Lietuvoje

2020.07.06 21:09

Seimas skuba įvesti internetinį balsavimą, tačiau VRK teigia – nepavyks

Giedrius Vitkauskas, Jovita Gaižauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.07.06 21:09

Tai, kas Estijoje įprasta jau dešimtmetį, Lietuvoje, Seimo sprendimu, turėtų pradėti veikti šį rudenį. Parlamentarai skubos tvarka nutarė įteisinti internetinį balsavimą. Kol kas su apribojimais – rinkti Seimą šį spalį internetu norima leisti užsienio lietuviams.

Bet, panašu, parlamentarų noras įsiteikti rinkėjams užsienyje neišdegs. Vyriausioji rinkimų komisija sako, tam nėra laiko – įdiegti panašų modelį, kaip Estijoje, prireiktų bent poros metų. Ekspertai taip pat ragina neskubėti ir nerizikuoti rinkimų rezultatais.

Estija internetinį balsavimą turi 15 metų, ir šį būdą renkasi kone kas antras rinkėjas. Lietuvos Seimas skubos tvarka taip pat įpareigojo sudaryti sąlygas balsuoti internetu užsienyje gyvenantiems piliečiams – pavyzdžiui, jei dėl koronaviruso pandemijos užsidarytų ambasada ar nedirbtų paštas.

Pagal Seimo priimtą įstatymą, balsą atiduoti internetu galėtų ir Lietuvoje saviizoliacijoje esantis rinkėjas. Tačiau pataisų iniciatoriai, Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) parlamentarai, sako, bus apsiribota Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda.

Savaitė. Internetinis balsavimas: Estijoje įprasta jau dešimtmetį, Lietuvoje turėtų pradėti veikti tik šį rudenį

Emigrantai internetu balsuotų tik iš anksto paštu gavę elektroninio balsavimo kodą. Jį suvedus Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje ir rinkėjui išsiuntus balsą, biuletenis būtų nuasmenintas.

„Galimybės nutekėti duomenimis pagal tą sistemą, kurią mes pasiūlėme, dabar nėra. Pagal tą sistemą, kurią siūlė prieš 12 metų, tai buvo, dabar nėra, 100 procentų, – tikina LSDDP frakcijos narys Juozas Bernatonis. – Netgi šioje supaprastintoje sistemoje, kuri dabar siūloma pritaikyti, jeigu pandemijos atveju mūsų pasaulio lietuviai negalės balsuoti, taip pat nuasmeninimas yra šimtaprocentinis.“

Opozicijos atstovė, Tėvynės sąjungos frakcijos narė Ingrida Šimonytė kritikuoja „paskutinės minutės“ pasiūlymą, nes šis gali įstumti užsienio reikalų ministrą į interesų konfliktą.

„Kas nepatinka, tai paskutinės minutės pasiūlymai. Kitas dalykas, kuris jau čia tokia pikanterija: gal truputėlį, kad kai kuriuos dalykus dėl šio įstatymo įgyvendinimo turėtų priimti užsienio reikalų ministras. Kiek aš suprantu, užsienio reikalų ministras ketina kandidatuoti toje pačioje pasaulio lietuvių apygardoje, ir jeigu visgi būtų bandoma stumti šitą įgyvendinti šituose rinkimuose, tada būtų dar ir labai atviras interesų konflikto klausimas“, – mano I. Šimonytė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, net ir paprastesne technologija paremtą internetinį balsavimą turėti jau spalį renkant Seimą – neįmanoma. Ji pabrėžia, kad įstatyme net neužsimenama, kaip tam pasiruošti. Sistemą tektų kurti nuo nulio, to daryti esamas paslaugų teikėjas pagal sutartį negali, reikėtų skelbti tarptautinį konkursą.

„Paslaugos tiekėjas mums sako, kad per tokį trumpą laiką sukurti sistemą tikrai neįmanoma, negalėtų prisiimti tokios rizikos“, – teigia L. Matjošaitytė.

J. Bernatonis su tokiu vertinimu nesutinka.

„Tai man labai keista, kad tokia žinoma teisininkė skleidžia tokį teisinį nihilizmą. Yra įstatymas priimtas. Prezidentas pasirašė, jis įsigaliojo. Informacinės technologijos kompanija, kuri aptarnauja VRK, yra mūsų frakcijai atsakiusi, kad jeigu užsakymas bus, jie gali tai padaryti“, – kalba jis.

VRK sistemas aptarnaujanti įmonė „Savaitei“ atsisakė komentuoti, kam ir ką yra žadėjusi, ar įmanoma įdiegti balsavimą internetu dar šiemet.

Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad visiškai saugių technologijų nėra, o egzistuojančias įdiegti per kelis mėnesius gal ir įmanoma, tačiau tik saugumo sąskaita.

„Saugiai ar ne, tik toks klausimas. Jeigu padaryti norima, tą galima. Ar saugiai – turbūt 99 procentų, kad ne“, – komentuoja informacinių technologijų ekspertas Darius Povilaitis.

