Lietuvoje

2020.07.01 21:30

Dezinformacija karantino metu: nuo konspiracinių teorijų apie COVID-19 kilmę iki siūlymų nesiprausti

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.07.01 21:30

Lietuvos kariuomenė praneša, kad per birželį klaidinančios informacijos apie koronavirusą sumažėjo perpus, jeigu palygintume su praėjusiais mėnesiais. Lietuvos informacinėje erdvėje nuo vasario užfiksuota beveik 1 500 tokių pranešimų.

Ar galima atskirti, kada išgalvoti dalykai platinami specialiai, o kada iš nežinojimo, kas juos kuria ir platina? Kaip atpažinti klaidinančius pranešimus ir kodėl svarbu juos atpažinti?

LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausiasis specialistas Mažvydas Kunevičius ir Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

– Kokios dezinformacijos apie koronaviruso pandemiją fiksuojate daugiausia?

M. Kunevičius: Daugiausia dezinformacijos arba tokios klaidinančios informacijos buvo per visą tą laikotarpį – nuo vasario 1 d. iki birželio 18 d. imtinai, kai buvo stebima informacinė erdvė. Buvo fiksuojamos žinutės arba konspiracinės teorijos, kurios neigė tam tikrus gydymo metodus, skelbiamus oficialiuose tinklalapiuose, tokiuose kaip Pasaulinės sveikatos organizacijos, taip pat apie vakcinas. Buvo labai daug informacijos, kuri netgi galėjo sukelti pavojų žmonių organizmui arba sveikatai. Buvo netgi iki tokių juokingų situacijų nueita, kai žmonės buvo skatinami nesiprausti, nes organizmas susikuria imuninę sistemą, ir tai apsaugo nuo koronaviruso. Iš tikrųjų daugiausia skatinta nesilaikyti visų reikalavimų: nedėvėti kaukių, pasisakyti prieš skiepus ir daryti viską priešingai, negu valstybė arba Vyriausybė stengiasi pasakyti, kad reikia daryti.

Dienos tema. Specialistai apie dezinformaciją per karantiną: žmonės buvo skatinami net nesiprausti

– ES institucijos irgi dirba dezinformacijos klausimu. Kokia yra tos dezinformacijos prasmė? Koks jos kūrėjų tikslas?

A. Pranckevičius: Matėme per šią pandemijos erą ar laikotarpį labai skirtingą dezinformaciją. Viena buvo labiau buitinė: kaip nesiprausti, dėl kaukių, dėl paties viruso kilmės ir dėl galimybės išgyti arba ne. Kita, sakyčiau, buvo labiau žalinga informacija, kuri buvo kryptingai planuota ir skleista, ypač nukreipta prieš valstybių narių sveikatos sistemas ir prieš pačią ES, NATO, taip pat PSO. Tad mes fiksavome tikrai skirtingas dezinformacijos bangas, skirtingus naratyvus – jų ES suskaičiavome net 550. Europos Komisija visai neseniai išleistame raporte įvardijo ir 2 užsienio valstybes, būtent Rusiją ir Kiniją, kurios, mūsų manymu, sistemiškai prisidėjo skleidžiant dezinformaciją pandemijos metu.

– Rusijos kanalai, kuriuos turbūt iš esmės galima vadinti tais valstybiniais dezinformacijos kanalais, sako: „Bet, žiūrėkit, ir kitų Vakarų valstybių, ne tik Lietuvos, vadovai sako, kokia sudėtinga pandemija, o jūs čia mus kaltinate, kad mes jus dezinformuojame.“ Kaip žmonėms atskirti, kur yra patikimas kanalas, o kur dezinformatorių siunčiami pranešimai?

