt kalbinti pašnekovai iš dalies sieja su karantinu. Anot jų, karantinas tarsi sustiprino jau egzistuojančias socialines problemas, o kitos nelaimės galėjo nutikti ir dėl tėvų išsiblaškymo ar jaučiamo streso.

LRT.lt pradeda straipsnių ciklą apie Lietuvą po karantino ir karantino pasekmes.

Panevėžyje laiptinėje rastas paliktas ką tik gimęs kūdikis, Kuršėnuose traukinys mirtinai sužalojo mažametį berniuką, Kupiškyje pusantrų metų vaikas dvi paras buvo paliktas vienas namuose, Kelmės rajone į ligoninę atvežtas miręs kūdikis su kraujosruvomis ir nubrozdinimais, Anykščių rajone lauko tualete rastas negyvas naujagimis, o keli vaikai iškrito pro langą – dauguma šių nelaimių nutiko vos per kelias savaites.

2020 m. sausio–gegužės mėnesiais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo kiek daugiau pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nei tokiu pat metu praėjusiais metais. 2020 m. šiais mėnesiais užfiksuota 15 tūkst. 590 tokių pranešimų, 2019 m. – 11 tūkst. 808 pranešimai.

Kaip savo feisbuko paskyroje rašo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, daugiausia pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo užfiksuota Marijampolės apskrityje – 436, o tai yra 61,46 proc. daugiau nei 2019 m. mėnesio vidurkis. Išsiskyrė ir Šiaulių apskritis, kurioje buvo gauta 415 tokių pranešimų. Tai – 11,56 proc. daugiau nei 2019 m. mėnesio vidurkis.

Nors šiais metais užfiksuota kiek mažiau vaiko nepriežiūros atvejų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sako, kad pastarosios savaitės išsiskiria labiau. Tai tarnyba sieja ir su karantinu.

Nemažai rezonansinių atsitikimų

Bendrai išaugusio vaiko teisių pažeidimų skaičiaus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepastebi – tendencija išlieka panaši, tačiau tarnybos vadovė I. Skuodienė sako, kad karantino metu susitraukė pranešėjų ratas.

Vis dėlto pastarosios savaitės išsiskiria kiek labiau, kadangi įvyko nemažai rezonansinių, kaip manoma, nelaimingų atsitikimų, per kuriuos nukentėjo vaikai. Kai kurie nelaimingi atsitikimai gali būti ir vaiko teisių pažeidimai dėl nepriežiūros, informuoja tarnybos vadovė.

„Itin svarbu paminėti, kad mes tai šiek tiek siejame su karantinu. Karantinas buvo įtemptas laikas, buvome susikaupę, įsitempę, vaikų mokymas, darželis ir tėvų darbai buvo namuose. Situacija buvo išties nepaprasta“, – portalui LRT.lt sako I. Skuodienė.

Vis dėlto, priduria ji, kiekvienas atvejis yra individualus. Sužinoję apie įvykį, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai vyksta į šeimą, aiškinasi situaciją ir stebi, ar šeimai nereikia pagalbos, ypač kai kalbama apie tokius nelaimingus įvykius kaip vaiko iškritimas pro langą.

Neigiamai veikia tiek atsipalaidavimas, tiek stresas

Įvairius nelaimingus nutikimus tarnybos vadovė iš dalies sieja su žmonių atsipalaidavimu pasibaigus karantinui: „Pasibaigus karantinui, visi skubame į darbus, atsipalaiduojame, nes psichologiškai manome, kad karantinas įveiktas, ačiū Dievui, dabar galime atsipalaiduoti.“

Anot I. Skuodienės, kitose šeimose, atvirkščiai, gali atsirasti įtampa dėl prastesnės finansinės situacijos. Žmonės pervargę, jaučiasi nesaugūs ir dėl ekonominės situacijos, kuri labai veikia šeimą, tvirtina tarnybos vadovė.

„Atsipalaidavimas jaučiamas – geras oras, tėvai palieka atidarytus langus, o tai išties labai pavojinga, ypač mažamečiams. Vaikai yra smalsūs, jie prieina, pasilenkia, užsilipa ant palangės ar ant kėdės ir nutinka nelaimingi įvykiai. (...)

