Lietuvoje

2020.07.07 05:30

„Ekspareigūnų“ profsąjungos vadovas: buvę pareigūnai yra kaip nuvaryti arkliai – arba nušaunami, arba statomi fermoje į kampą

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.07.07 05:30

Buvusių pareigūnų pensijos Lietuvoje yra labai mažos – kai kurie jų tegauna tik 80 eurų, tad žmonės yra priversti eiti į juodąją rinką, interviu LRT.lt sakė buvusius statutinius pareigūnus ir karius vienijančios profesinės sąjungos „Ekspareigūnai“ pirmininkas Donatas Minkauskas.

Neseniai įkurtos profsąjungos vadovas neslėpė, kad buvę statutiniai pareigūnai, pabaigę tarnybą, neretai ne tik neturi įgiję kvalifikacijos, bet ir yra priversti imtis neoficialių darbų, siekdami išsimaitinti, išlaikyti savo šeimas.

D. Minkausko manymu, susidaro įspūdis, kad į pensiją išeinančiais pareigūnais Lietuvoje pasirūpinti niekas neskuba, mat tikimasi, kad juos tiesiog pakeis nauji žmonės, nors ir šių statutinėje sistemoje siūlomos algos nevilioja.

– Kodėl nusprendėte sukurti buvusių pareigūnų profesinę sąjungą?

– Asociacijos neturi jokių svertų derybose – jos iš esmės gali tik kažką patarti. O profesinės sąjungos formatas yra teisine prasme pranašesnis. Todėl ir buvo nuspręsta kurti profesinę sąjungą.

– Kurių tarnybų buvę pareigūnai prisidėjo prie profsąjungos branduolio?

– Ugniagesiai, policijos pareigūnai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, buvę kariškai ir kiti buvę pareigūnai. Laukiame visų statutinių ekspareigūnų.

– Kaip buvę pareigūnai sutiko Jūsų mintį burtis į profsąjungą? Ar nebuvo abejonių, baimių ar nerimo?

– Mes esame ekspareigūnai, mums nėra, ko bijoti. Statutinės įstaigos nėra mūsų darbdaviai, mūsų derybos dėl pensijų, dėl socialinių garantijų gali vykti tik su Vyriausybe. Mums nereikia bijoti nei Vidaus reikalų, nei Krašto apsaugos, nei kitų ministerijų – jos mums ant galvos neužlips. Didžioji dalis profsąjungos įkūrėjų atsargoje yra jau ne vienerius metus, jie mato, kad iš valstybės finansine prasme reikšmingesnės pagalbos nesulaukia – infliacija „suvalgo“ pajamas, pensijų indeksavimas nevyksta – tad supranta, kad reikia kažką daryti.

– Ar ketinate bendradarbiauti su kitomis profsąjungomis? Ar jungsitės prie Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo?

– Derybos yra planuojamos. Aišku, jeigu turėsime daug narių, tai gal mums ir nereikės prie nieko šlietis, bet šiuo metu mums reikalingos teisinės paslaugos, teisinė pagalba, tad derėsimės dėl bendradarbiavimo su kitomis profsąjungomis.

– Iš viso – ar mažesnėms profsąjungoms naudinga bendradarbiauti su didesnėmis?

– Manau, kad naudinga. Mūsų steigiamojo suvažiavimo nariai pritarė, kad reikia prie kažko glaustis tam, kad turėtumėme didesnį svorį.

– Sakėte, kad neturite, ko bijoti. Bet vis dėlto gal buvę pareigūnai iš savo buvusių kolegų ar buvusių darboviečių spėjo susilaukti kažkokių pastebėjimų ar nuogąstavimų dėl idėjos sukurti profsąjungą?

– Ne. Neseniai kalbėjau su profesinės sąjungos valdybos nariais, tai niekas tuo nesiskundė.

– Kiek žmonių norėtumėte pritraukti į profsąjungą?

– To neįmanoma numatyti. Viskas priklausys nuo žmonių noro dirbti, nuo atliktų darbų. Jei žmonės pamatys, kas juos kažkas gina, galbūt aktyviau įsilies į mūsų gretas. Šiuo metu ekspareigūnų niekas negina, kiekvienas bando kovoti tik už save. Tikrai situacija yra labai liūdna.

– Kokias opiausias problemas, kamuojančias buvusių pareigūnų bendruomenę, išskirtumėte?

