Lietuvoje

2020.07.02 11:07

Apklausė studentus: dėl COVID-19 teko keisti baigiamuosius darbus, neatliko praktikos, grįžo pas tėvus

LRT.lt2020.07.02 11:07

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) gegužės–birželio mėnesiais atliko tyrimą, skirtą nustatyti, kokia buvo COVID-19 pandemijos įtaka studijų organizavimui. Iš viso buvo apklausta 1120 Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmos, antros pakopų bei vientisųjų studijų studentų.

Tyrimas atskleidė, kad nors, remiantis studentų atsakymais, aukštosios mokyklos ganėtinai neblogai susitvarkė su paskaitų perkėlimu į nuotolinę erdvę, vis dėlto nebuvo išvengta nesėkmių rengiant baigiamuosius darbus ir organizuojant privalomąją praktiką.

Išskyrė paskaitų transliacijas

Kaip pranešime žiniasklaidai skelbia LSS, studentų buvo klausiama, kaip, kai paskaitos aukštosios mokyklos patalpose buvo atšauktos, jos buvo organizuojamos toliau? Studentų atsakymai atskleidė, kad dažniausiai paskaitos buvo transliuojamos internetu, naudojantis „Zoom“, „Microsoft Teams“ ar kitomis platformomis. Du trečdaliai studentų teigė, kad dalis dėstytojų, užuot rengę paskaitas, atsiųsdavo medžiagą. Universitetuose beveik pusė studentų yra gavę paskaitos įrašą, kolegijose tai vyko rečiau.

Trys ketvirtadaliai studentų atsakė, kad dėstytojai dažniausiai paskaitos buvo transliuojamos tiesiogiai (77 proc. universitetuose, 72 proc. kolegijose). Du trečdaliai šią formą laiko geriausia iš pateiktų. Vos 3 proc. atvejų dažniausiai būdavo siunčiamas paskaitos įrašas, o šį atvejį geriausiu laiko penktadalis studentų. Galima daryti prielaidą, kad toks būdas yra patogus, nes studentai įrašą gali pažiūrėti jiems patogiu metu. Būdas, kai vietoje paskaitos atsiunčiama medžiaga, populiaresnis kolegijose (19 proc. universitetuose ir 27 proc. kolegijose), tačiau vos dešimtadalis apklaustų studentų šią formą laiko tinkamiausia.

Taip pat skaitykite

Klausimų kelia seminarų organizavimas

Daugelis studentų nuotolinių paskaitų metu įgytais įgūdžiais yra patenkinti, tačiau trečdalis juos vertina nepatenkinamai. Pastebima ir tai, kad įvedus nuotolines studijas pusei studentų išaugo darbo krūvis, trečdaliui jis liko toks pat ir tik mažiau nei penktadaliui darbo krūvis sumažėjo.

Tuo tarpu seminarų organizavimu patenkinti ar greičiau patenkinti gerokai mažiau studentų.

Anot LSS prezidento Eigirdo Sarkano, į akis krenta labai didelė neturinčių nuomonės šiuo klausimu studentų dalis: „Net 44 proc. kolegijų ir 21 proc. universitetų studentų neturi nuomonės apie seminarų organizavimą nuotoliniu būdu. Manau, jog tai leidžia daryti prielaidą, kad seminarai buvo organizuojami arba rečiau, arba bent dalis aukštųjų mokyklų jų apskritai atsisakė. Tai patvirtina ir kai kurių studentų atsakymai į atvirus klausimus, kur jų buvo paprašyta pasidalinti bendrai nuomonėmis bei savo asmenine patirtimi“.

Keitė baigiamuosius darbus

Studentų buvo klausiama, ar karantino paskelbimas turės įtakos jų baigiamojo darbo kokybei bei ar dėl karantino įvestų apribojimų teko keisti baigiamojo darbo turinį – metodą, duomenų rinkimo būdą, temą ar pan.).

Net pusė studentų teigė, kad dėl karantino parengs prastesnį darbą, o kad parengs geresnį darbą manė tik trečdalis kolegijos ir 43 proc. universiteto studentų. Dėl karantino įvestų apribojimų, ketvirtadalis universitetų ir 43 proc. kolegijų studentų teko keisti savo baigiamojo darbo turinį. Nors daliai studentų šie pokyčiai buvo santykinai nežymūs, pavyzdžiui, vietoje planuoto gyvo interviu, jį teko atlikti nuotoliniu būdu, vis dėlto dalis studentų dėl apribojimų negalėjo parengti tinkamo baigiamojo darbo.

„Ypač nukentėjo menų studentai, negalėję repetuoti kartu su kitais bendramoksliais bei dėstytojais, medicinos studentai, jie darbą su pacientais keitė į literatūros analizę, bei studentai, turėję atlikti ar pabaigti tyrimus laboratorijose. Nepaisant to, kad studentai pabaigė studijas, lieka atviras klausimas, ar iš tiesų studentai pasiekė visus studijų programoje numatytus rezultatus ne tik formaliai, tačiau ir praktiškai, kadangi natūralu, jog laboratorinius darbus ar praktinius darbus pakeitus teoriniais užsiėmimais, studentai nepasiekia visų numatytų rezultatų ir tai gali turėti įtakos jų studijoms aukštesnėje pakopoje,“ – tyrimo rezultatus komentavo E. Sarkanas.

Baigiamojo darbo pateikimo terminas buvo pakeistas 37 proc. universitetų ir beveik pusei (48 proc.) kolegijų studentų. Panaši tendencija matoma ir su baigiamojo darbo gynimu.

Tuo tarpu studentų paklausus, ar aukštoji mokykla suteikė reikalingą pagalbą rengiant baigiamąjį darbą, atsakymai gana tolygiai pasiskirstė tarp „taip“, „greičiau taip“ ir „greičiau ne“. Maždaug du trečdaliai studentų teigė esantys patenkinti ar greičiau patenkinti jiems suteikta pagalba.

Svarbu ir tai, kad trečdalis apklaustųjų studentų sutiko su teiginiu, kad visi ar beveik visi dėstytojai gana gerai moka naudotis nuotolinio darbo technologijomis, o dar trečdalis – kad dauguma. Taigi, galima daryti išvadą, kad daugelio studentų dėstytojai yra įgudę naudotis technologijomis. Kad tik dalis dėstytojų turi pakankamai techninių įgūdžių organizuoti nuotolinį darbą, mano maždaug ketvirtadalis studentų.

Taip pat skaitykite

Karantinas sukliudė daugiau nei pusės studentų praktiką

COVID-19 pandemija ir karantinas bene didžiausią įtaką turėjo privalomai studentų praktikai – jos nepradėjo ketvirtis universitetų ir beveik pusė (45 proc.) kolegijų studentų, o 25 proc. universitetų ir 17 proc. kolegijų studentų dėl karantino turėjo nutraukti jau pradėtą praktiką. Iš viso pusė universitetų ir 62 proc. kolegijų studentų praktikos nepradėjo ar ją turėjo nutraukti.

Karantino laikotarpiu praktiką pradėjo ar tęsė maždaug trečdalis studentų. „Iš atvirų studentų atsakymų matyti, jog daugeliui jų dėl karantino praktika buvo nukelta į vasarą – liepos, rugpjūčio mėnesius, o daliai studentų praktika buvo pakeista rašto darbais. Sprendimas nukelti praktiką yra logiškas ir suprantamas, tačiau praktikos pakeitimas rašto darbais ar kitais užsiėmimais daliai studentų sukėlė didžiulį pagrįstą nepasitenkinimą. Pasitaikė ir tokių atvejų, jog studentai teigė nežinantys, kaip bus su praktika – laukia žinių, ar išvis nėra informuoti,“ – pastebi LSS vadovas.

Daugelis studentų grįžo gyventi pas tėvus

Tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dėl karantino keitėsi studentų gyvenamoji vieta bei finansinė padėtis. Daugelis studentų, gyvenusių bendrabutyje ar kitur ne su šeimos nariais, grįžo gyventi pas tėvus – skaičius išaugo beveik dvigubai (nuo 31 proc. iki 60 proc.).

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33