Labai svarbu atkreipti dėmesį į saugią aplinką savo vaikams, ypač mažamečiams, kūdikiams. Tai tas amžius, kai vaikai tyrinėja aplinką, nori pažinti, domisi, o neretai pasitaiko, kad tokios situacijos baigiasi nelaimingais atsitikimais, kai nukenčia vaikai. Kai kuriais atvejais jie nukenčia labai stipriai, tai turi ryškių pasekmių“, – apgailestauja I. Skuodienė.

Nors matoma nerimą keliančių tendencijų, o karantinas buvo nepaprastas laikas, dar nereikėtų skubėti daryti išvadų, kadangi praėjo nedaug laiko, sako I. Skuodienė. Ji priduria, kad situacija bus aiškesnė jau rudenį, kai turėsime daugiau statistinių duomenų.

Apėmus stresui vaikai lieka antrame plane

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė sutinka, kad įvairius nelaimingus nutikimus, susijusius su vaikais, iš dalies gali lemti situacija po karantino. Bendra tendencija, kad tėvai po karantino išvargę, o jų emocinės ir psichologinės problemos taip greitai neišsisprendžia.

R. Dičpetrienė portalui LRT.lt sako, kad tėvų savijautą veikė ir pablogėjusi finansinė situacija, baimė dėl ateities: „Karantinas baigėsi, viskas grįžo į savas vėžes? Tikrai ne – dar ilgai užtruksime, kol atsigausime, ypač psichologiškai, emociškai, finansiškai – taip pat.

Tikrai taip greitai neatsigauna ir verslas, tėvai gali būti paveikti finansinių iššūkių, o tai kelia nerimą ir įtampą šeimoje“, – tvirtina „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Organizacija padeda šalims, paveiktoms žemės drebėjimų, karo konfliktų. Pasak R. Dičpetrienės, pastebima, kad tokiose situacijose tėvai pirmiausia rūpinasi duonos kąsniu ir kaip išgyventi, todėl vaikai lieka antrame plane. Vaiku jie rūpinasi, bet tai, ką jis veikia ar kur yra, nebūtinai tampa prioritetu – panaši situacija, gali būti, susiklostė ir per karantiną, svarsto organizacijos vadovė.

Jos teigimu, karantino metu buvo neramu ir dėl kito sluoksnio žmonių – tų, kurie nėra prašę jokios pagalbos. Dažnai tokiose šeimose auga vaikai, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo karantino, tačiau apie juos ne visada žinoma. Jie nesikreipė pagalbos, tad jų nėra sistemoje, jie neprieina prie valstybės pagalbos.

„Tai labai neapčiuopiami dalykai, jie nėra tokie akivaizdūs, o vėliau mes pamatome jau tik pasekmes. Kodėl vaikas paliktas vienas laiptinėje? Kas buvo iki tol? Laiku nesuteikėme pagalbos“, – konstatuoja R. Dičpetrienė.

Karantinas sustiprino jau egzistuojančias problemas

Depresijos gydymo centro įkūrėjas psichologas Antanas Mockus aiškina, kad karantinas veikė tarsi katalizatorius: jei buvo kokių nors problemų, karantinas jas sustiprino. Nėra taip, kad karantinas – tiesioginė kokių nors sunkumų priežastis, portalui LRT.lt sako psichologas.

Pavyzdžiui, jei moteris jau anksčiau jautė nerimą, susilaukė kūdikio, o karantino metu jos tėvai nebegalėjo atvažiuoti padėti, pasunkėjo buitis, todėl gali sustiprėti ir nerimas. Veikia ir nežinomybė, aplinkos fonas, o pagimdžius jaučiamas didesnis jautrumas, nerimas, gali būti ir depresija, vardija A. Mockus.

Psichologas primena, kad karantino metu padaugėjo ir smurto artimoje aplinkoje atvejų. Nors to priežastys kompleksinės, o daryti išvadas dar per anksti, prie to veikiausiai prisidėjo ir karantinas.

„Kai kurie žmonės lengviau išgyvena karantiną, kai kurie – sunkiau. Kitiems po karantino pablogėjo savijauta ne dėl to, kad buvo karantinas, bet paveikė bendras fonas – susirūpinimas finansais, žmonės labiau sudirgę, išbalansuoti.

