Lietuvoje

2020.07.07 21:19

Nausėda įvertino savo darbo metus: svarbiausias pasiekimas, kertinė nesėkmė ir kodėl pradėjo byrėti patarėjų komanda

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.07.07 21:19

Šį sekmadienį bus lygiai metai, kai Lietuvai vadovauja prezidentas Gitanas Nausėda. Išskirtiniame interviu LRT TELEVIZIJAI šalies vadovas įvertino 365 savo darbo dienas, taip pat didžiausius metų pasiekimus bei kertinę nesėkmę.

„Dienos temoje“ – interviu su prezidentu G. Nausėda.

Dienos tema. Nausėda įvertino prezidentavimo metus – apie svarbiausią pasiekimą ir didžiausią nesėkmę

– Pone prezidente, šią savaitę bus lygiai metai, kai prisiekėte tautai. Kaip jūs pats įvertintumėte pirmus prezidentavimo metus?

G. Nausėda: Buvo labai įdomūs, permainingi metai. Jie galbūt prasidėjo vienu ritmu, vienu tempu. Po to kilo tam tikrų nesutarimų su Vyriausybe dėl konkrečių ministrų. Po to prasidėjo koronavirusas. Ko gero, išskirčiau du dalykus. Pirma, prieš 2020 metų biudžetą teikėme nemažai įstatymų pakeitimų, susijusių ir su mokesčių lengvatomis, ir su kai kuriais gerovės valstybės elementų įgyvendinimo dalykais. Kai kas pavyko, kai kas – ne.

Aišku, buvome apriboti Fiskalinės drausmės įstatymo ir tuomet dar gyvenome visiškai kitomis sąlygomis. Tuo tarpu prasidėjus koronaviruso pandemijai ir ypač pamačius, kad jis turės didelių ekonominių pasekmių, teikėme įstatymų pakeitimų, susijusius su vienkartinėmis išmokomis, ir pasirašėme įstatymus dėl vienkartinių išmokų senjorams, kurie buvo teikti paties Seimo.

Po to, aišku, buvo mūsų iniciatyva dėl gyventojų pajamų mokesčio ir neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimo. Šito pasiūlymo buvo įgyvendinta lygiai pusė. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas, deja, aš esu tuo įsitikinęs, nebuvo sumažintas. NPD buvo padidintas, tai, žinoma, yra žingsnis teisinga linkme.

Aš turbūt labiausiai akcentuočiau įstatymines iniciatyvas ir, aišku, kai kuriuos įstatymų veto, kurie, mūsų akimis žiūrint, buvo būtini ir padėjo užkirsti kelią tam tikriems dalykams, kurių mes nenorėtume, kad šioje valstybėje egzistuotų.

– Jeigu reikėtų išskirti, kuris pasiekimas, jūsų akimis, svarbiausias?

G. Nausėda: Grynai žmogiška prasme aš sakyčiau, kad turbūt svarbiausias buvo apsikeitimas žvalgais ar kaip mes juos pavadinsime, nes tai pirmiausia buvo žmogiškasis imperatyvas padaryti viską, kad šitie žmonės sugrįžtų į savo šeimas. Po to vykdyti veiksmai buvo labai sklandūs ir turbūt tai vienas iš tų pavyzdžių, kuriais gali pasidžiaugti visos valdžios institucijos: Prezidentūra, Seimas, neskaičiuoju, valdančioji koalicija ir opozicija – visi pritarė reikalingiems įstatymo pakeitimams. Mūsų žvalgybos institucijos puikiai atliko derybų procesą, į kurį mes buvome įtraukti kaip Prezidentūra ir aš kaip prezidentas. Ir pats apsikeitimo procesas prie sienos vyko labai sklandžiai. Šiandien mes turime žmones, kurie grąžinti namo. Turime dėkingą Norvegijos pilietį ir dėkingą Norvegijos vyriausybę, mūsų sąjungininkę.

– O ką pavadintumėte metų nesėkme?

G. Nausėda: Aš turbūt sakyčiau, kad tai daugiau tam tikrų pozicijų skyrimai, ir konkrečiai aš sutinku, kad ministras Narkevičius atsiskleidė visomis spalvomis. Deja, turbūt ne geriausia to žodžio prasme. Tuo metu, kai mes kalbėjome apie šito ministro kandidatūrą, informacijos apie jį buvo, bet ji buvo labai ribota. Ir ta informacija pasirodė gerokai vėliau.

Pats ministras, sakyčiau, elgiasi ne tiktai neatsakingai, bet ir tam tikra prasme įžūliai, nes bet kokių klausimų ar bet kokių kaltinimų, kurie pasigirsdavo jo adresu, atveju automatiškai kreipdavosi dėl šmeižto.