Specialistai sako, kad įdiegti panašų modelį kaip Estijoje prireiktų poros metų. Čia balsuoti galima kiek nori kartų, bet užskaitomas tik paskutinis variantas, taip siekiama išvengti galimo poveikio rinkėjams.

„Tokio lygio žmonės, kurie balsuoja už pinigus, jie balsuoja kitaip, jie galbūt patys net kompiuteriu naudotis nemoka, už juos prabalsuos kiti, tą irgi turime matyti“, – sako Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.

Pats balsavimas elektroniniu būdu vyksta vadinamųjų dviejų vokų principu. Balsas atiduodamas prisijungus prie balsavimo sistemos, o kai terminas balsuoti baigiasi, balsas ir rinkėjas atskiriami. Kas balsą atidavė, tampa neaišku, o virtualioje balsadėžėje likusi kandidato pavardė sunaikinama.

„Jų balsavimas internetu veikia kaip mūsų išankstinis balsavimas. Tai yra, baigiasi anksčiau negu rinkimų diena. Ir bet kokiu atveju, jei yra pastebėta intervencija ir galimybė, kad priešiškos šalys sudalyvavo rinkimuose ir pabandė pakeisti jų rezultatus, mes turime tą patį popierinį balsavimą, kuris vyksta savaitgalį, kuris vyksta sekmadienį, ir mes galime perbalsuoti ir neimti domėn tų duomenų“, – paaiškina informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.

Pasak L. Matjošaitytė, internetinį balsavimą įvesti bando daug valstybių, tačiau dažnai viskas baigiasi be rezultatų.

„Nuo 2000 metų pasaulyje vyksta įvairios diskusijos, bandymai ir daugybė valstybių – Australija, Kanada, Norvegija ir kitos – bando internetinio balsavimo sistemas, tačiau kažkodėl dėl vienokių ar kitokių priežasčių jų yra atsisakoma po tam tikrų bandymų“, – sako VRK pirmininkė.

Visgi parlamentarės Aušrinės Armonaitės nuomone, nurašyti idėjos net nepabandžius jos įgyvendinti – nevalia.

„Neramina VRK nusiteikimas ir tai, kad niekas nebando ieškoti jokio technologinio sprendimo. Akivaizdu, jog technologijos žengia į priekį, yra valstybių, kurios yra išbandžiusios, yra sėkmės istorijų, yra nesėkmės istorijų, tai prašau, padarykime pabandymą ir mes“, – sako ji.

Tuo tarpu konstitucinės teisės ekspertas V. Sinkevičius mano, kad skubant rizikuojama rinkimų rezultatais – kilus bet kokioms abejonėms, juos gali tekti anuliuoti.

„Dvi vertybės – balsavimo saugumas ir pasitikėjimas rinkimais – lemia tai, kad prie modernių technologijų einama labai palaipsniui. O raginimus šituose rinkimuose panaudoti tokias technologijas aš vadinu labai neatsakingais. Tai labiau primena ne rūpinimąsi demokratija arba rinkėjais, o
gal tiesiog avantiūrizmą. Nes galima sužlugdyti, apskritai diskredituoti šią idėją“, – įsitikinęs MRU profesorius.

„Ponas Sinkevičius nėra susipažinęs nei su ta sistema, nei su mūsų įstatymu. Jis tiesiog mėgsta labai komentuoti viską“, – į pastabas atsako J. Bernatonis.

Mišrios Seimo narių grupės frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, kad bandymai įteisinti elektroninį balsavimą tik vienoje vienmandatėje apygardoje – skirtoje pasaulio lietuviams – pažeistų konstitucinį principą.

„Taip, elektroninis balsavimas galėtų būti, bet tokiu atveju turėtų būti renkami visi Seimo nariai, – sako jis. – Tai yra pažeidžiamas, dar kartą pakartoju, konstitucinis principas.“

Pasaulio lietuviai ragina liautis politikuoti ir sudaryti jiems saugias sąlygas pasinaudoti pilietine teise.

„Skubėti mus verčia pandemija, jei to neturėtume, galima būtų svarstyti ir tikriausiai svarstytume dar 10 metų, – mano Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas Rimvydas Baltaduonis. – Jei nepavyktų saugoti tos sistemos rezultatus, galima būtų anuliuoti ir tada surengti sekantį balsavimą po mėnesio ar dviejų, kada bus saugu tą padaryti ir pakartoti tuos rinkimus.“

Tačiau šis pasaulio lietuvių prašymas greičiausiai liks neįgyvendintas. Skaičiuojama, kad vien konkursas atrinkti sistemų kūrėjus truktų kelis mėnesius – ir tik jei rezultatai nebūtų skundžiami. Dar bent pusmečio reikėtų sistemai diegti, testuoti ir sertifikuoti.