Lietuvoje

2020.07.01 05:30

Neramus rugsėjis artėja: nuotolinis mokymas turės savo kainą – ir eurais, ir pastangomis

atnaujinta 17.03
Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.07.01 05:30

Mokslo metai ką tik baigėsi, bet mokytojai jau nerimauja. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), spėjanti, kad teks vėl dirbti nuotoliniu būdu, sako namų darbus spėsianti atlikti, tačiau pedagogai tuo abejoja. Kritikos, kad COVID-19 krizei malšinti skirti pinigai daugiausia nukeliaus statyboms, sulaukusi ministerija dabar ketina ištraukti pinigų iš „Ateities ekonomikos DNR“ aruodo skaitmeniniam turiniui tobulinti.

Karantino metu vykęs nuotolinis mokymas atvėrė didžiulę spragą – reta Lietuvos mokykla pasirengusi dirbti nuotoliniu būdu. Stinga ne tik įrangos, bet ir pačių skaitmeninių pamokų.

Mokytojai pastaruosius mėnesius dažnai patys kūrė tokių pamokų turinį, filmavo pamokas, dalijosi su kolegomis. Tačiau, pabrėžia jie, nėra visuotinės platformos, kuri būtų didelė paspirtis, jei kitais mokslo metais mokymas vėl turėtų persikelti į virtualią erdvę.

Mokytojai ir mokiniai galėjo naudotis ir el. dienynais bei pratybomis nemokamai, tačiau šių paslaugų teikėjai nuo rugsėjo ketina sugrąžinti mokestį. O tuomet šias išlaidas turės, kaip ir iki šiol, padengti mokyklos, savivaldybės ar tėvai. Seimo narys Gintaras Steponavičius ragino elgtis taip, kad šių išlaidų naštos nepajustų tėvai ir ugdymo įstaigos.

Numatė tris scenarijus

Ministerija žada rugpjūčio viduryje pateikti tikslų vadovą mokykloms, kaip dirbti rugsėjį, ypač jei sulauksime naujos koronaviruso bangos.

ŠMSM birželį nurodė, kad įmanomi trys būsimų mokslo metų scenarijai: realiai grįžtama į mokyklas, grįžtama mišriu būdu derinant realųjį mokymą ir nuotolinį, trečiasis variantas – toliau dirbama vien nuotoliniu būdu. Ministerija mano, kad realiausias antrasis variantas.

„Jei būsime pasiruošę antrajam scenarijui, būsime pasiruošę ir trečiajam“, – birželį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič.

Ji pabrėžė, kad reikia suskaičiuoti, kiek reikėtų vaizdo kamerų mokykloms, kad galėtų transliuoti pamokas. Anot jos, mokyklos turės apsispręsti, ir su kokiomis platformomis dirbs.

„Bus mūsų patarimai ir pasiūlymai dėl platformų“, – pažadėjo viceministrė. Ji pabrėžė, kad svarstoma daugiau pinigų skirti šiam reikalui, bet sumos kol kas neaiškios.

Kaip jau publikavus straipsnį paaiškino ŠMSM, kol kas dar nėra aiškios tikslios sumos, kaip bus finansuojamas skaitmeninio turinio kūrimas.

ŠMSM yra pateikusi siūlymą skirti 5 eurus vienam mokiniui metams skaitmeninėms priemonėms.

„Toks siūlymas pateiktas svarstant kitų metų valstybės biudžetą, sprendimas paaiškės patvirtinus jo projektą“, – komentavo ministerija.

Taip pat skaitykite

Stichiškas, iš bėdos gimęs

„Skaitmeninis turinys, kurį turime, yra parengtas formaliai, nesitikint, kad jis būtų naudojamas nuotoliniam mokymui“, – sakė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.

Ji šiek tiek naudojosi „EDUKA klase“, tačiau daugiausia užduotis rengė pati, įrašė savo pamokas.

„Mokytojai patys filmavo pamokas, dalijosi jomis su kolegomis. Tai stichiškas, iš bėdos gimęs procesas, jis nėra centralizuotas“, – apie startavus nuotoliniam mokymui kilusius iššūkius kalbėjo L. Bručkienė.

„Iš to, ką šneka ministerija, matyti, kad ji tikisi, kad mokytojai išplauks. Sunkiai įsivaizduoju, kad tas pats mokytojas dirbtų klasėje ir daliai vaikų parengtų skaitmeninį ugdymo turinį. Juk metodikos skiriasi, čia skirtingi įrankiai veikia. Kad pasirengtum ir realiai pamokai, ir nuotolinei, reikia antra tiek dirbti.

Mes neturime fondo, iš kurio paėmę pamoką galėtume nusiųsti mokiniui. Iš to, ką sako ministerija, matau labiau visuomenės raminimą, o ne racionalius sprendimus“, – aiškino L. Bručkienė.

Anot jos, jei pedagogas ruošis ir realiai pamokai, ir pagret virtualiai, jam etato struktūroje turėtų būti perpus sumažintas pamokų skaičius.

„Jei būtų galima pasvajoti, pirmiausia turėtų būti parengti virtualūs vadovėliai. Taip pat galėtų atsirasti virtualios mokytojo knygos, kuriose būtų parengtos virtualios pamokos, kad ir 15 minučių, naujai temai paaiškinti, kurias būtų įrašę profesionalai. Tai būtų didžiulė pagalba“, – vardijo pedagogė, dirbanti ir su penktokais, ir su dvyliktokais.

Taip pat skaitykite

Mokytojai pritarė ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas: „Šiuo metu mes, kaip valstybė, esame visiškai nepasirengę nuotoliniam mokymui. Yra padrikų, atskirų pamokų, bet sistemos nėra, nes nepadarėme namų darbų, nesame susiplanavę, kaip to sieksime. Gal ministerija ir turi kokį planą, bet aš apie jį nieko nežinau. Manau, kad dar daug darbų reikia padaryti, kad būtų tam pasirengę.“

Ministerija: kaina – ne bėda

ŠMSM duomenimis, daugiausia mokyklų nuotolinio mokymo metu kartu su el. dienynais naudojosi „Google Clasroom“, „Microsoft Teams“, „Moodle“ aplinkomis, taip pat buvo naudojami ir pavieniai įrankiai – tokie kaip „Zoom“, „Discord“, „Padlet“ ir kiti.

„Nuotolinio mokymo metu ministerijos prašymu teikėjai atvėrė galimybę mokykloms „Google Clasroom“, „Microsoft Teams“, „Moodle“ aplinkomis naudotis nemokamai, mokyklos laisvą prieigą prie šių aplinkų turės ir toliau“, – patikino ministerijos atstovai.

Taip pat skaitykite

Elektroniniais dienynais naudojasi visos mokyklos. ŠMSM duomenimis, kiek daugiau nei pusė mokyklų naudoja „Tavo mokykla“ (TAMO) el. dienyną, kuris kartu su kitais dviem el. dienynais („Mano dienynas“, „Eduka“) apima apie 94 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų.

„Elektroninių dienynų bazinė paslauga kainuoja nedaug, už ją galima mokėti iš krepšelio lėšų, skirtų informacinių komunikacinių technologijų diegimui, – taip paprastai mokyklos ir daro. Dėl platformos, aplinkos ar pavienių įrankių naudojimo apsisprendžia pačios mokyklos. ŠMSM pataria pasirinkti vieną, taip pat rekomenduoja naudoti paskyras, registruotas mokyklos vardu (el. paštas, pokalbių programėlės ir pan.)“, – aiškino ŠMSM atstovai.

Karantino pradžioje ministerija skelbė, kad tam tikras temas sutartu laiku visos grupės vaikams galima organizuoti per „Skype“, „Messenger“, „Viber“, „Google“ ir kt.: pasakoti istorijas, nagrinėti pasaulio žemėlapį ar panašiai.

Paslaugas teikė nemokamai

Tiek TAMO, tiek „Eduka klasės“ administratoriai per karantiną paslaugas teikė nemokamai. Nuo kitų mokslo metų pradžios dalis privačių paslaugų teikėjų ketina apmokestinti savo platformas, kaip kad buvo iki karantino.

„Mūsų paslauga teikiama nemokamai nuo karantino pradžios iki šių mokslo metų pabaigos. Taip buvo reaguojama į staiga susiklosčiusią situaciją. Tačiau naujų mokslo metų „Eduka klasės“ licencijos yra apmokestinamos“, – aiškino leidyklos „Šviesa“, administruojančios „Eduka klasę“, rinkodaros projektų vadovė Agnė Gudelytė.

„Eduka klasės“ licencija mokiniui kainuoja 7 Eur mokslo metams, mokytojo licencija – 15 Eur metams.

TAMO grupė taip pat leido visoms ugdymo įstaigoms nemokamai naudotis EMA pratybomis ir „Egzaminatoriumi“ karantino metu. Be to, kartu su kitomis leidyklomis atvėrė skaitmeninių mokomųjų leidinių erdvę – tai leido visiems ja naudotis nemokamai, nepriklausomai nuo to, ar mokykla naudoja TAMO dienyną, ar ne.

Šiaip mėnesinis TAMO dienyno mokestis mokyklai priklauso nuo joje besimokančių mokinių skaičiaus. Kaip aiškino administratoriai, papildomai tėvams ar mokiniams TAMO dienynas nieko nekainuoja.

„Pastaruoju metu TAMO dienyno kaina mokykloms nekito. Kai kurios mokyklos moka tą pačią kainą, kokia ir buvo prieš 5 metus. Imant vidutinę mokyklą, mėnesinis mokestis yra nuo 0,05 iki 0,10 Eur mokiniui“, – sakė TAMO atstovė Kristina Žavoronok.