– Įvardinčiau ne vieną didelę problemą, kurios tam tikra prasme susijusios su finansais: iki šiol buvusių pareigūnų pensijos nėra indeksuojamos, nuo 2008 m. krizės dirbantiems pareigūnams sumažintos pensijos ir ta dalis, kurią pažadėta grąžinti, iki šiol nėra grąžinta, neveikia integracijos programa. Pavyzdžiui, jaunas 19-os metų pareigūnas ateina dirbti į tarnybą, pradirba iki pensinio amžiaus, išeina į atsargą 45-erių, bet jis neturi jokios specialybės. Įstatyme numatyta integracijos į visuomenę programa neveikia, nes tokiam pareigūnui, jei dirbi pagal verslo liudijimą, „Sodra“ bazinės pensijos dydžio priedo nemoka. Mes reikalaujame grąžinti „Sodros“ priemoką dirbantiems ekspareigūnams, nes gaunama pensija yra nedidelė ir ji skatina buvusius pareigūnus eiti į juodąją rinką. Kitaip tariant, jeigu dirbi pagal verslo liudijimą, individualią veiklą ir pasirašai darbo sutartį, tai netenki 180 eurų. Jeigu tavo atlyginimas siekia 500 eurų, tai kokia prasmė eiti legaliai dirbti? Geriau likti pašalpos gavėju, o per mokesčių grąžinimą tie 180 eurų tikrai sugrįš.

– Kokio dydžio pensiją gauna buvę pareigūnai?

– Minimali pensija šiuo metu yra 124 eurai, bet ją gauna ne visi buvę pareigūnai – yra tokių pareigūnų, kurie nėra pradirbę minimalaus reikalaujamo laikotarpio, tai yra stažo, kuris siekia 20 metų, tai jų pensija siekia 100 arba 80 eurų per mėnesį.

Į pensijų skaičiavimą, deja, yra neįtraukiami priedai už naktinį darbą, už darbą pavojingomis sąlygomis. Tarkime, žmogus gauna 800 eurų atlyginimą, o, priskaičiavus priedus, atlyginimas padidėja iki 1200 eurų, bet jo pensija yra skaičiuojama nuo 800 eurų. Taigi, jei gauni 800 eurų, išdirbi tarnyboje 25-erius metus, tai pensija sieks tik 200 eurų.

– Kaip reikėtų spręsti šią problemą?

– Visi priedai turi būti įtraukiami į pareigūnų pensijų skaičiavimą.

Be to, mes siūlome inicijuoti teisės aktų pakeitimus ir inicijuoti minimalią buvusio pareigūno pensiją – bent 186 eurus. Ši pensija būtų mokama ne tik tiems pareigūnams, kurie išeina iš darbo su būtinuoju stažu, bet ir tiems, kurie palieka tarnybą dėl sveikatos problemų. Kai buvo mūsų steigiamasis profsąjungos suvažiavimas, pasipasakojome, kas kokią pensiją gauna, tai buvo juokinga. Net ir žmonės su darbo stažu, majorai, kapitonai pensijos tegauna 280–300 eurų. Pavyzdžiui, Estijoje pareigūno pensija sudaro 50 procentų pareiginės algos. Tai jau yra kiti pinigai, ten pareigūnų pensija siekia apie 750 eurų.

– Kuo dažniausiai užsiima pareigūnai, išėję į pensiją?

– Buvę pareigūnai užsiima labai įvairia veikla. Vieni niekur nedirba oficialiai, augina vaikus, anūkus. Kiti dirba autoservisuose, žemės ūkio srityje, taksi vairuotojais, pavežėjais, statybose.

– Bet mes čia kalbame apie buvusius eilinius pareigūnus?

– Taip. Generolai tokių darbų nedirba.

– Galbūt reikėtų išnaudoti ir buvusių eilinių pareigūnų patirtį, tarkime, skiriant juos statutinių įstaigų vadovų patarėjais ar į panašias pareigas?

– Sutikčiau su Jumis šiuo klausimu, bet patarėjais skiriami ne eiliniai pareigūnai. Pasižiūrėkite į departamentų patarėjų sąrašus – ten nė vieno eilinio ugniagesio, eilinio policijos pareigūno ar eilinio pasieniečio nerasite. Net premjeras kviečiasi į patarėjus ne eilinius pareigūnus. Tiesiog buvę eiliniai pareigūnai yra kaip nuvaryti arkliai – arba nušaunami, arba statomi fermoje į kampą.

– Kai kurie buvę statutinių įstaigų vadovai, generolai įsilieja į politiką, stoja į partijas. Kaip tai vertinate?

– Tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Kol jie buvo pareigūnai, jiems dalyvauti politinėje veikloje neleido įstatymai. O dabar jie gali rinktis. Kodėl gi ne? Nieko blogo tame nematau.

– Ar, Jūsų manymu, Seime yra pakankamai politikų, kurie išmanytų teisėsaugos sritį, kurie galėtų išgirsti buvusių pareigūnų norus, jiems atstovauti?

