Lietuvoje

2020.07.05 14:51

Daugiau kaip 9000 šuolių parašiutu atlikęs Audrius – apie sceną primenantį jaudulį, įspūdingą rekordą ir „menininko batraiščius“

Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.07.05 14:51

Šalies rekordas, teatras, karių mokymas, daugiau negu 9000 šuolių parašiutu, tarp jų ir keli kartai, kuomet pagrindinis parašiutas neišsiskleidė – visa tai telpa į Audriaus Miečiaus karjerą. Lietuvos kariuomenės mokyklos Parašiutinio rengimo centro viršininką majorą kalbino LRT RADIJO laida „10-12“.

Pociūnų aerodrome vyksta eilinės pratybos, keliolika parašiutininkų, ką tik iššokusių iš lėktuvo, pamažu tūpia ant žemės. A. Miečius kurį laiką dar lieka stebėti, kol sėkmingai nusileis visi – toks darbas, sako.

Majoras gegužės pabaigoje atliko savo 9000-ąjį šuolį, o per mėnesį šį kraitį padidino dar pusšimčiu. Tądien, kai majorą kalbino LRT RADIJAS, A. Miečius į savo sąskaitą įsirašė 9055-ąjį šuolį.

„Pats pirmasis šuolis buvo 1981 metais, Pociūnuose, kovo 7-ą dieną. Sniego buvo aplinkui, prisimenu kaip gražią dieną“, – pradžią prisiminė A. Miečius.

Tuo metu jam buvo 16 ir, kaip pats sako, jaunystėje norėjosi viską išbandyti: „sugalvojau, kad reikia iššokti kokį kartelį, o taip gavosi, kad tais pirmais metais iššokau dar 125 kartus“. Po to A. Miečius buvo pakviestas į Lietuvos parašiutininkų jaunimo komandą, prasidėjo sportinė karjera, nuo 1991 m. jis pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

„Per metus tie tikslai keičiasi. Prisiminus pirmuosius, negalėdavai praleisti nė vieno šuolio – net iš pamokų pabėgdavau, kad nuvažiuoti į aerodromą laiku ir iššokti. Viską atidėdavau, tai atrodė svarbiausias dalykas ir nieko daugiau nėra. Užsidegimas buvo, paskui pradedi siekti rezultatų, tada tikslas pasikeičia – sportiniai rezultatai, varžybos, viskas racionaliau sudėliota. Dabar yra kitaip. Dabar smagu pasigrožėti, bet yra šuolio tikslai – ar treniruojiesi, kažką kitą mokini arba varžybose dalyvauji, kas daug emocijų sukelia, nes įdomios vietos, keičiasi vaizdai, arba kažkokie parodomieji šuoliai, kai reikia parodyti, koks gražus tai sportas ar tarnybą kariuomenėje“, – pasakojo A. Miečius.

Jaunystėje karininkas turėjo ryšį ir su teatru, o tarp jo ir dabartinės veiklos mato šį tą bendro – tiek prieš išeinant į sceną, tiek prieš pasileidžiant laisvam kryčiui iš lėktuvo, jaudulys yra panašus, sako pašnekovas.

Esama 7 skirtingų sportinių rungčių, kuriose pasaulyje varžosi parašiutininkai, A. Miečius yra išbandęs keturias iš jų, kurių čempionatuose varžėsi. Jam priklauso ir vienas įspūdingų Lietuvos rekordų, esantis netoli nuo geriausio rezultato pasaulyje – A. Miečius 11 kartų iš eilės parašiutu nusileido į 3 centimetrų skersmens centrą.

„Vyko tarptautinės varžybos S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Kaune. Kaip ir namų sienos padėjo, galima sakyti. Ir pavyko keletą kartų iš eilės pataikyti į absoliutų centrą – kada švieslentėje užsidega 0 m 00 cm, toks rezultatas. Atlikus apie penkis varžybinius šuolius, tokia kilo mintis, kad reikia pratęsti ir užfiksuoti Lietuvos rekordą“, – prisimena A. Miečius.

Ankstesnis šios rungties rekordas taip pat priklausė jam, tačiau, kaip sako pašnekovas, tądien „smagiai šokinėjosi“.

„Galvojau, dar vieną šuolį, gal dar vieną ir jau užtenka, nes tas rekordas pagerintas, bet kažkaip smagiai šokinėjosi. Po to ir šeima atvažiavo, vaikai pažiūrėti, draugai net iš Marijampolės atvažiavo sveikinti, o aš vis dar šokinėju, korespondentai pakviesti buvo. 12-ame šuolyje jau temo, nuovargis ir aš nepataikiau į centrą. Natūralu. Po to sužinojau, kad pasaulio rekordas kariuomenių čempionatuose yra 12“, – prisiminė A. Miečius ir pridūrė dėl to nepasiekto pasaulio rekordo neišgyvenantis.

