Lietuvoje

2020.07.01 12:37

Bradausko siūlymui atsisakyti kalbos prievaizdų – Valotkos atsakas: tegul pasvarsto, kurią instituciją žmonės uždarytų pirmiausia

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.01 12:37

Šalia Lukiškių aikštės paplūdimio esantys angliški užrašai bus išversti į lietuvių kalbą – Vilniaus savivaldybė sureagavo į kalbos priežiūros institucijų pastabas ir įrengs papildomus ženklus valstybine kalba. Į kritiką, esą institucijos neužtikrina, kad tokių atvejų apskritai būtų išvengta, jų vadovai atsako vieningai: tai nėra įmanoma. O iškėlus joms reikalavimų kartelę tiek, kiek tai daro parlamentaras Bronius Bradauskas, turėtume uždaryti ir Seimą, sako kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.

Užrašai „Atviras paplūdimys“ ir „Neplaukioti. Rykliai“ nuo trečiadienio atsiras šalia analogiškų ženklų anglų kalba, įrengtų čia nuo pirmosios politikus sukiršinusio paplūdimio dienos. Liepos 1-oji – paskutinė diena termino, Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) duoto Vilniaus savivaldybei.

„Mes angliškų nenuimsime, bus anglų ir lietuvių kalba. Tik tiek, kad lietuvių kalba jie bus truputį didesni“, – trečiadienį LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sakė sostinės mero patarėja Ieva Dirmaitė.

Anksčiau savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis žiniasklaidai teigė, kad įrengiant užrašus savivaldybė jų nelaikė įstatyme numatytais viešaisiais užrašais, o labiau traktavo kaip dizaino elementus, tačiau kalbos prievaizdai nurodė priešingai. Savivaldybė sprendimo neginčijo.

„Lietuvių valstybinę kalbą prižiūrinčios institucijos, ko gero, visgi turi atlikti savo funkcijas, ta savotiška kontrolė turi būti, bet manau, kad turi būti ir sveiko proto principas – įvertinti, ar tai yra kažkoks ilgalaikis dalykas, ar žala galimai daroma kalbai, ar tai tiesiog yra projektas. Juolab kad šiuo atveju paplūdimys yra laikinas projektas, kurio po mėnesio ar kito nebeliks“, – komentavo I. Dirmaitė.

VKI viršininkas A. Valotka įvertino tai teigiamai. „Visų pirma, nudžiugina tai, kad iš Vilniaus savivaldybės staiga ėmėm ir išgirdom, kad lietuvių kalba jiems svarbi. Tai yra labai daug. Dėkoju ir sveikinu dar kartą. O toliau, ar tas jų sprendimas tenkins, ar ne, mes turime pasižiūrėti vietoje. Nuvažiuosime, pasižiūrėsime ir tada nuspręsime“, – LRT RADIJUI sakė jis.

Anot jo, institucija visada linkusi vertinti panašius atvejus nuosaikiai ir bausti neskuba: „Visada esame labiau linkę būti atlaidūs negu pikti.“ A. Valotka pabrėžė, kad nėra svarbu, ar instaliacija ir jos užrašai yra laikini, inspekcija vadovaujasi tais pačiais įstatyme numatytais kriterijais.

„Kriterijus „nieko blogo“, aišku, yra puikus. Ir jeigu aš būčiau kelių policininkas, sakyčiau, nieko blogo, kad greitį viršijote vienu kilometru per valandą, jeigu būčiau girininkas, sakyčiau, kad nieko tokio, tik porą medžių neteisėtai nupjovė. Bet įstatyme, deja, nėra numatyta tokių variantų „ai, čia gal trumpai, ai, čia nieko blogo“. Tiesiog tai, kas ten yra parašyta, atitinka viešojo užrašo apibrėžimą – rašytinė informacija, esanti viešoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti. Ir čia pradeda veikti teisinis mechanizmas, o mes esame įstatymų laikymąsi prižiūrinti institucija ir nori nenori mes turime atmesti daugumą žmogiškų faktorių ir tiesiog vykdyti“, – komentavo inspekcijos viršininkas.

Jam antrino ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis, prieš savaitę išplatintame pareiškime pavadinęs instaliaciją „moraliniu nusikaltimu lietuvių kalbai“.

„Tai nėra prekių ženklai, pirmiausia. O antra, tai už savivaldybės lėšas rengti ir propaguoti nelietuvišką kultūrą – jau tai, man atrodo, yra nenormalu. (...) Lietuvių kalba šitoje valstybėje yra pirmoje vietoje ir be konkurencijos. Labai gaila, kad Vilniaus savivaldybė ne iš karto tą suprato“, – „Ryto garsuose“ poziciją pakartojo A. Antanaitis.

Tiesa, kai kam pasirodė, jog kalbos priežiūros institucijos šiuo atveju dirbo aplaidžiai. Seimo narys Bronius Bradauskas pirmadienį Seime dėstė, kad VLKK ir VKI neva nepasirūpina tuo, kuo galėtų ir turėtų.

„Mes, atrodo, turime bent dvi institucijas Lietuvoje, ginančias lietuvių kalbą. Ir kada perskaitai ne lietuvišką pavadinimą Lukiškių aikštėj, o svetimos kalbos, (...) klausykit – rudens sesijoj reikia naikinti abi institucijas, kurios prižiūri lietuvių kalbos valstybinę reikšmę ir nemėtyti veltui pinigų. Kadangi absoliučiai nėra kovojama su tokiais svetimkūniais, kokie yra pagrindinėj mūsų aikštėj“, – plenariniame posėdyje aiškino socialdemokratų darbo frakcijos atstovas.

A. Valotka į tai sureagavo kritiškai, sakydamas, kad kalbos prievaizdai negali užtikrinti absoliučios prevencijos. „Ponas Bradauskas padarė vieną dalykinę klaidą. Taip, mes esame Lietuvių kalbos inspekcija, kur iš viso dirba 11 žmonių, tačiau pagrindinės pajėgos Lietuvoje, kurios prižiūri valstybinės kalbos vartojimą, yra savivaldybės – ten dirba 60, turbūt iš viso daugiau, žmonių. Savivaldybės visų pirma turi didžiausias pajėgas. Ir Vilniaus savivaldybė turi dvi kalbos tvarkytojas, bet, kaip matome, čia yra kitos problemos. Antras dalykas, jeigu iš tiesų pradėsime elgtis, kaip siūlo ponas Bradauskas, ir naikinsime visas institucijas vien dėl to, kad kartais kažkieno ir neteisėti lūkesčiai neįgyvendinti, tai tegul ponas Bradauskas sau patyliukais pasvarsto – o kurią gi instituciją Lietuvoje mes uždarytume visų pirma? Kurią instituciją Lietuvos žmonės pasiūlytų uždaryti tuoj pat? Ir manau, kad daugiau jis taip nešūkautų“, – teigė jis.

Panašiai kalbėjo ir A. Antanaitis, anot jo, inspekcija atliko savo darbą.

„Tai yra emocingas pareiškimas, jis rodo, kad parlamentarui rūpi lietuvių kalba. Antra, tai yra labai globalistinis pareiškimas, nes pagalvokime, kas būtų, jeigu tos institucijos būtų uždarytos. Tada iš viso bet kur, bet kada ir bet kokios kalbos galėtų pasirodyti ir lietuvių kalbos jeigu nebūtų, niekas net negalėtų pareikalauti, kad ji atsirastų“, – LRT RADIJUJE kalbėjo VLKK pirmininkas.

Populiariausi