Ar leis savo ištekliais mokykloms naudotis nemokamai ir kitais mokslo metais, jei to prireiktų, TAMO atstovai kol kas nekomentuoja.

Apklausa TAMO dienyno sistemoje parodė, kad daugiau nei 2,4 tūkst. pedagogų (63 proc.), sugrįžę į mokyklas, savo pamokose dažniau naudos informacines technologijas. Beveik 53 proc. pedagogų įsitikinę, kad, pasibaigus nuotoliniam mokslui, bus aktyviau naudojamos ir elektroninės užduotys bei skaitmeniniai vadovėliai.

Anot „Šviesos“ leidyklos vadovės Mildos Juonės, skaitmeninis turinys yra aktualus įvairiomis situacijomis, pavyzdžiui, kilus gripo epidemijai arba individualiai besimokančiam mokiniui, turinčiam kokių nors sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, susilaužius koją, kitais atvejais.

Skaitmeninio turinio kūrėjai pabrėžia ir tai, kad virtualios užduotys ir kiti šaltiniai svarbu ir įprastomis aplinkybėmis, tad turi tapti kasdiene šiuolaikinio ugdymo dalimi.

Taip pat skaitykite

Nemokamai atverti bazių nebeketina

Vos startavus nuotoliniam mokymui, pagalbos žingsnį mokykloms žengė ir „Vyturio“ skaitmeninių knygų leidykla – karantino metu ji leido visiems Lietuvos mokiniams nemokamai naudotis skaitmeninių ir garsinių knygų ištekliais.

„Vėliau nemokamai paslaugos neteiksime. Iki šiol tai kainavo 1,2 euro metams vaikui, kai perka savivaldybė visiems vaikams. Atskirai mokykloms nepardavinėjame. Šiuo metu kuriame audiobiblioteką, prieiga prie programinių kūrinių atsieis 1,5 euro. Perkant viską, 2,5 euro vaikui metams“, – vardijo leidyklos vadovas Arūnas Šileris.

Jis sakė ministerijai siūlęs užsakyti visas galimybes visiems vaikams Lietuvoje ir už tai sumokėti valstybės lygiu. Aiškaus atsakymo A. Šileris kol kas nesulaukė.

Taip pat skaitykite

Ambicija – visos mokyklos turėtų gebėti dirbti per nuotolį

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė J. Urbanovič birželį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pabrėžė, kad ministerija peržiūrėjo teisės aktus. Anot jos, iki karantino licenciją dirbti nuotoliniu būdu turėjo nedaug mokyklų.

„Dabar mes turime ambiciją, kad kiekviena mokykla turėtų būti pasiruošusi dirbti nuotoliniu būdu“, – per ŠMK posėdį sakė viceministrė.

Ypač tai aktualu, anot jos, mažoms mokykloms.

„Matome, kad skaitmeninis turinys yra vienas iš reikalavimų mokykloms. Kriterijai – infrastruktūra, mokymo priemonės bei ištekliai ir mokytojų skaitmeninis raštingumas. Skaitmeninis turinys – galimybė mažinti atotrūkį ir kompensavimo priemonė“, – kalbėjo J. Urbanovič.

Ministerija įsipareigojusi pasirūpinti, kad iki rugpjūčio vidurio bus parengta mokytojams metodinė pagalba dirbti nuotoliniu būdu. Viceministrė sakė, kad iki šiol mokymai, kaip dirbti nuotoliniu būdu, buvo fragmentiški, o dabar tai turi tapti sistema.

Taip pat skaitykite

Ministerija: pinigų – per mažai

Anot J. Urbanovič, tų lėšų, kurios numatytos mokykloms, yra gerokai per mažai.

„Suprantame, kad per mokinio krepšelį tai yra per mažos lėšos, kad galėtume tai padaryti. Peržiūrime mokyklų aprūpinimo standartus. Dabar mokinio krepšelyje informacinėms komunikacinėms technologijoms yra skiriama 5,9 euro. Mano minėtiems kriterijams būtinos papildomos lėšos, stengiamės, kad kiekvienam mokiniui ateitų bent 40 eurų. Numatome terminą, kad iki 2021 metų rugsėjo reikėtų atitikti kriterijus“, – kalbėjo viceministrė.

Kaip šią savaitę sakė ŠMSM, lėšos planuojamos, galutinės sumos dar derinamos.

„Dėl rugsėjo – tai, kas numatyta mokinio krepšelyje, yra ženkliai per mažai, ko mokykloms reikia. Sakau preliminariai – numatyta 40 eurų. Bet tai planuojama, projektuojama. Kadangi planas nepatvirtintas, negaliu garantuoti, kad taip ir bus patvirtinta“, – per ŠMK posėdį birželio viduryje kalbėjo J. Urbanovič.