Turbūt žmogus neskiria, kas yra politinė atsakomybė, kas yra moralinė atsakomybė ir kas yra grynai juridinė, teisinė atsakomybė. Gaila, kad ministrą iš dalies palaiko Vyriausybė, ir šiuo atveju klausimas ministrui pirmininkui, ar tikrai jis mano, kad šitas žmogus, nepaisant visų šitų istorijų, vis tiek vertas ministro posto.

– Ar kėlėte šį klausimą premjerui?

G. Nausėda: Ministras pirmininkas taip pat nėra sužavėtas šio ministro, bet suprantu, kad pagrindinis motyvas yra siekis žūtbūt išsaugoti valdančiąją koaliciją, kurios viena iš sudėtinių dalių yra būtent Lenkų rinkimų akcija. Man atrodo, kad už tai mokama per didelė kaina, nes iš visuomenės ateina tam tikras nusivylimas, kai matoma, kad politinė atsakomybė niveliuojama iki baudžiamosios atsakomybės. Tai ir politine, ir moraline prasme labai žalingas reiškinys.

– Pone prezidente, jūsų darbo metines lydėjo trijų vyriausiųjų patarėjų pasikeitimas. Kalbama apie aukščiausiojo rango patarėjus – kas atsitiko ir ką tai reiškia? Ar tai reiškia naują kryptį Prezidentūroje?

G. Nausėda: Na, žinote, aš pusiau juokais, pusiau rimtai sakau, kad mes, prezidento institucija, per artimiausius dabar jau ketverius metus turime daug tikslų, bet komandos išsaugojimas nepakitusia forma visą kadenciją tikrai nebuvo vienas iš jų.

Juo labiau kad ir patys žmonės dirbdami įsitikina, koks pragariškas yra politiko darbas. Kai kurie iš tų žmonių turi šeimas ir mažus vaikus ir kai kurie iš jų abejoja ateidami, netgi teigia, kad tai gali sukliudyti, prieštarauti vienas kitam. Matyt, įvertinę visas galimybes ir kad ateityje lengviau nebus, jie priėmė tokį sprendimą ir aš tokį sprendimą palaikiau, nes manau, kad savo tiesioginį darbą žmonės turi dirbti visu šimtu procentų ir, jeigu galima, dar šiek tiek daugiau. Ir niekas neturi trukdyti.

Mano paties dukros, ačiū Dievui, jau užaugusios, savarankiškos ir šiuo atveju man yra laisvesnės rankos, todėl galiu neskaičiuodamas darbo valandų, neskaičiuodamas vakarų visiškai atsiduoti savo tiesioginiam darbui.

– Ar gerai suprantu, kad jeigu turėtumėte mažų vaikų, būti prezidentu būtų keblu?

G. Nausėda: Aš jums atvirai pasakysiu. Kalbų, kad aš galiu dalyvauti prezidento rinkimuose, buvo ir prieš 10 metų. Tuomet mano vaikai dar nebuvo užaugę ir tai buvo vienas iš motyvų, kodėl aš nesirinkau politiko kelio.

– Pone prezidente, pakalbėkime apie užsienio politiką, kuri pagal Konstituciją labiausiai priskiriama prezidento funkcijoms. Dėl COVID-19 sumažėjo užsienio vizitų, tačiau prieš porą savaičių jūs atšaukėte vizitą į Estiją, kur turėjote susitikti su Latvijos ir Estijos prezidentais. Kas atsitiko?

G. Nausėda: Nieko ypatingo neatsitiko, mes manėme, kad būtų labai gerai, jeigu šalys iš tikrųjų galėtų vykdyti derybų procesą dėl elektros energijos pirkimo arba, tiksliau, nepirkimo iš Baltarusijos. Tos metodikos patvirtinimas užtruko dėl to, kad išsiskyrė pozicijos. Mes pateikėme kompromisinį pasiūlymą ir šiuo metu šitas pasiūlymas, tarpininkaujant Europos Komisijai, yra svarstomas.

Išvakarėse aš turėjau pokalbį su Latvijos prezidentūra. Mes kaip tik kalbėjome, kokios šiuo metu būtų galimos formuluotės iš Latvijos vyriausybės, Latvijos valdžios.

Ir kadangi nebuvo patikinimų, kad tos formuluotės, kurias anksčiau girdėdavome iš aukščiausių Latvijos pareigūnų, galėtų būti pakartotos Estijoje, nusprendėme, kad kol kas būtų pernelyg ankstyva vykti į šitą susitikimą. Atsiprašėme Estijoje organizavusios pusės. Tikiuosi, kad pateikėme tikrai jiems suprantamus argumentus, ir neatmetame galimybės tai padaryti ateityje, kai darbą baigsime iki galo ir galėsime juo pasidžiaugti.