M. Kunevičius: Čia sunku visąlaik yra. Dabar gyvename informacijos amžiuje ir atsirinkti, kuri informacija patikima, kuri nelabai, – sudėtinga, ypač kai tiek daug informacijos šaltinių. Kaip visą laiką sakome, reikia pasirinkti oficialius informacijos šaltinius, nes, kai kyla kažkokios pasaulinės arba nacionalinės krizės, tada dezinformacijos ir padaugėja iš tam tikrų valstybių, trečiųjų žaidėjų, tam tikrų grupių arba paskyrų. Labiausiai reikėtų žiūrėti ir rinktis būtent tuos oficialius tinklus arba tinklalapius ir vengti nelabai žinomų, nes būtent per krizės laikotarpį specialiai sukuriama labai daug grupių, kad sudarytų vadinamąjį informacinį triukšmą. Tas buvo matoma ir koronaviruso akivaizdoje: tik paskelbus karantiną, pačią pirmąją savaitę Lietuvos informacinėje erdvėje, būtent socialinėje medijoje, buvo staigiai kuriama daug fiktyvių grupių, kuriose buvo konsoliduotos visokios konspiracinės teorijos ir bandoma pritraukti kuo daugiau žmonių. Siekdami pritraukti kuo daugiau žmonių, jie išnaudoja įvairių valstybinių žiniasklaidos priemonių komentarų skiltis, tą galima matyti ir socialinės medijos, tokios kaip „Facebook“, komentarų skiltyse, kur labai aktyviai veikia „botai“, fiktyvios paskyros, valdomos gal kažkokių trečiųjų asmenų, o gal ir kompiuterinių programų. Krizės laikotarpiais ir ne tik krizės laikotarpiais geriausia atsirinkti pirmiausia oficialius tinklalapius.

– Kokie yra ES šalių pajėgumai padėti savo gyventojams atsirinkti tuos patikimus ir nepatikimus kanalus bei perspėti dėl dezinformacijos?

A. Pranckevičius: Visada pati veiksmingiausia veikla yra ant žemės – kuo arčiau vartotojo, gimtąja kalba ir nacionaliniai pajėgumai, ir veiksmai yra patys efektyviausi. Tačiau labai svarbu koordinuoti ir bendradarbiauti ES, nes galime dalytis gerąja ir blogąja patirtimi. Dėl to jau pernai Europos Parlamento rinkimų akivaizdoje buvo įkurtas greitojo reagavimo mechanizmas, kur valstybės narės gali įspėti viena kitą apie didelę dezinformacijos bangą ir jos naratyvus ar šaltinius. Taip pat jau pernai Europos Komisija pasirašė Geros praktikos kodeksą su interneto galiūnėmis „Google“, „Facebook“, „Mozilla“, „Microsoft“, nes būtent ten plinta daugiausia dezinformacijos – tose uždarose grupėse ir netikrose paskyrose. Jų pagalba ir bendradarbiavimas mums yra kritinės svarbos, ir smagu matyti, kad turbūt ir dėl reputacijos dalykų tokie milžinai, kaip „Facebook“, „Twitter“, tikrai labai rimtai žiūri ir komisijai teikia kas mėnesį ataskaitas, kaip jie šalina tą žalingą, kenksmingą ar neapykantą, pyktį kurstantį turinį ir kartu padeda visiems mums kovoti su dezinformacija.

M. Kunevičius: Viena didžiausių Lietuvoje „Facebook“ grupių, kuri buvo pagrindinė skleidžiant dezinformaciją, turėjo 50 tūkst. sekėjų. „Facebook“ paėmė ir tiesiog ją uždarė. Dabar aktyviausi šios buvusios grupės nariai stengiasi sukurti daug kitokių naujų grupių, netgi nevengia mokėti pinigų „Facebook“, kad skleistų ir kuo daugiau pasiektų žmonių. Grupės pavadinimai beveik nesikeičia, kuriasi vėl naujos, traukia vis daugiau žmonių.

– Paminėjote, kad taikiniais skirtingose valstybėse gali būti skirtingos auditorijos. Kiek informacijos pandemijos metu buvo sukurta specialiai ir kryptingai Lietuvos auditorijai? O kiek jos buvo tokios, kuri tinka daugmaž kiekvienai valstybei, kur yra pagrindo manyti, kad nėra labai stiprus informacinis raštingumas?