Kai esi pavargęs, sudirgęs, sunkiau save kontroliuoti, atlaikyti stresą. Vidiniai ištekliai nėra neriboti. (...) Kaip tortas sluoksniuotas susidėjo – ir senos problemos, ir sisteminės problemos, egzistuojanti nelygybė, o kiti ir taip pajamų neturėjo, darbo neteko“, – kalba A. Mockus.

Vaikų poreikiai nepasikeitė – nori bendrauti, valgyti

Gali susidaryti įspūdis, kad po karantino vaikai grįžta į savo vagą, į vasaros kasdienybę – tokią, kokia ji buvo praėjusiais metais, tačiau tėvai nebūtinai grįžta į ankstesnį ritmą, sako „Gelbėkit vaikus“ vadovė R. Dičpetrienė.

Anot jos, kai kurie buvo priversti pasiimti atostogas karantino metu, todėl vasarą neatostogaus, o vaikai bus palikti kitų suaugusiųjų priežiūrai arba liks vieni. Tai, svarsto R. Dičpetrienė, gali būti viena iš nelaimių priežasčių. Vis dėlto labiausiai nerimą kelia tai, kad nežinome realios situacijos, dar nėra atlikta tyrimų, sako pašnekovė.

„Gelbėkit vaikus“ vadovė pasakoja, kad po karantino vaikai nepaprastai išsiilgę dienos centrų veiklos, buvimo kartu, tikro užimtumo: „Jei pasakyta, kad dienos centras veikia nuo dvyliktos valandos, tai, žiūrėk, vaikai jau nuo ryto laukia, kol mokytojai ateis.“

Atsirado didesnis noras bendrauti, kuo nors užsiimti, bet kiti poreikiai niekur nedingo. Vienas jų – valgyti. Kaip sako R. Dičpetrienė, tai teko matyti ir pačiai – kas padėta, staigiai suvalgoma.

Kaltina ne karantiną, o žmonių požiūrį

Vis dėlto psichologas Lietuvos psichologų sąjungos narys Edvardas Šidlauskas traumų ir įvairių nelaimingų atsitikimų nesietų su karantinu ir jo pabaiga. Anot jo, tai galėtų būti labiau susiję su mokslo metų pabaiga, kadangi vaikams lankant pamokas ar būrelius jie dar prižiūrimi, nepaliekami vieni sau.

„Šiuo metu vasara, tėvai dirba, o vaikai lieka vieni. Stovyklos nesitęsia visą vasarą, todėl automatiškai vaikai daugiau patiria traumų, nes veikia savarankiškai“, – portalui LRT.lt sako E. Šidlauskas.

Pasiteiravus, kodėl laiptinėse ar namuose paliekami vieni mažamečiai, kodėl esama atvejų, kai vaikai sumušami arba randami negyvi, psichologas teigia, kad tokių atvejų būna visada. Anot jo, taip gali būti dėl socialinės visuomenės įtakos, dėl įvairių nuostatų ir požiūrio į vienišą mamą ar ankstyvą nėštumą.

Kaltas ne karantinas, o žmonių požiūris, įsitikinęs E. Šidlauskas. Psichologo teigimu, dar vyrauja stereotipai, kurie verčia kai kurias merginas ir vaikinus vengti atsakomybės, gėdina juos. Tai nebylus spaudimas, konstatuoja pašnekovas.

„Visada siūlau tokį argumentą, loginį eksperimentą – pagalvokime apie tokią situaciją. Jei mergina gyventų negyvenamoje saloje ir pastotų, kokia tikimybė, kad ji pasidarytų abortą dėl to, kad neturi darbo arba jai nėra pakankamai metų, palyginti su moterimi, gyvenančia Lietuvoje ar kitoje Europos šalyje?

Man atrodo, atsakymas akivaizdus. Tai yra sociumo įtaka, tai stigmatizavimas, gėdinimas, skurdas“, – socialines problemas vardija E. Šidlauskas.

Pasak psichologo, Lietuvoje trūksta paslaugų šeimoms, todėl tėvai negauna reikiamos pagalbos. Tai visuomenės žiaurumas, aplaidumas, mūsų nesąmoningumas, kad nesirūpiname jauna moterimi, o visas rūpestis susiveda į lytinį švietimą – naudok kontraceptines priemones.