– Prezidente, turbūt pamenate, kaip prieš gerus metus tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė neišvyko į Latviją pasveikinti Latvijos valstybės atkūrimo šimtmečio proga, nes sugedo lėktuvas. Ir jūs, tuo metu kandidatuodamas į prezidentus, sakėte, kad ja dėtas būtumėte numynęs dviračiu. Gal ir šiuo atveju reikėjo vykti ir akis į akį valstybės vadovams, kolegoms, partneriams išvardinti Lietuvos poziciją.

G. Nausėda: Gerbiamasis Mindaugai, aš prisimenu šitą savo pasakymą, bet iš tikrųjų situacija buvo kiek kitokia, nes prezidentė vyko į šitą susitikimą ir, kaip suprantu, tiesiog sugedo lėktuvas. Buvo galima pasitelkti alternatyvias priemones nuvykti, o tuo metu kažkokių esminių nesutarimų ginčytinais klausimais nebuvo. Čia situacija buvo šiek tiek kitokia ir dar kartą kartoju, kad mes iš anksto kalbėjome ir su Latvija, ir su Estija, stengiamės susiformuoti nuomonę, kokia būtų atmosfera šito susitikimo metu.

O šiaip reikėtų patikslinti, kad Latvijos prezidentas yra renkamas parlamento ir konkrečiai šituo klausimu, kadangi jis pats nedalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, pagrindiniai svertai ir pagrindinės sprendimų galios yra Vyriausybės rankose. Šiuo metu kaip tik vyriausybių lygiu šitos derybos ir vyksta, na, o mano priedermė yra aktyvizuoti Europos Komisiją, ir tą aš darau.

Konkrečiai paskutinio mūsų telefoninio pokalbio su Charles'u Micheliu metu kaip tik bandėme išgauti patikinimą, kad Europos Komisija ir Europos Vadovų Tarybos prezidentas bus įsitraukę ir padės moderuoti šitą procesą.

– Pone prezidente, gal problema ta, kad Lietuva neturi vieningos pozicijos. Štai stebėjome energetikos ir užsienio reikalų ministrų nesutarimus šiuo klausimu ir gal mes neturime aiškios šalies pozicijos ir todėl nėra ko ir pasakyti latviams ir estams?

G. Nausėda: Visi norime, kad sprendimas būtų optimalus, kad jis suderintų ne tiktai pozicijas šalies viduje, bet, svarbiausia, ir Baltijos valstybių pozicijas. Taip, tai lygtis su keliais nežinomaisiais, kintamaisiais ir nėra taip paprasta tai padaryti.

Dėl tos priežasties kaip tik ir buvau susitikęs Prezidentūroje su abiem, na, iš pirmo žvilgsnio konfliktuojančiais, bet vis dėlto sprendimo ieškančiais ministrais ir šiuo metu mūsų pasiūlytos formuluotės kaip tik svarstomos. Derybų metu Latvijos pusė klausosi, taip pat mėgina formuluoti savo poziciją, tiesiog tai dar šiek tiek turėtų užtrukti. O viso šito proceso pabaigoje pamatysime rezultatą, ar jis tenkina mus, ar ne. Aš tikrai nemanau, kad šitas procesas turėtų išklibinti mūsų Vyriausybės tvirtumą, ir tikiuosi, kad tuos sprendimus rasime civilizuota forma.

– Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagaliau turi vadovą. Ar galite paprastai paaiškinti visuomenei, kodėl ministru paskyrėte Rimantą Sinkevičių?

G. Nausėda: Taip, ministras skiriamas labai konkrečiam ir jau visiškai neilgam laikotarpiui. Ministras turi gana tvirtą atramą Seime ir jūs turbūt pamenate, kad vienu metu buvo svarstymų ir gana daug kritikos vadinamosios profesionalų Vyriausybės atžvilgiu.

Per pastarąjį laikotarpį Vyriausybės struktūra ir, sakyčiau, tendencijos stipriai pasikeitė, ji tapo politine Vyriausybe. Tad pono Sinkevičiaus kaip vieno iš pagrindinių Lietuvos socialdemokratų darbo partijos vadovų skyrimas yra pakankamai aiškus. Šia prasme tai yra politiko, turinčio tvirtą atramą Seime, skyrimas. Politiko, kuris turi nemenką įdirbį, yra gerokai įsigilinęs į daugybę klausimų, įstatymų projektų, kurie šiuo metu svarstomi Seime.

Jis remia mūsų Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, o tai mums atrodo tikrai labai svarbu. Be to, kartu su frakcija jis yra parėmęs kai kuriuos kitus Prezidentūrai svarbius sprendimus. Mūsų nuomone, tai yra politikas, su kuriuo galime konstruktyviai dirbti.