Tokie šuoliai atliekami iš kilometro ar kiek daugiau, parašiutą reikia suvaldyti taip, kad jo neišbalansuotų vėjas. Leidžiamasi ne pavėjui, o prieš vėją, apytikriai 45 laipsnių kampu: „tada valdymo stropais, abiem rankom, reguliuoji greitį. Akis visą laiką seka leidimosi kampą. Ir tada reikia ramiai paruošti kojos kulną, kad juo paspausti – gali, aišku, su bet kuo, bet kulnu patogiausia – kita koja būtinai pakelta turi būti. Spusteli, elektronika suveikia, užsidega rezultatas“, – šuolio kulminaciją nupasakoja parašiutininkas.

Būtent tuo metu susikaupimas yra didžiausias, sako jis, kai aplinkui nematai nei žiūrovų, nei teisėjų, turi būti ir ne per daug įsitempęs, kad rankomis galėtum laisvai reaguoti į vėjo pokyčius.

Leidosi ir ant kalno šlaito, ir senamiestyje

Pokalbio su A. Miečiumi dieną Pociūnų aerodrome veiksmo nestinga. Taip būna bene visuomet, kai oras yra tinkamas, o Lietuvoje su juo parašiutininkams sekasi toli gražu ne kiaurą vasarą – trukdyti gali ir lietus, ir pernelyg žemi debesys.

Aerodrome grupė jaunuolių pirmą kartą šoka laisvu kritimu ir iš didelio aukščio, 4 kilometrų. Pasirengimo etapas yra svarbus, vienas iš šuolininkų išgirsta instruktoriaus pastabą – „batai kaip menininko užrišti“.

A. Miečius nusijuokia pats ir paaiškina, ką tai reiškia: „raišteliai turi būti surišti taip, kad krentant 200 kilometrų per valandą greičiu jie neatsirištų ir nepamestum savo batų. Reikia tiesiog gerai užrišti, antrą mazgą stipriai, pažiūrėti, kad neslystantys būtų ir raištelių galiukus sukišti sportbačių ar batų vidų, kad jie netabaluotų“.

Parašiutininkai apie 10-15 minučių praleidžia danguje, kol pakyla į reikiamą aukštį ir nutaikoma į nusileidimui tinkamą vietą – trukmė priklauso nuo oro sąlygų ir lėktuvo, paaiškina pašnekovas.

„Jie pasieks 4 kilometrų aukštį, tada, skrendant prieš vėją, tam tikrame taške pagal koordinates, išleidžiantysis duos signalą. Iššoks pirmas trejetas – karys su dviem instruktoriais, tada antras, trečias, ir taip kas 5 sekundes, saugiais atstumais ir laiko tarpais. Ir pamatysime ilgą virtinę ore išsiskleidusių parašiutų, kurie į šį puikų didelį aerodromą turėtų puikiai visi sutilpti. Pociūnų aerodromas yra tikrai labai didelis ir europiečių karinių mokyklų įvertintas kaip vienas geriausių aerodromų parašiutiniams šuoliams“, – pasidžiaugia A. Miečius.

Ko vyksta tai, kas patyrusiems instruktoriams yra tapę rutina, o šuolininkams dar tik pirmasis kartas, A. Miečius prisimena savo sudėtingiausius, bet kartu ir įdomiausius nusileidimus.

„Įspūdingiausias gal būtų Šveicarijos kariuomenės organizuotose varžybose, kur kiekviena nusileidimo aikštelė buvo visiškai nežinoma, turėdavome tik žemėlapį. Nuskrisdavome, kur reikėdavo nusileisti, ir nusileisti tiksliai: kalno viršūnėje ant šlaito, prie pat ežero kranto tarp medžių, senamiestyje tarp namų. Tokie nusileidimai tikrai sukelia daug streso ir džiaugiesi, kad apskritai pataikei į tą vietą, o ne kad pastatei tiksliai koją. Nes pirma yra pataikyti saugiai, o rezultatas yra antra“, – pasakoja majoras.

Lėktuvas „išbarsto“ parašiutininkus, vienas po kito šie vėl kojomis pasiekia žemę.

„Labai smagu, labai gerai. Viršuje iš pradžių jaudulys buvo, kai durys atsidarė, bet paskui – pasaka. Iš pradžių tris ar keturis kartus rodė, kad kojas ištiesčiau. Atrodė, kad jas ištiesiau, bet pasirodo, kad ne. Kartojau, kartojau, paskui viskas gerai buvo“, – sakė savo pirmąjį laisvo kritimo šuolį atlikęs Paulius. Ketina kartoti.

Tiems, kam tai rimta pratybų diena, netrukus reikia imtis ne paties smagiausio, tačiau atsakingo darbo – susidėti parašiutą.

„Šitas procesas yra vienas baisiausių, nes kaip susidėsi, taip turėsi ir iššokti su tuo parašiutu. Tai šiek tiek yra to jauduliuko, nes pirmi kartai, paskui gal įgūdžių atsiras, tada jau drąsiau bus“, – pasakojo Mindaugas, ką tik pirmą šuolį iš 4 kilometrų aukščio atlikęs kariškis iš Geležinio vilko brigados.

Link penkiaženklio šuolių skaičiaus pamažu artėsiantis A. Miečius sako, kad smagu dirbti ten, kur emocijos – teigiamos.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „10-12“ garso įraše.

Parengė Ronaldas Galinis.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33