ŠMSM patikslino, kad planuoja iš DNR plano mokyklų aprūpinimui informacinėms ir komunikacinėms technologinėms priemonėms skirti lėšas, kurios vienam bendrojo ugdymo mokiniui galėtų sudaryti apie 40 Eur.

Viceministrė pabrėžė ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo svarbą.

„Su pedagogų rengimo centrais kalbėjome, kad skaitmeninis raštingumas turėtų atsirasti visai kitokiu pavidalu programose“, – sakė ji.

Ragino skirti pinigų skaitmeniniam turiniui

Per tą patį Švietimo ir mokslo komiteto posėdį ministeriją kritikavo Seimo narys Gintaras Steponavičius. Jis įsitikinęs, kad chaoso mokyklose per karantiną nebūtų kilę, jei ministerija būtų nurodžiusi, kokia platforma naudotis, ir nupirkusi licenciją.

„O kas bus, jei leidėjai nebesuteiks galimybės nemokamai naudotis keliais šimtais vadovėlių ir dešimtimis tūkstančių užduočių?“ – klausė G. Steponavičius.

Jis ragino ne tik padėkoti tai pasiūliusiems privatiems paslaugų teikėjams, bet ir pagalvoti apie kompensaciją jiems.

„Visiems mokytojams reikia pagalbos. Ne tik jauniems, imliems. Ir to reikia ne rugpjūčio pabaigoje. Reikia įtraukti tuos, kurie turi įdirbį. Leidėjai rengė seminarus, juos peržiūrėjo šimtai tūkstančių. Mokytojai juos peržiūrėjo ne po vieną kartą“, – pabrėžė G. Steponavičius.

Jis ragino „Ateities ekonomikos DNR“ plano pinigų skirti skaitmeniniam turiniui kurti.

„Pirma, mokytojų skaitmeninio raštingumo tobulinimas, antra, sutarti dėl platformų naudojimo klausimo nepaliekant mokykloms ir, trečia, pats skaitmeninis turinys“, – ką turėtų nuveikti ministerija, vardijo Seimo narys.

G. Steponavičius paragino pasirūpinti, kad skaitmeninio turinio finansavimo klausimas nekristų nei ant tėvų, nei ant mokyklų pečių.

1 mln. eurų – tokia visų pamokų kaina

KTU su partneriais jau įsitraukė į skaitmeninio turinio kūrimą – šiuo metu yra parengta beveik 200 pamokų.

„Kai kurios pamokos buvo peržiūrėtos tūkstančius kartų. Į puslapį ateidavo 400–500 vartotojų per dieną“, – sakė KTU atstovas A. Lašas.

Su kolegomis jis suskaičiavo, kad tūkstančiui pamokų parengti reikėtų 100 tūkst. eurų. O norint suskubti ir iki 2021 metų pabaigos parengti per 9 tūkst. pamokų, kad būtų padengtas visas ugdymo turinys visoms klasėms, padidėtų vadybos suvaldant didelio masto projektą išlaidos. Anot A. Lašo, tam galėtų prireikti iš viso 1 mln. eurų. Vėliau, kiek keičiantis ugdymo turiniui, užduotis tektų keisti, tačiau, anot A. Lašo, sąnaudos nebūtų itin didelės.

„Manau, kad šias išlaidas turėtų padengti valstybė. Valstybei yra nebrangu tokiam projektui išleisti 1,2 mln. eurų. Šios sumos yra juokingos bendrame Švietimo ministerijos kontekste. Tai yra lašas jūroje“, – sakė A. Lašas.

KTU su partneriais pateikė paraišką, kad šiam projektui būtų skirta reikalinga suma iš „Ateities ekonomikos DNR“ plano.

Jis mano, kad skaitmeninis turinys būtinas ne vien ekstremalių situacijų metu, bet ir įprastinėmis sąlygomis. Tiesiog toks būdas privalus moderniai mokyklai.

„Jis suteiktų galimybę mokiniams patiems papildomai pasimokyti, išklausyti kito specialisto paaiškinimą. Be to, mes galėtume pasitelkti pačius geriausius specialistus ir taip parengti itin aukštos kokybės pamokas. Galimybių yra labai daug, bet neišnaudojame jų. Turime galvoti apie 21 amžiaus mokyklą, kur mokytojas orientuojasi labiau ne į turinį, o į individualizuotą mokymą“, – kalbėjo A. Lašas.

Populiariausi

aurelijus veryga

Lietuvoje

2020.09.25 13:47

Veryga apie kilusią COVID-19 riziką Nausėdai: net ir užsikrėtus galima dirbti nuotoliniu būdu prezidentūra merui: reikėjo laikytis visų NVSC rekomendacijų, atnaujinta 16.23

5