Lietuvoje didėja visame pasaulyje nykstančio paukštelio – meldinės nendrinukės – populiacija. Giedančių patinėlių šalyje skaičiuojama per 200. Sėkmingus rezultatus lėmė gamtininkų ir ūkininkų įgyvendinama programa. Joje dalyvaujantys ūkininkai sutinka vėliau šienauti pievas, kad technika nesunaikintų lizdų. Mainais gauna išmokas, o vėliau nupjautą mažesnės vertės žolę pristato į cechą, kuriame gaminamos gamtai draugiškos granulės. Šios granulės gali būti barstomos po laukus kaip trąšos.
„LRT ieško sprendimų“ komanda šį kartą ieško sprendimų aplinkosaugai – ką galime padaryti, kad gyventume švaresnėje aplinkoje ir darnoje su gamta. Antradienį klausykite radijo reportažo laidose „Ryto garsai“ ir „10-12“, o trečiadienį nuo ryto ieškokite straipsnio portale.
Ūkininkai mokosi iš praeities klaidų
30 metų Šilutės rajone karves, kiaules, naminius paukščius auginantis ūkininkas Alfonsas Stankus save deklaravo kaip visame pasaulyje nykstančio paukštelio saugotoją. Tai reiškia, kad vyras leido ornitologams apžiūrėti 5 hektarus jam priklausančios žemės.
Ten gamtininkai rado 2 meldinės nendrinukės lizdus, todėl ūkininkas šienavimo darbus privalės pradėti vėliau – ne anksčiau kaip liepos 15 dieną. A. Stankus pasakoja sykį buvęs Žuvinte, ten pamatė, kaip atrodo jo saugoma meldinė nendrinukė. Vyras jos jaunikliams pats gaudė vabzdžių lervas ir jomis maitino jauniklius.
„Birželio 1 d. – Vaikų gynimo dieną – tie paukštininkai pasakė, kad šie paukštukai ir mūsų vaikai“, – prisimena A. Stankus.
Jis sako ėmęsis saugoti meldinę nendrinukę, kai sykį šienaudamas pievą netyčia sugriovė pempių šeimą.
Pernai šienavau – pempė nuskrido, o ant žemės liko 8 ar 10 kiaušinių. O, Jėzau! Nežinau, koks jų likimas buvo. Mane ši istorija labai palietė. Jei tik būčiau matęs, būčiau pasižymėjęs to lizdo vietą, kokį pagaliuką būčiau įsmeigęs, bent 2 metrus atstumo palikęs.
„Pernai šienavau – pempė nuskrido, o ant žemės liko 8 ar 10 kiaušinių. O, Jėzau! Nežinau, koks jų likimas buvo. Mane ši istorija labai palietė. Jei tik būčiau matęs, būčiau pasižymėjęs to lizdo vietą, kokį pagaliuką būčiau įsmeigęs, bent 2 metrus atstumo palikęs. O pempė nuskrido ir paliko kiaušinius, nebežinau, kas paskui vyko“, – graudinosi A. Stankus.
Netoliese pieno ūkį valdantis Martynas Krauleidis meldinę nendrinukę taip pat saugo 5-iuose jam priklausančiuose hektaruose pievos. Vyras sako, kad, puoselėjant vieną paukštį, naudą jaučia ir kiti.
„Meldinei nendrinukei mes pagelbėjam, kartu ir kiti gauna apsaugą. Dabar einant pievomis labai gražu. Kiekvieną vakarą eini karvučių parsivaryti, <...> net antys būna, tupi už kelių metrų ir tavęs nebebijo. Ta laukinė didžioji antis! Praeinu, kaip sakoma, ji į mane skersai pasižiūri, kiekvienas savo keliais einame“, – juokiasi M. Krauleidis.
Deklaruoti laukai – apsaugos zona paukščiams
Ūkininkų, kurie dalyvauja meldinės nendrinukės išsaugojimo programoje, Lietuvoje yra 186. Dalis saugomus plotus deklaravo Žuvinte, bet dauguma – aplink Šilutę, pavyzdžiui, Alkos polderyje. Čia atvykę ornitologai kasmet pažymi vietas, kuriose peri meldinė nendrinukė. Vien Alkos polderyje suskaičiuoti 142 giedantys patinai, visoje Lietuvoje jų 246. Paukštelį saugantys ūkininkai įsipareigoja žolės nepjauti bent iki liepos 15 dienos.
„Šiuo metu lizdelyje sėdi jaunikliukai, mama juos intensyviai maitina. Jie nėra pajėgūs pabėgti nuo šienavimo technikos, todėl saugodami mažučius, kurie šiuo metu yra lizdeliuose ir dar nemoka skraidyti, turime atidėti šienavimą, <...> jeigu jis vyks, paukštukai tiesiog neišgyvens, juos susmulkins šienavimo technika“, – sako Baltijos aplinkos forumo Aplinkosaugos komunikacijos specialistė Rita Grinienė.