E. Šidlauskas priduria, kad motina jaučiasi nesaugi, pažeidžiama, jaučiasi taip, tarsi vaikas tik jos našta, todėl paveikta baimės ir streso kartais pasirenka drastišką sprendimą: „Į nerimą apėmus stresui reaguojama dviem būdais – arba priešininkas agresyviai puolamas, ar bėgama.

Čia stresorius – nėštumas. Tai arba abortas, o jeigu negali, tai pagimdai ir palieki kur nors. O dar būna, kad ir artimieji muša ar skriaudžia, varo iš namų: tu čia man gėdos nedarysi. Vaikas su mėlynėmis nebūtinai todėl, kad mama apdaužė. Gali būti ir senelė ar senelis arba sugėrovas, sugyventinis. Visokių variantų būna“, – kalba E. Šidlauskas.

Kaip apsaugoti vaiką?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė pabrėžia, kad paprastai skaudžiausi tie atvejai, kai nukenčia naujagimiai. Ši grupė – išskirtinė ir pati pažeidžiamiausia, reikalaujanti dėmesio ištisą parą.

Svarbu atsiminti, kad vaikų iki šešerių metų negalima palikti vienų be 14 metų vaikų ar vyresnių priežiūros, aiškina I. Skuodienė. Anot jos, kartais net ir 8 metų vaikas, likęs vienas, nebūtinai gali gebėti savimi pasirūpinti, todėl būtina įvertinti tiek fizinį, tiek emocinį bei psichologinį jo pasiruošimą likti vienam.

Svarbu įvertinti ir kitų vaikų gebėjimus prižiūrėti jaunesnį brolį ar sesę. Kadangi jau skubame į darbus, labai svarbu pasirūpinti vaikais, įvertinti jų gebėjimus, ar jie gali pasirūpinti savimi, tvirtina I. Skuodienė.

Tarnybos atstovai priduria, kad nepriežiūra yra viena dažniausių smurto prieš vaiką formų. Šiuo atveju negalime išskirti vien tų atvejų, kai vaikas paliekamas vienas. Svarbu ir, pavyzdžiui, rūpinimasis sergančiu vaiku, konsultacija su medikais, vaiko poilsis ar ugdymas. Derėtų pabrėžti, kad nepriežiūra – tai sistemingas, ne vienkartinis nepasirūpinimas būtinaisiais vaiko poreikiais, sako tarnybos atstovai.

Kaip pasikeitė situacija?

2020 m. sausio–gegužės mėnesiais tarnyba gavo kiek daugiau pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nei tokiu pat metu praėjusiais metais. 2020 m. šiais mėnesiais užfiksuota 15 tūkst. 590 tokių pranešimų, 2019 m. – 11 tūkst. 808 pranešimai.

Karantino mėnesiais pranešimų taip pat užfiksuota kiek daugiau – 2020 m. kovą tarnyba gavo 3 tūkst. 298 pranešimus, 2019 m. kovą – 2 tūkst. 217, balandžio ir gegužės mėnesių pranešimų skaičius stipriai nesiskyrė, tačiau šiais metais jų sulaukta daugiau.

Vis dėlto situacija dėl vaiko nepriežiūros atvejų kiek kitokia – 2020 m. sausio–gegužės mėnesiais jų užfiksuota kiek mažiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Pirmais penkiais 2020 m. mėnesiais vaiko nepriežiūros atvejų nustatyta 416, 2019 m. tokių atvejų buvo kiek daugiau – 531.

Remiantis ne visais Higienos instituto duomenimis, pirmus penkis 2020 m. mėnesius vaikų, patyrusių traumą dėl kritimo nuo, iš arba per pastatą ar konstrukciją, skaičius buvo mažesnis nei 2019 m. Šiais metais tokių nutikimų buvo 13, praėjusiais metais – 25. Tiesa, Higienos institutas priduria, kad 2020 m. duomenys nėra tikslūs, kol nėra baigtas gydymas ar bent jo etapas, pavyzdžiui, kol ligonis nėra išrašytas iš stacionaro.

VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ teikia pagalbą moterims, išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą, kūdikio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar aborto, o taip pat moterims, kurios po gimdymo išgyvena depresiją.

Pagalbos galite kreiptis tel. 8 603 57912; pagalba@neplanuotasnestumas.lt; www.neplanuotasnestumas.lt

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33