– Pone prezidente, po trijų mėnesių Seimo rinkimai. Jau prasidėjo Seimo rinkimų kampanija, partijos rikiuoja kandidatus, pristato programas. Jūsų akimis, kurios politinės jėgos po rinkimų galėtų įgyvendinti gerovės valstybės idėją?

G. Nausėda: Aš tikrai nenorėčiau pradėti iš kitos pusės ir sakyti, kurios negalėtų įgyvendinti, nes pastangas įgyvendinti tam tikrus gerovės valstybės principus matau praktiškai iš visų partijų. Žinoma, kol kas reikia gerokai užpildyti turiniu tą pačią sąvoką ir mes stengiamės tą daryti. Pagaliau mūsų naujausi sprendimai dėl vienkartinių išmokų, dėl NPD, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl pensijų didinimo iš tikrųjų yra nukreipti gerovės valstybės link.

Tačiau būtų didelė klaida manyti, kad gerovės valstybės principas yra vien tiktai socialinės atskirties sprendimas arba turtingųjų ir nepasiturinčiųjų skirtumų sumažinimas. Tai ir regionų atskirties klausimas, ir mūsų švietimo pažangumas, kuriuo, deja, kol kas nelabai galime pasigirti. Tai ir funkcionuojanti sveikatos apsauga, gyventojų įtrauktis į savo šalies valdymą.

Tai yra tokie dalykai, kurie, aš manau, svarbūs daugeliui partijų. Ir mes tikrai atidžiai analizuosime partijų rinkimų programas, seksime, kas jose yra sveikintina, o kas galbūt kritikuotina. Tai gerokai palengvins ir ko gero, iš anksto leis pasirengti galimiems įvykių scenarijams po to, kai žmonės pareikš savo valią ir bus suformuota nauja valdančioji koalicija.

– Dar viena visuomenėje plačiai aptarinėjama tema – Lukiškių aikštė ir smėlis Lukiškių aikštėje. Prezidente, jau apsisprendėte, ar vetuosite Seimo priimtą įstatymą, ar pasirašysite?

G. Nausėda: Galėčiau pasakyti tik tiek, kad sprendimą aš pats turiu, bet mes norėtume įvertinti visus teisinius aspektus, kurie yra šitame įstatyme, įvertinti juos visapusiškai ir tiktai tada padaryti galutinį sprendimą. Tad įstatymai man suteikė keletą dienų, tačiau viduje jau esu apsisprendęs.

– Prezidente, prasideda antrieji jūsų kadencijos metai ir akivaizdu, kad šįkart teks daugiau dėmesio skirti ekonomikai. Kalbu apie galimą ekonomikos lėtėjimą ir COVID-19 padarinius. Lietuva skolinasi milijardus ir ar matote grėsmių, kad tie pinigai galėtų būti panaudoti pravalgymui, o ne reformoms ir tęstinumui?

G. Nausėda: Manau, tokia grėsmė yra visiškai reali, tačiau pirmiausia tuos pinigus, taip sakant, reikia gauti.
Turbūt liepos ir rugpjūčio mėnesiais mano darbotvarkė bus įtempta, nes prasidės tikrasis derybų dėl daugiametės finansų perspektyvos ir gaivinimo fondo procesas. Šio mėnesio 18–19 dienomis vykstu į Briuselį ir susitinku su kitų valstybių lyderiais. Tai tikrai labai palengvins derybų procesą, nes videoformatas, deja, turi tam tikrą specifiką ir neleidžia šimtu procentų dalyvauti derybose.

Iš tikrųjų diskusijos bus tiek dėl paties paketo dydžio, tiek dėl jo paskirstymo atskiroms valstybėms, ir Lietuva čia yra išreiškusi savo poziciją praktiškai visais klausimais tiek telefoniniuose pokalbiuose, tiek videoformatu. Tikrai reikės gerokai padirbėti. O kad šitie pinigai yra tikrai gausūs ir kad tai viena iš galbūt paskutinių mūsų galimybių kokybiškai reformuoti ir ekonomiką, ir socialinį veidą, tai yra visiškai tiesa. Na, gal ir užbėgdami už akių šitam procesui mes paskelbėme, kad mūsų prioritetas bus korupcijos užkardymas.

Dariaus Kuliešiaus skyrimas Nacionalinio saugumo grupės vadovu taip pat yra mano akcentas, kurį noriu pasiųsti visuomenei, kad korupcijos užkardymas, viešųjų išteklių naudojimo skaidrumas bus vieni iš svarbiausių mūsų veiklos prioritetų. Ir aš tikiuosi, kad kartu su ministerijomis ir kartu su visomis tarnybomis mes pasieksime, kad šitie pinigai būtų ne ištaškyti, o nukreipti į tas sritis, kurios Lietuvai suteiktų galimybę padaryti didžiausią proveržį.