Meldinei nendrinukei ypač svarbu gyventi tarp aukštų žolių, kur drėgna. Tinkamas vandens lygis lemia, kad aplink yra daug vabzdžių, kuriais paukštelis minta. Tai ypač svarbu, nes meldinė nendrinukė per vasarą jauniklius veda 2 kartus.
Šiuo metu lizdelyje sėdi jaunikliukai, mama juos intensyviai maitina. Jie nėra pajėgūs pabėgti nuo šienavimo technikos, todėl saugodami mažučius, kurie šiuo metu yra lizdeliuose ir dar nemoka skraidyti, turime atidėti šienavimą, jeigu jis vyks, paukštukai tiesiog neišgyvens, juos susmulkins šienavimo technika.
Netoli Alkos polderio, kuriame meldinių nendrinukių populiacija didžiausia Lietuvoje, yra Šyšos polderis, jame šiemet valyti kanalai. Darbų pabaigti laiku nepavyko, todėl vandens lygis liko žemas. Dėl to nukentėjo gyvulius auginantys ūkininkai – užaugusi žolė ne tokia vešli. Prasčiau ir meldinėms nendrinukėms, pernai Šyšos polderyje suskaičiuota 20 giedančių patinų, šiemet – 8.
Už paukštelio saugojimą – išmokos
Ūkininkai, kurie dalyvauja paukštelio išsaugojimo programoje, gauna išmokas iš valstybės. Už paukščio buveinės saugojimą natūraliose ir pusiau natūraliose pievose skiriamas 291 euras už hektarą. Už buveinės saugojimą šlapynėse skiriama 160 eurų už hektarą.
Nuo 2015 metų, kai programa startavo, iki pernai ūkininkams iš viso išmokėta apie 3,46 mln. eurų. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus, Lietuvoje dar vertėtų susirūpinti vandens telkinių pakrančių apsauga, tačiau tokie projektai be Europos Sąjungos paramos būtų sunkiai įgyvendinami.
„Jeigu nebūtume ES nariais, tai mes tokios paramos schemos neturėtume, tektų ją kurti nacionalinio finansavimo pagrindu. <...> Mes galime palyginti su Baltarusija. Ten yra didelių problemų dėl žemės, ji buvo naudojama gyvuliams ganyti, šienaujama, bet tas naudojimas pamažu traukėsi ir baltarusiai priversti ieškoti pagalbos tiems plotams palaikyti“,– sako A. Klimavičius.
Vėliau nupjauta žolė virsta ekologišku kuru
Kai šienapjūtė vis dėlto prasideda, būtent meldinę nendrinukę saugantys ūkininkai nupjautą žolę veža į cechą, kuriame gaminamos gamtai draugiškos granulės. Dažniausiai jos eksportuojamos ir naudojamos kurui arba pakratams gaminti.
Ūkininkams naudinga, kad jie gauna išmokas už priemones, taip išsaugoma meldinė nendrinukė. Jie taip pat turi, kur padėti tą biomasę, kuri gyvulių pašarams nebetinkama, ją galima panaudoti tik pakratams ir kurui.
„Ūkininkams naudinga, kad jie gauna išmokas už priemones, taip išsaugoma meldinė nendrinukė. Jie taip pat turi, kur padėti tą biomasę, kuri gyvulių pašarams nebetinkama, ją galima panaudoti tik pakratams ir kurui“, – sako cechui vadovaujantis Petras Lengvinas.
Granulės, kurios beriamos tvartuose vietoj šieno, vėliau gali būti naudojamos kaip ekologiškos trąšos ir barstomos po laukus.
Kiekvienos valstybės indėlis svarbus
95 proc. meldinės nendrinukės pasaulyje yra išnykę – tai reiškia, kad didesnė tikimybė pamatyti afrikinį dramblį nei šį paukštelį. Jis nyksta dėl intensyvaus ūkininkavimo, šlapynių sausinimo.
„Ūkininkai intensyvininkai, kaip mes juos vadiname, kasmet skundžiasi, prašo išmokų, nes jiems arba per šlapia, arba sausa, ar liūtis, ar dar kokios stichijos. Jos yra tų ekosistemų, kurios garantuoja stabilumą, sunaikinimo pasekmė“, – sako ornitologas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Jo teigimu, Lietuvos pastangos gelbstint meldinę nendrinukę šiemet kaip niekada svarbios – paukštelio buveinės Europoje dar yra Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Šių šalių šlapynėse šį sezoną vyksta gaisrai.
Žinote bendruomenę, išsprendusią problemą, kurios nepavyko išspręsti kitiems? Papasakokite, ką ji padarė kitaip, el. p. sprendimuzurnalistika@lrt.lt