M. Kunevičius: Jeigu žiūrėtume, kas tinka kiekvienai pasaulio valstybei, tai dažniausiai šnekėtume apie konspiracines teorijas: kad vakcina sukurta, tarkim, laboratorijose JAV, kad Billas Gatesas viską finansuoja ir nori sučipuoti žmones, 5G į tai įsitraukia ir t. t. – tai plinta po visas absoliučiai valstybes. Bet jeigu žiūrėtume specifines klaidinančios informacijos žinutes, kurios sklinda valstybėse, tai jos dažniausiai būna susijusios su valdžios priimamais sprendimais arba tam tikromis visuomenės nuomonėmis tuo metu. Tarkime, jeigu pas mus buvo didžiulis sujudimas dėl kaukių dėvėjimo, tai iš karto matosi, kad dezinformacijos arba klaidingos informacijos skleidėjai dirba, kad būtų kuo labiau eskaluojama ta žinutė. Jeigu valdžia priima kažkokį kitokį sprendimą, iš karto tie žinučių skleidėjai prisitaiko prie tų priimamų sprendimų. Taip pat jie nuolat stebi visuomenės nuomonę arba kažkokius nusistatymus, mato, kas juos pykdo, o kas ne, ir jeigu pykdo, tada iš karto tą temą paspaudžia ir pakelia. Kažkokių specifinių nelabai dabar galėčiau išskirti.

A. Pranckevičius: Šalia tų globalių sąmokslo teorijų, kurios tikrai plito visame pasaulyje ir visose valstybėse, buvo matomas tų sisteminių dezinformatorių noras pastiprinti žinutes nacionaliniuose kontekstuose, išnaudoti nacionalinius jautrumus, žmonių nerimą, pyktį ar nežinomybę. Ypač tose valstybėse, kuriose pandemijos mastas buvo daug didesnis, – tą stebėjome Italijoje ir Ispanijoje. Italija turbūt yra įdomiausias pavyzdys, nes būtent ten mūsų žvalgybos ir kitos tarnybos rodo, kad Rusijos vaidmuo buvo pats didžiausias dezinformacijos kontekste, išnaudojant labai sudėtingą situaciją, žmonių natūralų pyktį ir emociją.

– Tokiu atveju Lietuvos visuomenė neturėjo būti labai paveiki tai dezinformacijai, nes čia krizė nebuvo tokia gili, kaip Italijoje arba Prancūzijoje. Galima taip teigti?

M. Kunevičius: Tą paveikumą visą laiką yra labai sunku nustatyti, ypač jeigu vertintume socialinės medijos komentarus ir tam tikras nuomones, kai ten dauguma nuomonių yra sukurtos specialiai, tai yra veikia „botai“. Ar kažkoks poveikis buvo? Žiūrint iš visuomenės pasipiktinimo dėl tam tikrų priimamų sprendimų, iš tikrųjų matėsi, bet tai yra, man atrodo, normalu – gyvename demokratinėje valstybėje, ir kažkokios nuomonės išreiškimas visiems niekada negalės įtikti. Ar labai paveikė? Irgi sunku pasakyti.

A. Pranckevičius: Žiūrint į Europos Parlamento rinkimus, nes jau galime vertinti praeitų metų rinkimus, tai Baltijos šalys tikrai atrodė labai atsparios, ypač europiniame kontekste, ir visoje ES pavyko užkirsti kelią didžiajai dezinformacijai ir manipuliacijai. Čia turbūt kartu prisideda ir laisva, nepriklausoma žiniasklaida, kuri tikrai išugdžiusi labai stiprų kritinį mąstymą ir sugebėjimą atskirti tikras ar netikras naujienas. Tokie projektai, kaip „debunk.eu“ ar kiti, kurie irgi gimė iš žiniasklaidos poreikio didinti savo atsparumą, yra pavyzdiniai visoje ES.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33