– Nežinau, ar jų pakanka. Premjeras yra buvęs pareigūnas, bet manau, kad jo užimamos pareigos jam politine prasme neleidžia kelti tų klausimų, nes iš karto prasidės komentarai, kad „esi buvęs policijos vadovas, gauni gerą pensiją“. Bet politinių kiaušinių jam trūksta, kad atstovautų buvusiems pareigūnams. Jis iš karto sulauktų kritikos iš visos opozicijos, bet juk yra daug paprastų buvusių pareigūnų, kurie tebevaikšto žeme. Dėl to S. Skvernelio nepalaikau.

– Ar dažnai Lietuvoje statutiniai pareigūnai palieka tarnybą anksčiau laiko dėl sveikatos problemų?

– Taip, tikrai neretai. Nutinka ir taip, kad dėl sveikatos problemų pareigūnai baigia darbą, pradirbę minimalų stažą atitinkantį laikotarpį – penkerius metus. Bet tada vėl susiduria su minimalios pensijos problema – tai yra labai maži pinigai. Įsivaizduokite, sveikas žmogus po penkerių metų išeina iš tarnybos dėl sveikatos sutrikimų ir gauna 80 eurų pensiją. Kai į bylą įrašoma, kad trauma yra gauta darbo metu, tai pareigūnas gauna kompensacijas, bet yra tokių, kurie yra „nurašomi“ dėl sveikatos ir negauna jokių papildomų išmokų. Socialinių garantijų buvusiems pareigūnams labai trūksta.

– Kaip galima būtų pakeisti šią situaciją?

– Iš pradžių reikia bent susėsti prie diskusijų stalo. Būtinas solidus dialogas.

– O kaip Jūs, kaip buvęs statutinis pareigūnas, vertinate dabartinį pareigūnų aprūpinimą darbo priemonėmis?

– Dabartiniai pareigūnai kol kas nesiskundžia, bet žinau, kad yra trūkumų ir policijos, ir ugniagesių aprūpinime. Valstybė turi susidėlioti prioritetus.

Ar mums rūpi, kad pareigūnas, išeidamas į pensiją, turės kažkokią kvalifikaciją? Ar mums reikia pasirūpinti į pensiją išeinančiu pareigūnu? Ar mes tiesiog išmetame pareigūną iš sistemos, laukdami, kol jį pakeis kitas, ateinantis į tarnybą? Bet tų ateinančių smarkiai mažėja ir policijos pareigūnų mokykloje, ugniagesių gelbėtojų mokykloje, ir kalėjimo prižiūrėtojų mokykloje. Žmonės neina į statutinę tarnybą, žmonės neis dirbti, kol eilinis pareigūnas negaus adekvataus atlyginimo. Skaičių nevardinsiu. Manau, kad kiekvienas politikas turėtų žinoti, kokią algą turi gauti pareigūnas, kad galėtų oriai gyventi ir negalvotų, jog po tarnybos reikės eiti dirbti, nešioti akmenis, dėlioti plytas. Pareigūnas po tarnybos turi ilsėtis. Valdžia turi galvoti ir apie dabartinių pareigūnų, kurie galbūt taps mūsų profsąjungos nariais, ateitį. Mums rūpės jų gerovė, mes palaikysime visas protesto akcijas, jei jos vyks.

– Pareigūnų profsąjungos nuolat kalba apie „Programą 1000“. Ką apie tai manote?

– Galima žiūrėti į tą 1000 eurų iš kelių pusių. 1000 į rankas, 1000 prieš mokesčius, 1000 jaunam pareigūnui, kuris neturi jokių priedų, ir 1000 pareigūnui, kuris turi visas kvalifikacines kategorijas ir priedus. Aš manau, kad 1000 eurų atlyginimą turėtų gauti kiekvienas į tarnybą atėjęs pareigūnas be jokių priedų į rankas. Tai būtų „Programa 1000“.

– Bet kai kurie pareigūnai tvirtina, kad nėra sąžininga, jei 1000 eurų į rankas gautų ir ką tik tarnybą pradėjęs naujokas, ir patyręs pareigūnas.

– Taip, tokių situacijų yra. Tada reikia koreguoti tarnybinių atlyginimų koeficientų taikymą. Reikia nustatyti, kad naujas pareigūnas gautų algą nuo 1000 eurų, o patyręs su priedais turėtų gauti daugiau.

– Ar statutinėse įstaigose, Jūsų manymu, yra paplitęs nepotizmas?

– Kartais pasireiškia, bet tų atvejų, manau, mažėja.

– Anksčiau Lietuvos pareigūnų profsąjungos nesibodėdavo bendradarbiauti su Rusijos profsąjungomis. Ar Jūsų vadovaujama profsąjunga žada siekti bendradarbiavimo su Rytų kaimynės profesiniais susivienijimais?

– Bendradarbiauti nesieksime. Kam to reikia? Pasidalinti informacija, siekiant sužinoti, kokios sąlygos pas juos, kokios sąlygos pas lenkus, kitose Europos šalyse, aišku, galime. Bet bendradarbiauti poreikio nematau.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33