LRT FAKTAI
Šalia Lukiškių aikštės paplūdimio esantys angliški užrašai jau išversti į lietuvių kalbą

Lietuvoje

2020.07.02 18:52

LRT FAKTAI. Lukiškių paplūdimys – sukilėlių kartuvių vietoje?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.07.02 18:52

Užrašai Lukiškių aikštėje įrengtame pliaže nuo šiol bus ir lietuvių kalba, to pareikalavus Valstybinės kalbos inspekcijai, o politikai teigia, kad toks objektas miesto centre įžeidžia 1863 m. sukilimo aukų atmintį.

Netylant diskusijoms dėl šios vietos istorinės reikšmės, LRT FAKTAI kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį į faktą, kad tiksli 1863 m. sukilimo dalyvių egzekucijų vieta nėra žinoma.

Sako, kad tyčiojasi iš istorijos

„Toje aikštėje nužudyti ir sukilimo dalyviai, daug dalykų, kurie neleidžia tokių reiškinių, kurių ėmėsi Vilniaus savivaldybė“, – praeitą savaitę žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Šią savaitę Seimas skubos tvarka priėmė įstatymą, kuriame teigiama, kad „aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės ir urbanistinės reikšmės bei kelia grėsmę suniekinti Tautos istorinę atmintį“.

Savivaldybė nurodymą dėl užrašų ne valstybine kalba gavo šią savaitę, jie pakeisti pagaminant specialias naujas iškabas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis anksčiau yra sakęs, kad paplūdimys yra „pasityčiojimas“ iš Lietuvos istorijos.

R. Karbauskis vakar prilygino paplūdimį cirkui, kurį carinė valdžia esą įrengė toje pačioje vietoje, siekdama pažeminti sukilėlius.

Egzekucijų vietos nežinomos

Vis dėlto istorikai ne kartą atkreipė dėmesį, kad tikslios egzekucijų vietos nėra žinomos, nors paminklas sukilėliams stovi Lukiškių aikštės pakraštyje, greta Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios.

„Čia ilgą laiką buvo turgaus aikštė, visiškai neatrodanti taip, kaip atrodo dabar, ir ji visiškai užima kitą plotą, nei kad užima dabar.

Egzekucijos vietos galėjo būti kaip ir šios aikštės centre, taip ir bet kurioje kitoje ploto vietoje, mes to tiksliai nežinome, be to, reikia turėti galvoje, kad šitas plotas – Lukiškių turgaus aikštė – užėmė žymiai didesnę erdvę, nei šiandien užima Lukiškių aikštė, ji tęsėsi iki pat Tauro Kalno“, – aiškino istorikas, Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Darius Staliūnas.

Egzekucijos vietos galėjo būti kaip ir šios aikštės centre, taip ir bet kurioje kitoje ploto vietoje.

Pasak jo, Lukiškių aikštės teritorija buvo priemiestis, o prospektas šalia jos atsirado vos prieš gerą šimtmetį.

D. Staliūnas patvirtino, kad carinė valdžia Lukiškėse išties įrengė cirką, tačiau istorikas nemano, kad tai buvo padaryta dėl pasityčiojimo.

„Tie Rusijos valdininkai, kurie tuo metu dirbo Vilniuje, galėjo nė nežinoti, kad šioje aikštėje buvo įvykdytos mirties bausmės sukilėliams. Antra, ta aikštė nebuvo kokia nors tautinės piligrimystės ar garbinimo vieta, taigi, tokiu žingsniu nebuvo galima kaip nors įžeisti kieno nors tautinių jausmų ar ko nors pažeminti“, – svarstė istorikas.

Aikštės centrą akcentavo tik Lenino paminklas

Architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius atkreipia dėmesį, kad kartuvės galėjo stovėti kitoje dabartinės aikštės pusėje – ten, kur dabar Aukų gatvė ir buvę KGB rūmai. Architekto teigimu, ten jau yra rimties ir susikaupimo vieta, o aikštė buvo palikta miestui ir jo gyventojams – toks sprendimas jam atrodo tinkamas.

„Tą aikštės centro suvokimą mums padiktavo Leninas ir mes vis dar esame jo įsikibę. Ta skulptūra sukūrė simetrišką, centrinį aikštės suvokimą, kad tai, kas aikštės centre, yra svarbu. Šiandieną galėtume jau ir atsispirti nuo sprendimo, kurį yra palikęs Leninas“, – sako architektas.

Jo manymu, šiuo metu ginčijamasi nebe dėl architektūros.

Tą aikštės centro suvokimą mums padiktavo Leninas ir mes vis dar esame jo įsikibę.

„Daug konfliktų kyla, nes ji [aikštė] yra smarkiai ideologizuota sovietmečiu, ten stovėjo Leninas ir keli valdžios pastatai, represiniai pastatai, KGB, visas tas derinys buvo pakakamai skausmingas, sprogstamas. Viena vertus, tai vieta, kur pakarti sukilėliai, kita vertus, kur pokario metu žudyti rezistentai. Iš trečios pusės Lenino skulptūra, kurią reikia gerbti, ir visos tos sumišusios emocijos yra palikusios įspaudą, kuris yra skausmingas.

Jis šiek tiek pastiprintas dirbtinai, tiek rinkiminiu laikotarpiu, tiek su visais skausmais valstybėje“, – pastebi L. Rekevičius.

Kad aikštė išnaudojama politiniais tikslais, pastebi ir istorikas D. Staliūnas.

„Man atrodo, kad šitas politikų susirūpinimas 1863 metų sukilėlių atmintimi nėra labai nuoširdus, paprastai jis atsiranda tada, kai susiformuoja tam tikra politinė konjunktūra, kaip kad buvo pernai, kai sukilėliai buvo laidojami, radus jų palaikus. Panašiai, man atrodo, yra ir dabar“, – pastebi istorikas.

Jis mano, kad politikai išnaudoja antirusiškumo kortą.

„Dabartiniam politiniam elitui yra artima tai, kad sukilimas buvo antirusiškas, niekas nenori suprasti, kodėl ir dėl ko sukilėliai kovojo. Sukilėlių idealai būtų gana svetimi šiandieniniam politiniam elitui“, – sako jis.

Manipuliacija

Seimo dauguma, paskatinta aikštėje įrengto paplūdimio, priėmė įstatymą dėl istorinės atminties įtvirtinimo principų Lukiškių aikštėje, o R. Karbauskis teigia, kad toje vietoje buvo 1863 m. sukilimo dalyvių egzekucijų vieta. Tuo tarpu istorikai sako, kad iš tikrųjų nėra žinomos visos vietos, kuriose vyko sukilėlių egzekucijos, taip pat, kad Lukiškių aikštės teritorija anksčiau atrodė visiškai kitaip, nei aikštė šiandien.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra